B. Netanyahu kalba JT virto diplomatiniu protestu: delegacijos paliko salę, o Izraelio premjeras išvadino jas moraliniais bailiais

Dešimtys diplomatų paliko Jungtinių Tautų salę vos B. Netanyahu pradėjus kalbą apie karą Gazoje ir Irane

Rugsėjo 24 dieną Niujorke vykusi Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja tapo neįprasto diplomatinio protesto vieta. Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu žengiant prie tribūnos, dešimtys įvairių valstybių delegacijų pakilo iš savo vietų ir paliko salę. Dalis diplomatų protestą palydėjo šūksniais ir nepasitenkinimo reakcijomis, o Izraelio delegacija premjerą pasitiko plojimais.

B. Netanyahu į protestą atsakė vos pradėjęs kalbą. Jis išėjusius diplomatus pavadino moraliniais bailiais ir pareiškė, kad Izraelis, gindamasis nuo savo priešų, kartu gina daugelį šalių, kurių atstovai ką tik paliko salę. Generalinės Asamblėjos pirmininkui Khalilurui Rahmanui teko kelis kartus raginti susirinkusiuosius laikytis tvarkos.

Diplomatinis protestas buvo surengtas didėjant tarptautinei kritikai dėl Izraelio veiksmų Gazos Ruože, Vakarų Krante ir kare su Iranu. Ankstesnėmis dienomis Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Jordanijos, Kataro, Turkijos ir kitų valstybių atstovai JT tribūnoje kritikavo Izraelio karinę politiką. Palestinos diplomatinė misija dar prieš B. Netanyahu kalbą ragino kitų šalių delegacijas išeiti iš salės.

B. Netanyahu pareiškė, kad smūgis Irano branduoliniams objektams buvo vienas lengviausių jo gyvenimo sprendimų

Didelę savo kalbos dalį Izraelio premjeras skyrė karui su Iranu. Jis priminė 2012 metus, kai JT Generalinėje Asamblėjoje demonstravo bombos piešinį ir raudona linija žymėjo ribą, kurios, jo teigimu, Iranui neturėtų būti leista peržengti plėtojant branduolinę programą. Praėjus 14 metų B. Netanyahu pareiškė, kad Izraelis įvykdė tai, apie ką tuomet perspėjo pasaulį.

Premjeras gynė 2026 metų vasarį kartu su JAV pradėtas karines operacijas prieš Iraną. Jo teigimu, sprendimas smogti Irano branduoliniams objektams buvo vienas lengviausių, kokius jam teko priimti einant ministro pirmininko pareigas. B. Netanyahu tvirtino, kad nesunaikinus šių objektų Izraelis būtų susidūręs su egzistencine grėsme.

Izraelio vadovas taip pat dėkojo JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Jis pabrėžė, kad abiejų šalių kariuomenės vykdė bendras operacijas Irano oro erdvėje, o Vašingtono parama buvo svarbi Izraelio saugumui. Tačiau kalboje nebuvo pateikta naujų viešai patikrinamų įrodymų apie Irano branduolinės programos būklę po smūgių, nors Izraelio atstovai prieš renginį buvo užsiminę apie galimą naujos informacijos paskelbimą.

Izraelio premjeras JT tribūnoje demonstravo „Starlink“ įrenginį ir prognozavo Irano valdžios žlugimą

Vienas neįprasčiausių kalbos momentų buvo B. Netanyahu parodytas palydovinio interneto sistemos „Starlink“ įrenginys. Premjeras jį pristatė kaip priemonę, kuri galėtų padėti Irano gyventojams pasiekti informaciją ir bendrauti su išoriniu pasauliu, nepaisant šalies valdžios taikomų interneto apribojimų.

B. Netanyahu pareiškė ketinantis palikti įrenginį Jungtinių Tautų pareigūnams, kad šie perduotų jį Irano delegacijos nariams. Izraelio premjeras pridūrė tikintis, jog dalis Irano pareigūnų ateityje atsiribos nuo dabartinės valdžios ir galės viešai papasakoti apie jos veiksmus.

Izraelio vadovas taip pat priminė šių metų pradžioje Irane vykusius protestus ir apkaltino tarptautinius žmogaus teisių aktyvistus ignoruojant Irano valdžios smurtą prieš savo piliečius. Jis išreiškė įsitikinimą, kad dabartinis Irano politinis režimas žlugs. Tai buvo B. Netanyahu politinė prognozė, o rugsėjo 24 dieną nebuvo paskelbta apie naują konkretų Irano valdžios pasikeitimo procesą.

