Dėl LRT valdymo pokyčių – skubus KT vertinimas: keliamos abejonės dėl politinės įtakos

LRT valdymo pokyčiai keliasi į Konstitucinį Teismą

LRT valdymo reforma atsidūrė Konstitucinio Teismo akiratyje, nes teismas nusprendė skubos tvarka nagrinėti, ar naujosios visuomeninio transliuotojo valdymo bei generalinio direktoriaus atleidimo taisyklės neprieštarauja Konstitucijai.

Tokio sprendimo prašė grupė Seimo narių, kurie pabrėžė, kad klausimo nagrinėjimo nereikėtų atidėlioti, kadangi artimiausiu metu gali būti priimami sprendimai, susiję su LRT vadovybe, o kreipimąsi dėl skubaus bylos nagrinėjimo pateikė parlamentarė Giedrė Balčytytė[ref lt-1].

Į Konstitucinį Teismą dėl birželį priimtų pataisų iš viso kreipėsi 37 Seimo nariai iš TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijų, siekdami išsiaiškinti, ar priimtas reguliavimas neprasilenkia su Konstitucijoje įtvirtintais principais.

Parlamentarai kelia klausimus dėl LRT nepriklausomumo

Kreipimosi autoriai teigia, kad pakeistas reguliavimas gali kelti abejonių dėl LRT atsparumo politinei įtakai, vadovo atleidimo procedūros skaidrumo ir teisinės valstybės principų laikymosi, todėl, jų vertinimu, šiuos klausimus turėtų įvertinti Konstitucinis Teismas.

Parlamentarai taip pat remiasi Europos Tarybos Venecijos komisijos išsakytomis pastabomis ir nurodo, kad ekspertai rekomendavo naujas LRT vadovo atleidimo taisykles taikyti tik tiems vadovams, kurie būtų paskirti jau įsigaliojus naujam reguliavimui.

Seimo narių teigimu, jeigu pakeistos taisyklės būtų pritaikytos jau pareigas einančiam vadovui, galėtų kilti abejonių, ar teisės aktų pakeitimai nėra siejami su konkrečia situacija ar konkrečiu asmeniu.

„Oficialioji konstitucinė doktrina aiškiai sako: LRT privalo išlikti nepriklausomas nuo privačių, politinių ar kitokių interesų. Tam turi būti užtikrintos realios, o ne popierinės garantijos. Šiandien matome situaciją, kai priimtos naujos LRT įstatymo pataisos, ypač liečiančios vadovo atleidimo tvarką, kelia rimtų abejonių dėl atsparumo politiniam spaudimui. Negalime leisti, kad įstatymai būtų kuriami kaip įrankis susidoroti su konkrečiais asmenimis“, – teigė parlamentarė G. Balčytytė.

Konstitucinio Teismo taip pat prašoma įvertinti, ar priimtos pataisos neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms, susijusioms su teise laisvai reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją, masinės informacijos cenzūros draudimu, valdžios galių ribojimu bei konstituciniu teisinės valstybės principu.

Keičiasi LRT Tarybos sudėtis ir valdymo modelis

Priimtais pakeitimais numatyta pertvarkyti ir LRT Tarybą, kurios narių skaičius būtų padidintas nuo 12 iki 15, taip išplečiant dabartinę visuomeninio transliuotojo valdymo struktūrą.

Po keturis atstovus į Tarybą deleguotų prezidentas ir Seimas, o dar septynis narius skirtų mokslo, švietimo, kultūros, religinių bendruomenių bei nevyriausybinio sektoriaus organizacijos, todėl Tarybos sudėtyje būtų atstovaujama daugiau skirtingų institucijų ir visuomenės grupių.

Be to, numatyta steigti atskirą Tarybos biurą ir įstatyme aiškiau apibrėžti LRT misiją, tad naujasis reguliavimas apimtų ne tik vadovo atleidimo procedūras, bet ir platesnius visuomeninio transliuotojo valdymo principus.

Naujos taisyklės keičia ir LRT vadovo atleidimo tvarką

Pagal naująją tvarką LRT generalinis direktorius iki kadencijos pabaigos galėtų būti atleistas ne mažiau kaip dviejų trečdalių visų Tarybos narių balsais, jeigu nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų arba būtų padaręs šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Diskusijos dėl LRT vadovo atleidimo tvarkos Seime vyksta jau kurį laiką, nes ankstesniame projekte buvo siūlyta sprendimus dėl generalinio direktoriaus skyrimo ir atleidimo priimti slaptu balsavimu, o jo atleidimui būtų pakakę daugiau nei pusės Tarybos narių balsų.

Dabar svarbiausias klausimas persikelia į Konstitucinį Teismą, kuris turės įvertinti, ar ginčijamos LRT įstatymo nuostatos dera su Konstitucijoje įtvirtintais principais ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo garantijomis.