CŽV perspėjimas apie galimą Rusijos dronų ataką Europoje sukėlė sumaištį: E. Macronas ir Italijos gynybos ministras paneigė pranešimus

Ispanijos dienraštis paskelbė apie galimą Rusijos dronų ataką prieš Prancūziją, Italiją ir Ispaniją

Rugsėjo 24 dieną Europoje kilo naujas ginčas dėl Rusijos keliamos grėsmės. Ispanijos dienraštis „El Mundo“ paskelbė, kad JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) perspėjo kelias Pietų Europos valstybes apie galimą Rusijos bepiločių orlaivių operaciją prieš strateginius objektus Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje. Pasak leidinio, atakai galėtų būti panaudoti dronai, paleidžiami iš prekybinių laivų Viduržemio jūroje.

Pranešimą tą patį rytą išsamiai aprašė „Euronews“, tačiau vakare pasirodė esminė nauja aplinkybė. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas per bendrą TF1 ir „France 2“ televizijų interviu pareiškė, kad pranešimai apie Prancūzijai perduotą konkretų CŽV perspėjimą neatitinka tikrovės. Italijos gynybos ministras Guido Crosetto taip pat viešai paneigė informaciją apie tariamai rengiamą operaciją prieš Pietų Europos valstybes.

Taigi istorijoje būtina atskirti du klausimus. Pirmasis – ar Rusija techniškai galėtų panaudoti iš prekybinių laivų paleidžiamus dronus prieš Europos valstybes. Antrasis – ar JAV žvalgyba iš tiesų nustatė konkretų tokios operacijos planą ir perdavė apie jį oficialų perspėjimą. Pirmasis scenarijus yra techniškai įmanomas, tačiau antrasis, remiantis rugsėjo 24 dienos Prancūzijos ir Italijos pareigūnų pareiškimais, lieka nepatvirtintas.

Rusija galėtų paleisti iki 600 kilometrų skrendančius dronus iš prekybinių laivų Viduržemio jūroje

Ispanijos dienraščio informaciją paskelbė žurnalistas Xavieras Colásas, anksčiau dirbęs korespondentu Rusijoje. Jo teigimu, perspėjimo ištakos siekia CŽV direktoriaus Johno Ratcliffe’o apsilankymą Maskvoje rugpjūtį. Leidinys rašė, kad amerikiečių žvalgybos surinkta informacija esą perduota kelioms Europos vyriausybėms, o galimame Rusijos plane numatytas prekybinių laivų panaudojimas bepiločiams orlaiviams paleisti.

Scenarijus skiriasi nuo įprasto įsivaizdavimo apie ataką prieš NATO. Dronams nereikėtų skristi per Lenkiją, Baltijos valstybes ar kitas rytinio Aljanso flango šalis. Prekybinis laivas galėtų plaukti įprastu Viduržemio jūros maršrutu, o iš jo paleistas bepilotis orlaivis pasiektų pakrantės infrastruktūrą. Potencialūs taikiniai galėtų būti oro uostai, uostai, energetikos objektai ar kita svarbi infrastruktūra.

„El Mundo“ taip pat rėmėsi anoniminiais Lietuvos krašto apsaugos ministerijos šaltiniais, kurie pateikė informaciją apie galimą naudojamą ginklą – rusišką bepilotį orlaivį „Gerbera“. Leidinio nurodytais duomenimis, jo ilgis siekia apie 2 metrus, svoris – maždaug 18 kilogramų, skrydžio nuotolis – iki 600 kilometrų, o greitis – apie 160 kilometrų per valandą. Galimas sprogstamasis užtaisas vertinamas 4–5 kilogramais.

Šie techniniai duomenys nereiškia, kad būtent tokie dronai jau yra paruošti operacijai prieš Pietų Europą. Viešai nepaskelbta nei tariamo CŽV perspėjimo dokumento, nei konkrečių laivų pavadinimų, nei nustatyto atakos laiko ar taikinių sąrašo. Todėl „El Mundo“ aprašyta operacija išlieka žurnalistinių šaltinių pateiktu galimu scenarijumi.

„Gerbera“ dronai gali sutrikdyti oro uostų ir uostų darbą net nesukeldami didelių fizinių nuostolių

„Gerbera“ – palyginti pigus Rusijos naudojamas bepilotis orlaivis, kurio įvairios versijos skirtos oro gynybai klaidinti, žvalgybai arba nedideliems sprogstamiesiems užtaisams gabenti. Tokie aparatai gali priversti priešingą pusę naudoti gerokai brangesnes aptikimo ir perėmimo priemones, o didesnis jų skaičius apsunkina tikrų kovinių dronų ir klaidinančių taikinių atskyrimą.

Ispanijos leidinio aprašytame scenarijuje svarbiausias būtų poveikis infrastruktūros darbui. Net ir nedidelis sprogstamasis užtaisas arba įtartino drono pasirodymas šalia oro uosto gali priversti sustabdyti skrydžius, evakuoti žmones ir pradėti saugumo patikrą. Tokios operacijos ekonominis poveikis gali gerokai viršyti paties bepiločio orlaivio kainą.