Daugiau kaip 73 tūkst. palestiniečių žuvo Gazoje, tačiau B. Netanyahu genocido kaltinimus pavadino didžiausiu šimtmečio melu

Gazos Ruože nuo 2023 metų spalio prasidėjusio karo žuvo daugiau kaip 73 tūkst. palestiniečių, remiantis Gazos sveikatos apsaugos institucijų duomenimis. Į šį skaičių įtraukiami civiliai gyventojai ir kovotojai, jų atskirai neišskiriant. Karas prasidėjo po 2023 metų spalio 7 dienos „Hamas“ ir kitų palestiniečių ginkluotų grupuočių išpuolio prieš Izraelį, per kurį, Izraelio duomenimis, žuvo apie 1 200 žmonių, o 251 buvo paimtas įkaitu.

JT tribūnoje B. Netanyahu atmetė kaltinimus, kad Izraelis Gazoje vykdo genocidą. Jis teigė, kad Izraelio kariuomenė ėmėsi priemonių civiliams apsaugoti, leido įvežti maisto ir organizavo skiepijimą nuo poliomielito. Premjeras tvirtino, kad Izraelio karinių operacijų tikslas buvo sunaikinti „Hamas“ pajėgumus ir užtikrinti šalies saugumą.

Tačiau humanitarinės organizacijos ir JT institucijos ne kartą skelbė apie didžiulį civilių aukų skaičių, sunaikintą infrastruktūrą ir rimtus humanitarinės pagalbos tiekimo apribojimus. Tarptautinis baudžiamasis teismas 2024 metais išdavė B. Netanyahu arešto orderį dėl įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Tai nėra galutinis apkaltinamasis nuosprendis. Izraelis nepripažįsta šio teismo jurisdikcijos jo vadovų atžvilgiu ir kaltinimus neigia.

B. Netanyahu sukritikavo Prancūziją ir Jungtinę Karalystę, apkaltinęs jas dvigubais standartais

Kalbėdamas apie tarptautinę Izraelio kritiką, B. Netanyahu atskirai paminėjo Prancūziją ir Jungtinę Karalystę. Abi šalys yra ilgalaikės Izraelio partnerės, tačiau pastaruoju metu vis griežčiau kritikuoja jo vyriausybės politiką Gazos Ruože ir okupuotame Vakarų Krante. Jos taip pat taikė ribotas sankcijas, susijusias su Izraelio veikla palestiniečių teritorijose.

Premjeras apkaltino Europos valstybes istoriniais dvigubais standartais. Jis atmetė Izraelio kolonializmo kritiką ir priminė pačių Europos imperijų kolonijinę praeitį. B. Netanyahu teigimu, šalys, kurios anksčiau valdė didžiules kolonijines teritorijas, dabar nepagrįstai kaltina nedidelį Izraelį kolonializmu.

Šie pasisakymai atspindėjo ryškėjančius nesutarimus tarp Izraelio ir dalies Vakarų sąjungininkų. Prancūzija bei Jungtinė Karalystė savo kritiką grindžia tarptautinės humanitarinės teisės, civilių apsaugos ir Palestinos teritorijų statuso klausimais. Izraelio vyriausybė tvirtina, kad jos veiksmai būtini šalies saugumui užtikrinti ir kovai su ginkluotomis grupuotėmis.

B. Netanyahu apkaltino Niujorko merą Z. Mamdani antisemitizmu, o šis atsakė kaltinimais dėl palestiniečių žudynių

Netikėtu JT kalbos taikiniu tapo ir Niujorko meras Zohranas Mamdani. Dar prieš B. Netanyahu atvykstant į JAV, meras buvo pareiškęs, kad Izraelio premjeras turėtų būti suimtas vykdant Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderį. Z. Mamdani taip pat viešai kaltino Izraelio vyriausybę vykdant genocidą Gazos Ruože.

B. Netanyahu savo kalboje pavadino merą antisemitu ir apkaltino jį mėginimu sutrukdyti Izraelio premjerui atvykti į Jungtines Tautas. Jis pareiškė, kad Z. Mamdani negali nutildyti Izraelio vadovo ir kad Niujorko žydai dėl miesto politinės vadovybės veiksmų jaučiasi nesaugūs.

Po kalbos Z. Mamdani atmetė jam mestus kaltinimus. Meras pareiškė, kad B. Netanyahu mėgina diskredituoti savo kritikus ir nukreipti dėmesį nuo Izraelio veiksmų palestiniečių teritorijose. Taigi politinis konfliktas, prasidėjęs dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo orderio, persikėlė į JT Generalinės Asamblėjos tribūną.

Mahmoudui Abbasui JAV neišdavė vizos, todėl Palestinos prezidentas į JT kreipėsi vaizdo įrašu iš Ramalos

Tą pačią rugsėjo 24 dieną Generalinei Asamblėjai kalbėjo ir Palestinos prezidentas Mahmoudas Abbasas. Tačiau, skirtingai nei B. Netanyahu, jis Niujorke nedalyvavo. JAV Valstybės departamentas antrus metus iš eilės atsisakė išduoti vizas M. Abbasui ir daliai Palestinos administracijos delegacijos.

