D. Trumpas asmeniškai pasitiko Xi Jinpingą oro uoste: JAV ir Kinija pratęsė prekybos paliaubas iki sausio

Kinijos prezidentą Vašingtone pasitiko D. Trumpas su žmona Melania

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas rugsėjo 23 dieną atvyko į Jungtines Valstijas trijų dienų valstybinio vizito, per kurį numatytos derybos su JAV prezidentu Donaldu Trumpu dėl prekybos, dirbtinio intelekto, Taivano ir karo Irane. Kinijos vadovo lėktuvas apie 17.40 val. vietos laiku nusileido Andrewso jungtinėje karinėje bazėje Merilando valstijoje, netoli Vašingtono. Tai pirmasis Xi Jinpingo valstybinis vizitas į JAV sostinę nuo 2015 metų.

D. Trumpas kartu su pirmąja ponia Melania Trump nusprendė Kinijos prezidentą ir jo žmoną Peng Liyuan pasitikti asmeniškai, užuot laukęs jų Baltuosiuose rūmuose. Oro uoste buvo ištiestas maždaug 30 metrų ilgio raudonas kilimas, išrikiuota garbės sargyba, o abiejų valstybių vadovus pasitiko karinis orkestras. Suskambėjus JAV ir Kinijos himnams, virš bazės praskrido du amerikiečių strateginiai bombonešiai B-1.

Toks priėmimas išsiskiria iš įprasto JAV diplomatinio protokolo. Užsienio valstybių vadovai dažniausiai iškilmingai pasitinkami Baltuosiuose rūmuose, o Andrewso karinėje bazėje juos sutinka žemesnio rango pareigūnai. D. Trumpo sprendimas asmeniškai atvykti prie Xi Jinpingo lėktuvo parodė, kokią reikšmę Vašingtonas teikia šiam vizitui. Panašiai 2015 metais tuometinis JAV prezidentas Barackas Obama oro uoste pasitiko popiežių Pranciškų.

JAV ir Kinija susitarė prekybos paliaubas pratęsti iki 2027 metų sausio 10 dienos

Dar prieš oficialias D. Trumpo ir Xi Jinpingo derybas Vašingtonas paskelbė apie pirmą konkretų susitarimą. JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas rugsėjo 23 dieną pranešė, kad abi valstybės nusprendė dviem mėnesiams pratęsti vadinamąjį Busano prekybos susitarimą. Pagal ankstesnį grafiką paliaubos turėjo baigtis lapkričio 10 dieną, tačiau dabar jos galios iki 2027 metų sausio 10-osios. Šis sprendimas suteikia abiem pusėms papildomo laiko derėtis dėl platesnio ekonominio susitarimo, nerizikuojant nedelsiant grįžti prie naujo muitų didinimo.

S. Bessentas apie paliaubų pratęsimą paskelbė po susitikimo su Kinijos vicepremjeru He Lifengu. Pareigūnai pastarosiomis dienomis derėjosi dėl prekybos, kritinių mineralų tiekimo ir dirbtinio intelekto. 2025 metų spalį Pietų Korėjos Busano mieste pasiektas susitarimas buvo sustabdęs dalį abipusių prekybos ribojimų, kurie ankstesnio muitų konflikto metu buvo pasiekę itin aukštą lygį. Kinija taip pat buvo įsipareigojusi švelninti dalį retųjų žemių magnetų ir kitų kritinių mineralų eksporto apribojimų.

Tačiau naujasis terminas dar nereiškia, kad Vašingtonas ir Pekinas susitarė dėl visų ekonominių nesutarimų. S. Bessentas interviu „Fox News“ pripažino nežinantis, ar iki sausio pavyks sudaryti platesnį susitarimą, ar teks dar kartą pratęsti esamą kompromisą. Abiejų šalių prekybinius santykius toliau komplikuoja muitai, technologijų eksporto kontrolė, Kinijos pramonės subsidijos ir amerikiečių bendrovių galimybės patekti į Kinijos rinką.

