„Claude“ per 21 valandą aptiko mokslininkų nepastebėtą DNR sistemą: 950 DI agentų ieškojo naujo genų redagavimo mechanizmo

„Anthropic“ paskelbė apie biologinį atradimą, tačiau kol kas nežino, ką naujoji DNR sistema iš tiesų daro

Dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ rugsėjo 23 dieną paskelbė apie pirmąjį savo naujos biologinių tyrimų laboratorijos rezultatą. Jos sukurtas DI modelis „Claude“, ieškodamas neįprastų genetinių struktūrų, bakterijas užkrečiančių virusų DNR aptiko iki šiol neištirtą fermentų sistemą, kurios sandara primena CRISPR – vieną svarbiausių šiuolaikinės genų inžinerijos technologijų.

Atradimas neįprastas dėl darbo organizavimo. Maždaug 950 DI agentų per 21 valandą išanalizavo didžiulius genetinių duomenų kiekius, atrinko tūkstančius neįprastų biologinių sistemų ir galiausiai išskyrė struktūrą, kurią mokslininkai nusprendė tirti laboratorijoje. Bendrovė teigia, kad tokios apimties analizė biologijos specialistui galėtų užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

Tačiau svarbiausia naujienos detalė slypi pačios „Anthropic“ pareiškime. Nors bendrovė atradimą pristato kaip galimą proveržį, jos vadovas Dario Amodei pripažįsta, kad kol kas nėra aiški tiksli naujosios sistemos funkcija, praktinis pritaikymas ar net galutinė mokslinė reikšmė.

Tai reiškia, kad „Claude“ atrado anksčiau neaprašytą biologinį mechanizmą, tačiau dar neįrodyta, jog jis gali redaguoti genus, gydyti ligas ar tapti nauja biotechnologija. Šis skirtumas ypač svarbus vertinant plačiai nuskambėjusį pranešimą apie DI atradimą.

950 DI agentų išanalizavo daugiau kaip 200 tūkst. fermentų ir atrinko 20 perspektyviausių kandidatų

Tyrimas prasidėjo nuo gana paprastos užduoties. „Anthropic“ mokslininkai paprašė „Claude“ didžiulėje genetinių duomenų bazėje surasti įdomių atvirkštinių transkriptazių (reverse transcriptases, RT) pavyzdžių. Tai fermentai, gebantys perrašyti informaciją iš RNR į DNR. Jų turi kai kurie virusai ir bakterijos, o skirtingos šių fermentų šeimos dalyvauja įvairiuose biologiniuose procesuose.

DI agentai surinko daugiau kaip 200 tūkst. atvirkštinių transkriptazių, išskyrė apie 3 500 naujų potencialiai įdomių sistemų ir sąrašą sumažino iki 20 kandidatų, vertų išsamesnės analizės. Visas paieškos procesas truko apie 21 valandą. Jam panaudota maždaug 210 mln. tokenų – mažų teksto ir duomenų fragmentų, kuriais DI sistemos apdoroja informaciją.

Įdomiausia tai, kad naująją struktūrą pastebėjo vienas iš agentų, savarankiškai nagrinėdamas DNR seką šalia neįprasto fermento geno. Jis suskaičiavo pasikartojančius fragmentus, įvertino atstumus tarp jų, palygino struktūrą su žinomomis biologinėmis sistemomis ir patikrino mokslinę literatūrą. Neradęs tokio derinio aprašymo, agentas parengė ataskaitą žmonėms.

Virusų DNR aptikta sistema ART turi tris dalis ir primena CRISPR genų redagavimo technologiją

Naujajai sistemai suteiktas pavadinimas ART – array-associated reverse transcriptases, lietuviškai apytikriai „su pasikartojančių sekų masyvais susijusios atvirkštinės transkriptazės“.

Ji daugiausia aptinkama bakteriofaguose – virusuose, kurie užkrečia bakterijas. ART sudaro trys pagrindiniai elementai: atvirkštinė transkriptazė, greta jos esantis papildomas genas ir ilga tolygiai išsidėsčiusių DNR pasikartojimų seka. Būtent trečiasis elementas patraukė DI dėmesį.

Panaši pasikartojimų struktūra žinoma CRISPR sistemose. Jos bakterijoms padeda atpažinti svetimą genetinę medžiagą ir apsisaugoti nuo virusų. Mokslininkai vėliau šį natūralų mechanizmą pritaikė genams redaguoti: galima pasirinktoje DNR vietoje atlikti pjūvį ir pakeisti genetinę informaciją. Už CRISPR-Cas9 genomo redagavimo metodo sukūrimą 2020 metais paskirta Nobelio chemijos premija.

