Briuselis spaudžia Ukrainą spartinti reformas: 20 mlrd. eurų parama priklauso nuo įstatymų, o Kyjivui trūksta 27 mlrd. dolerių

Ukrainai pritrūko pinigų karui, o Europos Komisija priminė: finansinė parama nebus mokama nepaisant sutartų reformų

Ukrainos valdžia susidūrė su dviguba problema. Rusija intensyvina atakas, kariuomenei reikia daugiau pinigų, o Europos Sąjunga reikalauja vykdyti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus. Rugsėjo 25 dieną paskelbtoje „Euronews“ publikacijoje nagrinėjamas stiprėjantis Briuselio spaudimas Kyjivui spartinti reformas, nuo kurių priklauso milijardinės paramos išmokėjimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodo, kad 2026 metų valstybės finansuose atsivėrė maždaug 27 mlrd. JAV dolerių, arba apie 23 mlrd. eurų, papildomo finansavimo poreikis. Didžioji jo dalis susijusi su gynyba: karių išlaikymu, ginkluotės pirkimu ir mokėjimais už būsimus pristatymus. Kyjivas prašo sąjungininkų padėti šią sumą padengti, nes karas kainuoja daugiau, nei buvo numatyta rengiant biudžetą.

Tačiau dalis Europos Sąjungos pinigų jau yra numatyta ir laukia pačios Ukrainos sprendimų. Europos Komisijos teigimu, iki 2026 metų pabaigos įgyvendinus sutartas teisinės valstybės, kovos su korupcija ir ekonomikos reformas būtų galima atlaisvinti daugiau kaip 20 mlrd. eurų. Briuselio žinia paprasta: prieš prašant keisti paramos mokėjimo grafiką, reikia atlikti darbus, kuriuos Ukraina pati įsipareigojo padaryti.

Europos Komisija nusiuntė Ukrainos parlamentui 21 reformos sąrašą – dalis įstatymų atrakintų 8 mlrd. eurų

Rugsėjo 14 dieną už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos narys Valdis Dombrovskis ir už plėtrą atsakinga Marta Kos nusiuntė keturių puslapių laišką Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkui Ruslanui Stefančukui. Laiške pateiktas 21 prioritetinės reformos sąrašas ir priminta, kad daugiau kaip 20 mlrd. eurų paramos išmokėjimas iki metų pabaigos priklauso nuo Ukrainos valdžios veiksmų. Apie 8 mlrd. eurų iš šios sumos tiesiogiai susiję su įstatymais, kurių projektai jau suderinti su ES arba dar vertinami Briuselyje.

Reikalavimai apima konkrečias sritis: naują kovos su korupcija strategiją, pinigų plovimo prevenciją, teismų sistemos skaidrumą, mokesčių administravimo pakeitimus ir energetikos sektoriaus pertvarką. Tarp nurodytų darbų – supaprastintas pridėtinės vertės mokesčio administravimas individualią veiklą vykdantiems asmenims. Komisija taip pat ragina užtikrinti geresnį muitinės darbą, nes efektyviau surenkami mokesčiai padėtų Ukrainai padidinti nuosavas biudžeto pajamas.

Šie reikalavimai neatsirado rugsėjį. Jie įtraukti į anksčiau Kyjivo suderintus paramos ir reformų planus, kuriuos patvirtino ir Ukrainos parlamentas. Tačiau dalies įstatymų priėmimas vėluoja. Briuselis dabar spaudžia parlamentarus sparčiau priimti sprendimus, nes kiekvienas uždelstas mokėjimas didina jau ir taip įtemptą Ukrainos biudžeto padėtį.

Ukraina įvykdė 84 iš 95 numatytų reformų etapų ir rugsėjo 24 dieną užsitikrino beveik 3 mlrd. eurų

Kritika dėl reformų tempo nereiškia, kad Ukraina nieko nedaro. Rugsėjo 24 dieną ES Taryba patvirtino beveik 3 mlrd. eurų paramos išmokėjimą, nes Kyjivas sėkmingai įvykdė 10 papildomų „Ukrainos plano“ etapų. Oficialiais ES duomenimis, iki šiol Ukraina atliko 84 iš 95 reformų etapų, kurių įvykdymo terminas jau buvo suėjęs. Tai sudaro apie 88 proc.

Tarp naujausių įgyvendintų įsipareigojimų – teisėjų sąžiningumo deklaracijų tikrinimo pakeitimai, naujo elektros rinkos operatoriaus paskyrimas, bankų sektoriaus atsparumo įvertinimas, centralizuoto šildymo sistemos pertvarka ir geležinkelių saugos teisės aktai. Ukraina taip pat patvirtino veiksmų planą, skirtą mažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą.

