D. Trumpas JT pagrasino „sunaikinti“ Irano režimą, tačiau kartu patvirtino tiesioginius kontaktus su Teheranu

D. Trumpas JT Generalinėje Asamblėjoje perspėjo Iraną dėl galimos naujos JAV karinės kampanijos

JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugsėjo 22 dieną Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pareiškė, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios vėl smogti Iranui, jeigu nepavyks pasiekti susitarimo dėl beveik septynis mėnesius trunkančio konflikto. Kalbėdamas Niujorke jis pakartojo pastarosiomis dienomis išsakytą grasinimą, kad Vašingtonas gali imtis daug didesnio masto karinių veiksmų prieš Irano valdžią.

Dar rugsėjo 17 dieną D. Trumpas interviu „Axios“ sakė artėjantis prie sprendimo, ar bandyti sudaryti susitarimą, ar „sunaikinti“ Irano režimą. Rugsėjo 21-ąją interviu „Fox News“ prezidentas retoriką dar labiau sugriežtino ir svarstė, „kada susprogdinti visą šalį“, kartu perspėdamas Teheraną „elgtis tinkamai“.

JT tribūnoje D. Trumpas šią poziciją susiejo su galimu taikos susitarimu. Jis teigė, kad JAV neleis Iranui įgyti branduolinio ginklo ir kad, diplomatijai žlugus, Vašingtonas turi pakankamai karinių pajėgumų smarkiai išplėsti operacijas. Prezidentas taip pat paragino kitas valstybes ekonominiu požiūriu labiau izoliuoti Iraną.

Nepaisant grasinimų, D. Trumpas patvirtino, kad JAV ir Iranas palaiko tiesioginius kontaktus

Kartu su griežta karine retorika D. Trumpas paliko atvirą diplomatinį kelią. Jis patvirtino, kad JAV ir Irano atstovai palaiko tiesioginius kontaktus, ir teigė manantis, jog Teheranas vis dar nori susitarimo. Prezidentas taip pat anksčiau sakė esąs pasirengęs susitikti su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu, kuris šią savaitę taip pat dalyvauja JT Generalinėje Asamblėjoje.

Kol kas nėra patvirtinta, kad D. Trumpo ir M. Pezeshkiano susitikimas būtų oficialiai suplanuotas. Aukšto rango Irano pareigūnas „Reuters“ rugsėjo 22 dieną teigė, kad šalies delegacija Niujorke turi įgaliojimus atnaujinti derybas, tačiau tiesioginis abiejų prezidentų susitikimas nėra numatytas.

Taip pat nėra nepriklausomo Teherano patvirtinimo, kad formalios tiesioginės JAV ir Irano derybos jau būtų atnaujintos. Todėl D. Trumpo minimi tiesioginiai kontaktai kol kas neturėtų būti tapatinami su nauju oficialiu derybų procesu.

Iranas pasirengęs svarstyti Hormūzo sąsiaurio atvėrimą mainais į JAV blokados panaikinimą

Diplomatinės galimybės atsirado tuo metu, kai Iranas pasiuntė signalą apie pasirengimą ieškoti kompromiso dėl Hormūzo sąsiaurio. Aukšto rango Irano pareigūnas „Reuters“ sakė, kad Teheranas galėtų per kelias dienas atverti sąsiaurį Persijos įlankos laivybai, jeigu Jungtinės Valstijos panaikintų Irano uostų blokadą.

Iranas taip pat reikalauja, kad Vašingtonas oficialiai paskelbtų pasirinkęs diplomatinį konflikto sprendimą ir pateiktų aiškų tolesnių derybų grafiką. Anksčiau Teheranas kėlė platesnius reikalavimus: nutraukti karinius veiksmus, atšaukti naftos eksporto apribojimus, grąžinti įšaldytą Irano turtą ir sumažinti JAV karinį buvimą Persijos įlankos regione.

Hormūzo sąsiauris išlieka vienu svarbiausių konflikto klausimų, nes per jį gabenama reikšminga pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis. Karas, laivybos apribojimai ir išpuoliai regione jau padidino energijos kainas bei privertė Persijos įlankos valstybes ieškoti alternatyvių eksporto maršrutų.

Persijos įlankos valstybės bando tarpininkauti tarp Vašingtono ir Teherano

D. Trumpas Niujorke planuoja atskirą susitikimą su Saudo Arabijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Kataro, Bahreino, Kuveito ir Omano vadovais. Viena pagrindinių šio susitikimo temų – galimybė sustabdyti JAV ir Irano konfliktą bei sumažinti įtampą aplink Hormūzo sąsiaurį.

Kataras pastarosiomis savaitėmis perdavinėjo pasiūlymus tarp JAV ir Irano atstovų. Rugsėjo 22 dieną arabų valstybių diplomatai taip pat mėgino sudaryti sąlygas aukštesnio lygio kontaktams Niujorke. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio patvirtino, kad D. Trumpas yra pasirengęs tokiam susitikimui, nors konkretaus formato dar nėra.

Persijos įlankos valstybėms konflikto pabaiga svarbi dėl tiesioginės saugumo grėsmės ir ekonominių pasekmių. Iranas anksčiau smogė JAV kariniams objektams Bahreine ir Kuveite, o laivybos apribojimai Hormūzo sąsiauryje tiesiogiai veikia regiono naftos eksportą.

JAV ir Irano karas tęsiasi beveik septynis mėnesius, o derybos vasarą žlugo

Dabartinis konfliktas prasidėjo 2026 metų vasario pabaigoje, Jungtinėms Valstijoms ir Izraeliui pradėjus didelio masto smūgius Iranui. Vašingtonas tuomet skelbė siekiantis sunaikinti Irano branduolinės ir raketinės programos pajėgumus bei sumažinti šalies karinę grėsmę regione.

Birželį ir liepą buvo mėginama pasiekti paliaubas bei platesnį politinį susitarimą. Tarpininkaujant regiono valstybėms buvo sutarta dėl laikino proceso, tačiau liepos mėnesį derybos žlugo. Nuo tada konfliktas perėjo į nestabilią būseną, kai didelio masto tiesioginių operacijų intensyvumas sumažėjo, tačiau blokada, pavieniai smūgiai ir abipusiai grasinimai tęsiasi.

D. Trumpo rugsėjo 22 dienos pasisakymas parodė dvi vienu metu vykdomas JAV strategijos kryptis: maksimalų karinį ir ekonominį spaudimą bei bandymą išlaikyti galimybę grįžti prie derybų. Artimiausiomis dienomis JT Generalinės Asamblėjos užkulisiuose vyksiantys kontaktai turėtų parodyti, ar tiesioginiai ryšiai peraugs į formalų derybų procesą.

Šaltiniai:

„Reuters“. (2026). Tehran hints at Hormuz talks with US as leaders gather at UN. https://currently.att.yahoo.com/att/tehran-hints-hormuz-talks-us-122001507.html

„Associated Press“. (2026). The Latest: Trump uses UN speech to defend decision to start war against Iran. https://apnews.com/article/692e1e171a791be0c9b9c1f56718a0d0

„Axios“. (2026). Trump tells Axios he’s approaching major crossroads in Iran war. https://www.axios.com/2026/09/17/trump-axios-interview-iran-war