Vašingtonas savo sprendimą grindė kaltinimais, kad Palestinos administracija nevykdo prisiimtų įsipareigojimų siekti taikos su Izraeliu. M. Abbasas tokį sprendimą pavadino neteisėtu ir teigė, kad juo pažeidžiama Palestinos teisė dalyvauti Jungtinių Tautų veikloje. Jo iš anksto įrašyta kalba buvo transliuojama Generalinės Asamblėjos salėje.

M. Abbasas perspėjo, kad Palestinos gyventojai susiduria su viena pavojingiausių savo istorijos situacijų. Jis kaltino Izraelį siekiu plėsti gyvenvietes, keisti okupuotų teritorijų statusą ir išstumti palestiniečius iš jų gyvenamų vietovių. Palestinos prezidentas taip pat paragino tarptautinę bendruomenę užkirsti kelią naujam masiniam gyventojų perkėlimui ir skatinti įgyvendinti taikos susitarimus.

Prie JT protestavo žydų ir palestiniečių aktyvistai, o tarp sulaikytųjų atsidūrė aktorė Susan Sarandon

Kol B. Netanyahu kalbėjo Generalinės Asamblėjos salėje, Niujorke vyko demonstracijos prieš Izraelio karinę politiką ir amerikiečių paramą jai. Protestuose dalyvavo palestiniečių organizacijos, žmogaus teisių aktyvistai ir žydų judėjimo „Jewish Voice for Peace“ nariai.

Dalis protestuotojų reikalavo sustabdyti amerikietiškos ginkluotės tiekimą Izraeliui ir nutraukti karines operacijas palestiniečių teritorijose. Prie Jungtinių Tautų būstinės buvo surengta ir demonstracija, kurios dalyviai kaltino B. Netanyahu karo nusikaltimais.

Policija sulaikė kelis protestuotojus, tarp jų – Holivudo aktorę Susan Sarandon, aktyviai dalyvaujančią palestiniečių teisių gynimo akcijose. Protestai dar labiau išryškino prieštaringą Izraelio premjero vizito pobūdį: vienoje JT būstinės pusėje vyko oficiali valstybės vadovo kalba, kitoje – demonstracijos, reikalaujančios jo teisinės atsakomybės.

B. Netanyahu JT kalba vyko artėjant Izraelio rinkimams, tačiau joje nebuvo paskelbta naujo taikos plano

Izraelyje spalio 27 dieną numatyti parlamento rinkimai, todėl B. Netanyahu kalba sulaukė dėmesio ir šalies vidaus politikos kontekste. Premjeras pabrėžė Izraelio karinius pasiekimus, gynė bendradarbiavimą su D. Trumpu ir kritikavo užsienio valstybes bei tarptautines institucijas, kurios nepritaria jo vyriausybės veiksmams.

Tačiau kalboje nebuvo paskelbta naujo susitarimo dėl Gazos Ruožo, Irano ar platesnio Artimųjų Rytų saugumo. B. Netanyahu taip pat neužsiminė apie Saudo Arabiją ir Abraomo susitarimų plėtrą – temas, kurioms ankstesnėse tarptautinėse kalbose skirdavo daug dėmesio.

Izraelio premjeras Niujorke praleido tik trumpą laiką ir po pasisakymo turėjo grįžti į savo šalį. Susitikimas su JAV prezidentu D. Trumpu šio vizito programoje nebuvo numatytas.

Rugsėjo 24 dienos įvykiai parodė, kokie gilūs nesutarimai dėl Izraelio politikos išlieka Jungtinėse Tautose. B. Netanyahu gynė savo vyriausybės karinius sprendimus, Palestinos prezidentas ragino tarptautinę bendruomenę stabdyti Izraelio veiksmus, o dešimtys diplomatų pasirinko viešą protestą. Konkrečių naujų diplomatinių sprendimų dėl šių nesutarimų Generalinėje Asamblėjoje paskelbta nebuvo.

Šaltiniai

„CNN“. (2026). UN General Assembly: Netanyahu addresses world leaders – live updates. https://edition.cnn.com/2026/09/24/world/live-news/un-general-assembly-netanyahu

„United Nations News“. (2026). Israeli leader at UN: ‘We’re going to win. We have no other choice’. https://www.globalissues.org/news/2026/09/24/44157

„Associated Press“. (2026). Delegates walk out as Netanyahu addresses UN, and other Mideast developments. https://www.local10.com/news/2026/09/24/delegates-walk-out-as-netanyahu-addresses-un-and-other-mideast-developments/