Beveik 3 mlrd. eurų suma apima skirtingų reformų etapų finansavimą, įskaitant dalį anksčiau vėlavusių įsipareigojimų. Tai gerai parodo, kaip veikia ES paramos mechanizmas: įvykdžius konkrečias sąlygas, atlaisvinami su jomis susieti pinigai. Vis dėlto rugsėjo 24 dienos sprendimas reiškia leidimą išmokėti lėšas artimiausiu metu – nebūtinai tai, kad visa suma tą pačią dieną jau pasiekė Ukrainos sąskaitas.

Kartu ES Taryba patvirtino ir Norvegijos savanorišką maždaug 92 mln. eurų negrąžintiną įnašą į Ukrainos paramos mechanizmą. Tai papildoma pagalba, skirta Ukrainos reformoms ir valstybės institucijų veiklai remti.

V. Zelenskis prašo anksčiau išmokėti 2027 metų pinigus, bet Briuselis baiminasi kitais metais sukurti dar didesnę skylę

Europos Sąjunga Ukrainai yra numačiusi 90 mlrd. eurų paskolą 2026–2027 metams. Pagal pradinį planą pinigai padalyti į dvi dalis: 45 mlrd. eurų šiems metams ir dar 45 mlrd. eurų 2027-iesiems. Parama skirta Ukrainos biudžetui ir gynybos poreikiams finansuoti, tačiau skirtingoms jos dalims taikomos atitinkamos mokėjimo ir kontrolės sąlygos.

V. Zelenskis siūlo dalį kitų metų pinigų pervesti anksčiau. Kyjivo argumentas – kariuomenės išlaidos auga greičiau, nei buvo planuota, todėl pinigų reikia dabar. Iš nurodyto maždaug 23 mlrd. eurų papildomo poreikio apie 6 mlrd. eurų susiję su išankstiniais mokėjimais už ginkluotę, kuri turėtų būti pristatyta 2027 metų pradžioje.

Briuselis šiam pasiūlymui pritaria atsargiai. Jeigu dalis kitų metų 45 mlrd. eurų būtų perkelta į 2026-uosius, bendra paskolos suma nepadidėtų. Ukraina gautų daugiau pinigų dabar, tačiau 2027 metais jų liktų mažiau. Kyjivas jau prognozuoja, kad kitais metais gali susidaryti dar apie 32,6 mlrd. dolerių, arba 28,4 mlrd. eurų, papildomo finansavimo poreikis.

Rugsėjo 24 dieną „Euractiv“ pranešė, kad Europos Komisija svarsto kitą variantą – didelę 2027 metams skirtų pinigų dalį išmokėti pirmaisiais tų metų mėnesiais, užuot tolygiai paskirsčiusi mokėjimus per visus metus. Tai padėtų Ukrainai metų pradžioje, tačiau neišspręstų dabartinio trūkumo. Komisija taip pat pabrėžia, kad prieš keičiant grafiką būtina tiksliai nustatyti, kiek papildomų lėšų reikia ir kokioms išlaidoms jos būtų naudojamos.

U. von der Leyen Niujorke priminė V. Zelenskiui apie 37 mlrd. eurų, kuriuos Ukraina dar gali gauti šiais metais

Rugsėjo 22 dieną Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos užkulisiuose Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen susitiko su V. Zelenskiu. Pokalbyje buvo aptarta Ukrainos finansinė padėtis, oro gynybos poreikiai ir tolesnė Europos Sąjungos parama. Europos Komisijos vadovė po susitikimo paskelbė, kad iki 2026 metų pabaigos Ukrainai dar numatyta 37 mlrd. eurų paramos.

Svarbu nepainioti šio skaičiaus su 20 mlrd. eurų, apie kuriuos kalbama reformų kontekste. 37 mlrd. eurų yra platesnė šiais metais dar numatytos paramos suma, apimanti skirtingas finansavimo kryptis. Daugiau kaip 20 mlrd. eurų – dalis finansinės paramos, kurią būtų galima atlaisvinti įvykdžius konkrečius reformų reikalavimus. Šių dviejų skaičių negalima tiesiog sudėti ir teigti, kad Briuselis papildomai siūlo 57 mlrd. eurų.

Susitikime taip pat kilo nesutarimų dėl Europos Sąjungos sankcijų Rusijai. Ukrainos pusė išreiškė nepasitenkinimą sprendimu iš sankcijų sąrašo pašalinti du Rusijos oligarchus. Kyjivui tai jautrus klausimas, nes Ukraina ragina sąjungininkus didinti ekonominį spaudimą Maskvai, o Briuselis tuo pat metu reikalauja greitesnių reformų iš Ukrainos valdžios.