Tačiau 600 kilometrų nuotolis ir 160 kilometrų per valandą greitis savaime negarantuotų galimybės pasiekti bet kurį Europos objektą. Reikšmės turėtų laivo padėtis, drono konstrukcija, meteorologinės sąlygos ir oro erdvės stebėjimo pajėgumai. Be to, prekybinio laivo panaudojimas ginkluotei paleisti sukeltų atskirų jūrų saugumo ir tarptautinės teisės klausimų.

„Euronews“ taip pat priminė vasarį paskelbtą informaciją apie Švedijos karinio jūrų laivyno užfiksuotą drono pakilimą nuo Rusijos žvalgybinio laivo Eresundo sąsiauryje. Šis atvejis svarbus vertinant technines galimybes, tačiau vienas užfiksuotas paleidimas neįrodo, kad Viduržemio jūroje jau vykdoma analogiška operacija.

E. Macronas paneigė CŽV perspėjimą, bet pripažino, kad dronų ataka prieš Prancūziją yra įmanoma

Rugsėjo 24 dienos vakarą E. Macronas per TF1 ir „France 2“ televizijų interviu buvo tiesiogiai paklaustas apie Ispanijos žiniasklaidos paskelbtą informaciją. Prancūzijos prezidentas atsakė, kad gali ją paneigti: CŽV neinformavo Prancūzijos specialiųjų tarnybų apie tokią ataką.

Prezidentas kartu atsisakė atmesti pačią grėsmę. Jis priminė rugpjūčio 4–5 dienomis įvykusį incidentą Leipcigo ir Halės oro uoste Vokietijoje, kurį Vokietijos valdžia priskyrė Rusijai. E. Macrono teigimu, panaši operacija galėtų būti surengta ir Prancūzijoje, nors jo šalis iki šiol nebuvo patyrusi tokio pobūdžio išpuolio.

Prancūzijos vadovas taip pat pareiškė, kad Rusija Europą laiko Ukrainos strateginiu užnugariu. Jo vertinimu, Maskva gali siekti didinti spaudimą toms valstybėms, kurios teikia Kyjivui karinę ir finansinę pagalbą. Rugsėjo 18 dieną E. Macronas jau buvo nurodęs vyriausybei parengti papildomų kritinės infrastruktūros apsaugos priemonių, atsižvelgiant į dronų, kibernetinių atakų ir sabotažo grėsmes.

Todėl Prancūzijos prezidento pozicija nėra bendras pareiškimas, kad Rusijos dronai nekelia grėsmės. Jis paneigė konkretų teiginį apie CŽV perduotą perspėjimą, tačiau toliau kalbėjo apie galimus išpuolius ir būtinybę stiprinti šalies pasirengimą.

Italijos gynybos ministras G. Crosetto perspėjo nekurstyti baimės nepatvirtintais pranešimais

Italijos gynybos ministras Guido Crosetto į „El Mundo“ publikaciją reagavo dar rugsėjo 24 dieną socialiniame tinkle X. Jis pareiškė, kad pranešimas apie galimas Rusijos laivų ir dronų atakas prieš Italiją, Ispaniją bei Prancūziją nėra patvirtintas.

Ministras taip pat sukritikavo tokios informacijos platinimą be pakankamo faktinio pagrindo. Pasak jo, Europa jau gyvena įtemptu laikotarpiu, todėl papildomi perspėjimai, kurių nepatvirtina atsakingos institucijos, gali didinti visuomenės nerimą.

Italijos pareiškimas svarbus tuo, kad Roma buvo viena iš trijų tariamai perspėtų sostinių. Taigi per vieną dieną bent dviejų įvardytų valstybių aukščiausio rango pareigūnai viešai suabejojo Ispanijos dienraščio pateikta informacija. Ispanijos vyriausybės pozicija dėl konkretaus CŽV dokumento rugsėjo 24 dienos „Euronews“ publikacijose nebuvo taip pat aiškiai patvirtinta.

Iki rugsėjo 25 dienos ryto viešai nebuvo pateiktas ir JAV CŽV patvirtinimas, kad būtent toks perspėjimas buvo išsiųstas Pietų Europos vyriausybėms. Todėl šios istorijos negalima pristatyti kaip oficialiai patvirtinto Rusijos pasirengimo atakuoti tris NATO valstybes.

Leipcigo oro uosto incidentas ir dronai virš Lenkijos parodė, kokį poveikį gali sukelti nedidelės oro erdvės provokacijos

Ispanijos dienraščio aprašytas scenarijus pasirodė po kelių incidentų, kurie jau buvo sukėlę nerimą NATO valstybėse. Rugpjūčio 4–5 dienomis Leipcigo ir Halės oro uoste įvyko drono ataka, kurią Vokietijos institucijos priskyrė Rusijai. E. Macronas būtent šį atvejį pasirinko kaip pavyzdį, aiškindamas, kodėl Prancūzija turi ruoštis galimiems panašiems išpuoliams.