Xi Jinpingas pareiškė, kad Kinija ir JAV turėtų būti partnerės, o ne priešininkės

Atvykęs į Jungtines Valstijas Xi Jinpingas paskelbė rašytinį pareiškimą, kuriame išdėstė Kinijos požiūrį į būsimą susitikimą. Kinijos valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ paskelbtame tekste šalies vadovas teigė, kad abiejų valstybių interesai yra glaudžiai susiję, todėl jų konkurencija neturėtų virsti nekontroliuojama konfrontacija. „Kinija ir Jungtinės Valstijos turėtų būti partnerės, o ne priešininkės“, – pareiškė Xi Jinpingas.

Kinijos prezidentas priminė gegužės mėnesį vykusį D. Trumpo vizitą Pekine, kurio metu abu vadovai susitarė siekti konstruktyvių ir strategiškai stabilių santykių. Xi Jinpingo teigimu, Kinijos ekonominės plėtros tikslai ir D. Trumpo siekis stiprinti JAV ekonomiką nebūtinai prieštarauja vieni kitiems. Pekinas siūlo didinti bendradarbiavimą, išlaikyti valdomą konkurenciją ir neleisti nesutarimams peraugti į platesnę tarptautinę krizę.

Šie pareiškimai nereiškia, kad Kinija ketina atsisakyti savo strateginių interesų. Pekinas ir toliau siekia didesnio savarankiškumo puslaidininkių bei dirbtinio intelekto srityse, reikalauja mažinti JAV technologinius apribojimus ir laikosi savo pozicijos Taivano klausimu. Todėl rugsėjo 24 dienos susitikime svarbiausia bus nustatyti, kuriose srityse abi valstybės pasirengusios konkretiems kompromisams, o kur jų pozicijos išlieka nesuderinamos.

Dirbtinis intelektas, lustai ir retieji mineralai tapo pagrindiniais JAV ir Kinijos derybų klausimais

Viena svarbiausių prezidentų susitikimo temų – technologinė konkurencija. Jungtinės Valstijos siekia išlaikyti pažangiausių puslaidininkių ir dirbtinio intelekto sistemų kūrimo pranašumą, o Kinija sparčiai plėtoja savo procesorių, DI modelių ir duomenų centrų infrastruktūrą. Vašingtono taikomi technologijų eksporto ribojimai išlieka viena pagrindinių Pekino pretenzijų, nes riboja Kinijos bendrovių galimybes įsigyti dalį pažangiausių amerikietiškų produktų.

Kita JAV problema – priklausomybė nuo Kinijos tiekiamų retųjų žemių elementų ir magnetų. Jie naudojami elektromobiliuose, vėjo jėgainėse, pramoniniuose įrenginiuose, karinėje technikoje ir įvairiose elektronikos sistemose. Kinija užima itin svarbią vietą šių medžiagų perdirbimo bei magnetų gamybos grandinėse, todėl Pekino sprendimai dėl eksporto gali paveikti ne tik amerikiečių technologijų bendroves, bet ir JAV gynybos pramonę.

Abi valstybės taip pat svarsto naują dialogo dėl dirbtinio intelekto mechanizmą, kuris leistų aptarti bendras technologines grėsmes ir palaikyti tiesioginį ryšį galimų incidentų metu. Toks bendradarbiavimas galėtų apimti pažangių DI sistemų saugumo vertinimą, technologijų panaudojimo kariniais tikslais riziką ir krizinių situacijų valdymą. Tačiau tai nereiškia, kad JAV ir Kinija ketina atsisakyti konkurencijos dėl pačių pažangiausių modelių ar puslaidininkių.

D. Trumpas ir Xi Jinpingas aptars karą Irane bei Taivano saugumą

Rugsėjo 24 dienos derybose numatyti ir tarptautinio saugumo klausimai. Vienas jų – JAV ir Irano konfliktas, turintis tiesioginių pasekmių Kinijos ekonomikai. Pekinas yra svarbus Irano naftos pirkėjas, todėl karas Persijos įlankoje, energetikos infrastruktūros atakos ir laivybos apribojimai Hormūzo sąsiauryje veikia Kinijos energijos tiekimo grandines. Vašingtonas savo ruožtu nori, kad Pekinas pasinaudotų santykiais su Teheranu ir padėtų mažinti karinę įtampą.