Vis dėlto ART nėra nauja CRISPR versija. Šių sistemų sandara turi panašumų, tačiau tai dar neįrodo, kad jos atlieka tą pačią funkciją. Netgi pagrindinis ART fermentas mokslininkams buvo žinomas iš ankstesnių tyrimų. Naujasis atradimas yra platesnė, anksčiau neaprašyta jo sąsaja su DNR pasikartojimais ir papildomu baltymu, kurio funkcija kol kas nežinoma.

Laboratorijoje patvirtinta, kad ART sistema gamina trumpas RNR molekules, tačiau jos paskirtis lieka paslaptis

DI aptiktas DNR fragmentas savaime dar nėra pakankamas įrodymas, kad biologinė sistema veikia taip, kaip numato modelis. Todėl „Anthropic“ mokslininkai pasirinktus kandidatus pradėjo tirti savo laboratorijoje.

Pirmieji eksperimentai parodė, kad ART pasikartojančių DNR sekų masyvas yra transkribuojamas – pagal jame esančią informaciją susidaro atskiros trumpos RNR molekulės. Tai svarbus rezultatas, nes CRISPR sistemose panašios RNR molekulės padeda nukreipti baltymus į konkrečias genetinės medžiagos vietas.

Tačiau kol kas nenustatyta, ką ART sistemoje daro šios RNR molekulės, kokį vaidmenį atlieka papildomas baltymas ir kodėl tokia struktūra reikalinga bakteriofagams. Mokslininkams dar reikia išsiaiškinti, ar ji susijusi su virusų dauginimusi, genetinės medžiagos apdorojimu, konkurencija su kitais virusais ar visai kitu procesu.

D. Amodei pripažino, kad gali paaiškėti, jog sistema neturi jokios reikšmingos biotechnologinės paskirties. Todėl pranešimai apie naują genų redagavimo technologiją ar būsimą medicinos revoliuciją šiuo metu būtų pernelyg ankstyvi.

CRISPR technologijos kūrėjas Fengas Zhangas įvertino atradimą, tačiau paragino tęsti tyrimus

„Anthropic“ paskelbė ir vieno žinomiausių pasaulio genų inžinerijos mokslininkų komentarą. Masačusetso technologijos instituto (MIT) ir „Broad Institute“ tyrėjas Fengas Zhangas, prisidėjęs prie CRISPR genomo redagavimo technologijos kūrimo, susipažino su išankstine tyrimo publikacija.

Jis ART sistemos aptikimą apibūdino kaip įdomų pavyzdį, kaip DI agentai gali prisidėti prie biologinių atradimų. F. Zhangas pabrėžė, kad su atvirkštinėmis transkriptazėmis susijusių RNR pasikartojimų identifikavimas nusipelno tolesnio tyrimo. Tačiau mokslininkas nepatvirtino, kad ART jau yra naujas genų redagavimo įrankis.

Skeptiškesnę poziciją išsakė ir kiti tyrėjai. „Decrypt“ publikacijoje cituojamas duomenų mokslininkas Ravidas Shwartzas Zivas suabejojo, ar atradimas, kurio funkcija ir reikšmė dar nežinomos, turėtų būti pristatomas kaip itin didelis pasiekimas. Diskusijos esmė – skirtumas tarp įdomios mokslinės hipotezės ir įrodyto atradimo, turinčio praktinę vertę.

Tam tikrą rezultatą laboratorija jau turi: nustatytas anksčiau neaprašytas biologinių komponentų derinys ir patvirtinta, kad jo DNR pasikartojimų masyvas išreiškiamas RNR molekulėmis. Tačiau visapusiškam mechanizmo paaiškinimui reikės papildomų eksperimentų ir kitų mokslininkų vertinimo.

„Anthropic“ įkūrė biologijos laboratoriją Kalifornijoje, kurioje DI ieško atradimų, o žmonės tikrina jo hipotezes

Rugsėjo 23 dienos pranešimas taip pat oficialiai pristatė naują „Anthropic“ gyvybės mokslų tyrimų grupę ir laboratoriją San Fransisko įlankos regione. Apie bendrovės planus rugsėjo 18 dieną jau buvo pranešusi „Reuters“.

Laboratorija įkurta 2026 metų pavasarį. Jos tikslas – sujungti didelius biologinių duomenų kiekius analizuojančius DI modelius su realiais eksperimentais. „Claude“ nagrinėja genetines sekas, ieško neaprašytų baltymų šeimų, skaito mokslinę literatūrą ir formuluoja hipotezes. Žmonės atrenka vertas dėmesio idėjas ir tikrina jas laboratorijoje.