Europos Komisijos atstovai pabrėžia, kad finansinės paramos tęstinumas ir reformų įgyvendinimas yra susiję. Kartu jie pripažįsta, jog Rusijos atakos prieš Ukrainos pramonę ir energetiką gali dar labiau padidinti finansavimo poreikį. Todėl derybos vyksta dėl dviejų skirtingų problemų: kaip greičiau panaudoti jau numatytus pinigus ir iš kur gauti papildomų lėšų, jeigu jų nepakaks.

Užšaldyti 210 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko aktyvų lieka viena iš galimų išeičių, tačiau Belgija priešinasi

Europos Sąjungoje vis dar įšaldyta apie 210 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto. Didžioji jo dalis laikoma Belgijoje veikiančioje finansinių atsiskaitymų bendrovėje „Euroclear“. Ukraina ragina sąjungininkus plačiau panaudoti šiuos aktyvus karo ir valstybės finansavimo poreikiams, tačiau tiesioginis jų panaudojimas susiduria su teisiniais ir finansiniais prieštaravimais.

2025 metais Europos Komisija jau buvo pasiūliusi mechanizmą, kuris leistų panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos paramai. Susitarimas nebuvo pasiektas daugiausia dėl Belgijos prieštaravimų. Briuselis baiminasi, kad Rusija galėtų imtis teisinių veiksmų ir finansinių atsakomųjų priemonių, kurių išlaidos pirmiausia tektų Belgijoje veikiančioms institucijoms.

Šių metų rugsėjį Švedija, Nyderlandai, Ispanija, Lenkija ir Baltijos valstybės vėl ragina svarstyti šį klausimą. Tačiau Belgija teigia, kad ankstesnės problemos niekur nedingo. Dėl to užšaldyti Rusijos aktyvai kol kas negali būti laikomi jau patvirtintu 27 mlrd. dolerių Ukrainos finansavimo trūkumo sprendimu.

Ukrainos finansavimo krizė parodė, kad Briuselis nebenori remtis vien pažadais – pinigai vis labiau siejami su konkrečiais rezultatais

Europos Sąjunga susiduria su sudėtingu pasirinkimu. Ukrainos karinės ir biudžeto išlaidos auga, tačiau dalis paramos jau yra numatyta ir laukia konkrečių įsipareigojimų įvykdymo. Nauji finansavimo sprendimai taip pat tampa sunkesni dėl pačios ES valstybių biudžetų problemų, didėjančių gynybos išlaidų ir nesutarimų dėl bendrų Europos finansinių įsipareigojimų.

Kyjivo padėtį apsunkina ir mažesnis, nei tikėtasi, kitų partnerių indėlis. 90 mlrd. eurų ES paskola buvo suplanuota padengti maždaug du trečdalius Ukrainos poreikių 2026–2027 metais. Likusią dalį – apie 45 mlrd. eurų – turėjo užtikrinti kiti sąjungininkai. Tačiau naujų įsipareigojimų pritraukti sekasi lėčiau, nei tikėtasi, o Rusijos atakos didina finansavimo poreikį.

Rugsėjo 24 dienos sprendimas skirti beveik 3 mlrd. eurų parodė, kad reformų mechanizmas veikia: įvykdžius reikalavimus, pinigai atlaisvinami. Tačiau prieš Ukrainos parlamentą vis dar yra 21 prioritetinės reformos sąrašas, nuo kurio įgyvendinimo priklausys tolesni milijardiniai mokėjimai.

Artimiausias klausimas Kyjivui – kiek iš likusios daugiau kaip 20 mlrd. eurų su reformomis susietos paramos pavyks gauti iki metų pabaigos. Tai priklausys nuo Aukščiausiosios Rados priimamų įstatymų, jų įgyvendinimo ir Europos Komisijos vertinimų. Sėkmė sumažintų spaudimą Ukrainos biudžetui, tačiau net ir visų numatytų mokėjimų išmokėjimas savaime neišspręstų papildomų karo finansavimo poreikių.

Šaltiniai

„Euronews“. (2026). Brussels dials up pressure on Kyiv to speed up reforms amid budget crunch. https://www.euronews.com/2026/09/25/brussels-dials-up-pressure-on-kyiv-to-speed-up-reforms-amid-budget-crunch

„Europos Sąjungos Taryba“. (2026). Ukraine support: Council approves payment of nearly €3 billion and welcomes Norway’s financial contribution. https://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2026/09/24/ukraine-support-council-approves-payment-of-nearly-3-billion-and-welcomes-norway-s-financial-contribution/

„The Kyiv Independent“. Chris Powers. (2026). Ukraine’s parliament can fill Zelensky’s budget black hole, if it does the reforms, EU letter reminds. https://kyivindependent.com/ukraines-parliament-can-fill-zelenskys-budget-black-hole-if-it-does-the-reforms-eu-letter-reminds/