Kitas jautrus klausimas – Taivanas. Pekinas laiko salą Kinijos teritorijos dalimi ir neatmeta jėgos panaudojimo siekdamas susivienijimo. Jungtinės Valstijos palaiko neoficialius santykius su Taivanu ir tiekia jam gynybai skirtą ginkluotę. Kinija siekia sumažinti amerikiečių karinę paramą salai, tačiau Vašingtonas kol kas nepaskelbė apie naujus įsipareigojimus šiuo klausimu.

Platesniame susitikimo kontekste taip pat išlieka Rusijos karas prieš Ukrainą. JAV ir Kinija palaiko skirtingus santykius su Maskva, o Vašingtonas ne kartą kėlė klausimus dėl Kinijos ekonominių ryšių su Rusija ir dvejopo naudojimo technologijų tiekimo. Vis dėlto iki rugsėjo 24 dienos ryto dar nebuvo paskelbta apie konkretų prezidentų susitarimą dėl Ukrainos ar Irano.

Baltuosiuose rūmuose numatyta iškilminga ceremonija, o valstybiniame pokylyje dalyvaus JAV technologijų bendrovių vadovai

Ketvirtadienį, rugsėjo 24 dieną, Baltuosiuose rūmuose numatyta oficiali Xi Jinpingo sutikimo ceremonija. JAV prezidento administracija paskelbė, kad joje dalyvaus 479 amerikiečių kariškiai, atstovaujantys įvairioms ginkluotųjų pajėgų rūšims. Planuojami abiejų valstybių himnai, prezidentų pasisakymai, garbės sargybos pasirodymai ir kariuomenės apžiūra Rožių sode. Ceremoniją turėtų užbaigti strateginio bombonešio B-2 ir keturių naikintuvų F-22 skrydis.

Ketvirtadienio vakarą D. Trumpas ir Melania Trump Baltųjų rūmų Rytų salėje surengs valstybinį pokylį Kinijos prezidentui ir jo žmonai. Tarp pakviestų svečių minimi „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas, „Alphabet“ vadovas Sundaras Pichai, „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas, „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas, Elonas Muskas ir kiti JAV technologijų bei verslo atstovai. Jų dalyvavimas sutampa su derybomis, kuriose technologijų eksportas, dirbtinis intelektas ir Kinijos prieiga prie amerikietiškų produktų užima svarbią vietą.

Penktadienį numatyta dar viena oficialios programos dalis – abiejų prezidentų ir jų žmonų susitikimas arbatos Baltuosiuose rūmuose bei apsilankymas JAV nacionaliniame archyve. Ten ketinama apžiūrėti dokumentus, susijusius su Amerikos ir Kinijos santykių istorija. Vizitas turėtų baigtis rugsėjo 25 dieną.

Rugsėjo 24 dienos ryto duomenimis, konkretus vizito rezultatas jau yra prekybos paliaubų pratęsimas iki 2027 metų sausio 10 dienos. Platesni sprendimai dėl muitų, technologijų, Taivano ir Irano dar priklausys nuo oficialių D. Trumpo ir Xi Jinpingo derybų Baltuosiuose rūmuose.

Šaltiniai:

„BBC News“. (2026). Trump welcomes Xi to Washington as his trade secretary says US and China agree to extend trade truce – live updates. https://www.bbc.com/news/live/cwy8zglv08ymt

„Reuters“. (2026). US says China trade truce extended as Trump welcomes Xi. https://www.fidelity.com/news/article/company-news/202609232049RTRSNEWSCOMBINED_L6N45F16C_1

„Associated Press“. (2026). China’s Xi arrives in Washington, kicking off his state visit with rare planeside welcome from Trump. https://www.14news.com/2026/09/23/chinas-xi-arrives-washington-kicking-off-his-state-visit-with-rare-planeside-welcome-trump/