Kitas svarbus kontekstas – Lenkijos oro erdvės pažeidimai. 2025 metų rugsėjį Lenkija užfiksavo 19 bepiločių orlaivių, įskridusių į jos teritoriją per Rusijos vykdytas atakas prieš Ukrainą. Šie įvykiai paskatino diskusijas apie NATO oro gynybos pajėgumus ir tai, kaip reaguoti į santykinai pigius bepiločius orlaivius.

Šių metų rugsėjo 23 dieną Lenkijos kariuomenė taip pat pranešė apie Rusijos karinį sraigtasparnį Mi-8, trumpam pažeidusį šalies oro erdvę netoli Branevo. Lenkijos duomenimis, orlaivis įskrido apie 300 metrų ir šalies oro erdvėje išbuvo 42 sekundes. Kariuomenė reagavo pakeldama naikintuvus ir padidindama antžeminės oro gynybos parengtį.

Vis dėlto šių incidentų negalima automatiškai sujungti į vieną patvirtintą operacijų planą. Skirtingi įvykiai turi skirtingas aplinkybes, o jų galimą tarpusavio ryšį galėtų nustatyti tik papildoma žvalgybinė ir tyrimų informacija.

NATO perspėja, kad geografinis atstumas nuo Rusijos nebegarantuoja saugumo Pietų Europos valstybėms

Vienas pagrindinių „El Mundo“ publikacijoje keliamų klausimų – kodėl galimos operacijos taikiniais įvardytos Ispanija, Italija ir Prancūzija, o ne arčiau Rusijos esančios NATO valstybės.

Britų saugumo ekspertas Keiras Gilesas, kurio vertinimą pateikė Ispanijos dienraštis, teigia, kad Maskva galėtų ieškoti silpniausiai apsaugotų Europos vietų. Jo nuomone, valstybės, kurių oro gynyba daugiausia orientuota į tradicines karines grėsmes, gali būti mažiau pasirengusios nedidelių dronų operacijoms prieš civilinę infrastruktūrą.

Šis argumentas siejasi su ankstesniais NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte perspėjimais. Jis yra atkreipęs dėmesį, kad Rusijos raketai pasiekti Madridą reikėtų vos maždaug 10 minučių daugiau nei Varšuvą. Šiuo palyginimu M. Rutte siekė parodyti, kad grėsmės Europai nebegalima vertinti vien pagal atstumą nuo rytinės NATO sienos.

Viduržemio jūroje veikiantis prekybinis laivas teoriškai suteiktų papildomų galimybių priartėti prie Pietų Europos pakrančių. Tačiau gebėjimas panaudoti tokią taktiką ir patvirtintas sprendimas ją įgyvendinti yra skirtingi dalykai. Rugsėjo 24 dienos publikacijose antrajam teiginiui pakankamų viešų įrodymų nepateikta.

E. Macronas taip pat įspėjo apie galimą 300 tūkst. Rusijos karių mobilizaciją, nors naujas šaukimas dar nepaskelbtas

Kalbėdamas apie Rusijos keliamas grėsmes, E. Macronas rugsėjo 24 dienos interviu aptarė ir padėtį Ukrainos fronte. Prezidentas pareiškė, kad papildoma maždaug 300 tūkst. Rusijos karių mobilizacija yra tikėtinas ir saugumo vertinimuose svarstomas scenarijus.

Jo teigimu, Rusija gali būti pasirengusi patirti dar didesnių nuostolių siekdama užimti visą Donbasą. Prancūzijos prezidentas apskaičiavo, kad dabartiniu puolimo tempu Maskvai tam galėtų prireikti dar pusantrų ar dvejų metų. Tai E. Macrono pateiktas karinės padėties vertinimas, o ne patvirtintas būsimos mobilizacijos grafikas ar nepriklausomai nustatytas karo baigties terminas.

Tokiu būdu viename televizijos interviu Prancūzijos vadovas pateikė dvi skirtingas žinias. Jis paneigė konkrečią publikaciją apie tariamą CŽV perspėjimą ir kartu išdėstė savo vertinimą, kad Rusijos karinis bei hibridinis spaudimas Europai gali didėti.

Šis skirtumas svarbus vertinant visą rugsėjo 24 dienos informacinę istoriją. Viešai patvirtinta, kad Europos valstybės stiprina pasirengimą dronų ir sabotažo grėsmėms. Tačiau teiginys, kad CŽV nustatė konkretų Rusijos planą paleisti „Gerbera“ dronus iš Viduržemio jūros laivų prieš tris NATO valstybes, po Prancūzijos ir Italijos pareigūnų pareiškimų lieka nepatvirtintas.

Šaltiniai

„Reuters“. (2026). CIA did not warn France about possible Russian drone attacks, Macron says. https://www.internazionale.it/ultime-notizie-reuters/2026/09/24/cia-did-not-warn-france-about-possible-russian-drone-attacks-macron-says

„EFE“. (2026). Macron niega que la CIA alertara de ataque ruso con drones en Europa. https://efe.com/mundo/2026-09-24/macron-ataque-rusia-drones-europa-francia-guerra-ucrania/

„Associated Press“. (2026). Macron orders protections for infrastructure, citing a growing Russian threat. https://apnews.com/article/29767a3fe6723ecffed343f0a4847e95