Bendrovė nurodo, kad visi fiziniai eksperimentai atliekami žmonių. Laboratorija dirba pagal BSL-1 ir BSL-2 biologinės saugos reikalavimus ir nenaudoja žmogų galinčių užkrėsti patogenų. ART tyrimas taip pat nėra tiesiogiai susijęs su naujų vaistų klinikiniais bandymais.

„Anthropic“ siekia, kad ateityje tokia darbo sistema padėtų tirti retas ligas, nežinomų funkcijų baltymus ir biologinius mechanizmus, kuriems tradicinės farmacijos bendrovės skiria mažai dėmesio. Tai bendrovės deklaruojami tikslai, kurių įgyvendinimas priklausys nuo būsimų tyrimų rezultatų.

DI jau atlieka dalį savo kūrimo darbų, o naujasis biologinis atradimas parodė, kaip galėtų keistis mokslininkų profesija

Rugsėjo 17 dieną „Anthropic“ atskleidė dar vieną skaičių: „Claude“ jau vadovauja maždaug 26 proc. bendrovės DI tyrimų ir plėtros užduočių. Kovą tokių darbų dalis siekė vos 1 proc. Bendrovė pabrėžia, kad DI sistemos veikia prižiūrimos žmonių, tačiau jų savarankiškai atliekamų užduočių apimtis sparčiai didėja.

Biologijos laboratorijoje išbandytas panašus darbo modelis. Mokslininkai suformulavo tyrimo kryptį, o šimtai DI agentų savarankiškai analizavo duomenis, lygino galimus paaiškinimus ir atrinko sistemas, kurios galėtų būti vertos tolesnių eksperimentų.

Iki šiol tyrėjai panašias paieškas dažnai atlikdavo patys, naudodamiesi specializuotomis programomis ir duomenų bazėmis. DI agentai leidžia vienu metu nagrinėti daugiau hipotezių. Užuot kelis mėnesius ieškojęs vienos įdomios genetinės struktūros, mokslininkas gali gauti dešimtis atrinktų kandidatų ir daugiau laiko skirti jų patikrai.

Vis dėlto šiame tyrime žmogaus vaidmuo išlieka esminis. Tik eksperimentai gali parodyti, ar DI pastebėtas genetinis dėsningumas turi biologinę funkciją. Didelė skaičiavimo galia gali padėti greičiau rasti įdomių klausimų, tačiau ji negarantuoja, kad kiekvienas rastas atsakymas bus teisingas.

Genų redagavimo bendrovių akcijos reagavo į naujieną, nors ART praktinis pritaikymas dar neįrodytas

„Decrypt“ pranešė, kad po „Anthropic“ paskelbto atradimo smuko kelių genų redagavimo bendrovių akcijų kainos. Tarp jų – „CRISPR Therapeutics“, „Intellia Therapeutics“ ir „Beam Therapeutics“. Tačiau rinkos reakcija savaime nereiškia, kad ART technologija taps jų kuriamų produktų konkurente.

CRISPR pagrindu sukurtų vaistų kūrimas reikalauja daugelio metų laboratorinių ir klinikinių tyrimų. Net jeigu ART ateityje būtų pritaikoma genams redaguoti, dar reikėtų nustatyti jos veikimo tikslumą, saugumą, galimas šalutines reakcijas ir galimybę veikti žmogaus ląstelėse.

Šiuo metu nėra įrodymų, kad ART gali gydyti kurią nors ligą. Taip pat nėra patvirtinto jos taikymo žmogaus organizme ar paskelbtos klinikinių tyrimų pradžios.

Todėl rugsėjo 23 dienos naujienos reikšmė pirmiausia susijusi su pačiu mokslinio darbo procesu: DI sistema, gavusi bendrą tyrimo užduotį, savarankiškai atrado neįprastą genetinį dėsningumą ir pasiūlė jį patikrinti žmonėms. Ar šis atradimas ateityje pakeis biotechnologiją, kol kas lieka atviras klausimas.

Šaltiniai:

„Decrypt“ / „Yahoo Tech“. Jose Antonio Lanz. (2026). Anthropic Says Claude Found Something Big in DNA. It Just Doesn’t Know What. https://www.yahoo.com/tech/ai/claude/articles/anthropic-says-claude-found-something-225603044.html

„Anthropic“. (2026). Claude discovers a novel enzyme system with CRISPR-like repeats. https://www.anthropic.com/news/claude-discovers-novel-enzyme-system

„Reuters“ / „Yahoo Tech“. (2026). Anthropic says Claude AI helped discover novel enzyme system. https://tech.yahoo.com/ai/claude/articles/anthropic-says-claude-ai-helped-201007798.html