E. Macronas ir M. Carney susitiko prie Kanados krantų: Prancūzijos salos tapo geopolitine scena

Prancūzijos prezidentas Kanados premjerą priėmė Šiaurės Amerikoje

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas rugsėjo 20 dieną apsilankė Sen Pjero ir Mikelono salyne – nedidelėje Prancūzijos valdoje Atlanto vandenyne, esančioje vos už keliolikos kilometrų nuo Kanados Niufaundlendo salos.

Salyne jis susitiko su Kanados ministru pirmininku Marku Carney. Geografinė susitikimo vieta pasirinkta itin simboliškai: Prancūzijos ir Kanados vadovai kalbėjosi Prancūzijos teritorijoje, tačiau beveik prie pat Kanados krantų.

Tai buvo pirmasis Prancūzijos prezidento vizitas Sen Pjere ir Mikelone nuo 2014 metų. E. Macronas salyną pristatė kaip natūralią jungtį tarp Prancūzijos, Kanados ir platesnio Šiaurės Atlanto regiono.

Nedidelė teritorija vienai dienai tapo tarptautinės politikos centru, kuriame persipynė Prancūzijos suvereniteto, Kanados ekonominės nepriklausomybės, Europos energetikos ir santykių su Jungtinėmis Valstijomis klausimai.

Sen Pjeras ir Mikelonas yra paskutinė Prancūzijos teritorija Šiaurės Amerikoje

Sen Pjeras ir Mikelonas – nedidelis salynas į pietus nuo Kanados Niufaundlendo. Jis turi Prancūzijos užjūrio bendrijos statusą, jo gyventojai yra Prancūzijos piliečiai, naudojama euro valiuta, o teritoriją administruoja Prancūzijos institucijos.

Salos liko Prancūzijai po ilgos Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos konkurencijos Šiaurės Amerikoje. Naujajai Prancūzijai XVIII amžiuje atitekus britams, Sen Pjeras ir Mikelonas išliko Prancūzijos žvejų atramos punktu prie turtingų Niufaundlendo žvejybos rajonų.

Šiandien salyne gyvena apie 6 000 žmonių. Jo ekonomika glaudžiai susijusi su Kanada – iš jos atkeliauja dalis prekių, energijos ir transporto paslaugų, o salų ryšiai su Prancūzijos žemynine dalimi yra gerokai ilgesni ir brangesni.

Prancūziją ir Kanadą skiria tik jūrų siena. Dėl jos bei žvejybos teisių abi valstybės ilgai ginčijosi, kol 1992 metais tarptautinis arbitražas nustatė salyno jūrinės ekonominės zonos ribas.

Vizitas tapo atsaku į D. Trumpo paskelbtą žemėlapį

E. Macrono kelionė įgijo papildomą politinę reikšmę po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose paskelbė žemėlapį, kuriame Sen Pjeras ir Mikelonas buvo pavaizduoti su Jungtinių Valstijų vėliava.

Prancūzijos prezidentas dar kartą patvirtino, kad salynas yra ir liks Prancūzijos teritorija. Tiesioginė konflikto su Vašingtonu retorika nebuvo pasirinkta, tačiau pats prezidento atvykimas ir susitikimas su Kanados vadovu tapo aiškia suvereniteto demonstracija.

Prancūzijos laikraštis „Le Monde“ vizitą įvertino kaip Paryžiaus atsaką į D. Trumpo ambicijas ir provokuojamus teritorinius pareiškimus. Pastaraisiais metais JAV prezidentas ne kartą kalbėjo apie Kanados prijungimą prie Jungtinių Valstijų bei didesnę Amerikos kontrolę Arktyje.

E. Macronas kartu palankiai įvertino naują JAV ir Danijos susitarimą dėl Amerikos karinio buvimo Grenlandijoje. Pasak jo, susitarimas gerbia Danijos suverenitetą ir gali sumažinti įtampą. Taip Prancūzijos vadovas mėgino atskirti dvi temas: teisėtą gynybinį bendradarbiavimą ir viešus teritorinius žemėlapius, keliančius abejonių dėl valstybių sienų.

Kanada ieško tvirtesnių ryšių su Europa

M. Carney vizitas vyko tuo metu, kai Kanada aktyviai plečia politinius, ekonominius ir gynybinius ryšius su Europos valstybėmis. Otava siekia sumažinti ilgalaikę priklausomybę nuo JAV rinkos ir Amerikos saugumo garantijų.

Kanados premjeras prieš kelionę į Sen Pjerą ir Mikeloną lankėsi Europoje. Rugsėjo 17 dieną jis kreipėsi į Europos Parlamentą Strasbūre ir pabrėžė, kad Kanada bei Europa susiduria su panašiais iššūkiais.

Pastaraisiais mėnesiais Kanados ir JAV santykius apsunkino prekybos nesutarimai, muitų grėsmės ir D. Trumpo pareiškimai apie Kanadą kaip galimą 51-ąją JAV valstiją. M. Carney vyriausybė vis dar siekia prekybinio susitarimo su Vašingtonu, tačiau kartu kuria alternatyvius politinius ir ekonominius ryšius.

Kanada taip pat pateikė prašymą prisijungti prie Jungtinės Karalystės vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų. Šiam Šiaurės Europos karinio reagavimo formatui priklauso 10 NATO valstybių, tarp jų Lietuva, Latvija, Estija, Danija, Norvegija, Suomija ir Švedija.

Energetika tapo vienu svarbiausių derybų klausimų

E. Macronas ir M. Carney aptarė galimybes didinti Kanados energetinių išteklių tiekimą Europai. Prancūziją ypač domina suskystintosios gamtinės dujos, kurių poreikis išaugo dėl geopolitinės įtampos ir sutrikimų pasaulio energijos rinkose.

Kanada turi vienus didžiausių gamtinių dujų išteklių pasaulyje, tačiau didžioji eksporto infrastruktūros dalis ilgą laiką buvo orientuota į JAV. Norint tiekti daugiau SGD Europai, reikalingi eksporto terminalai, ilgalaikės sutartys ir transportavimo pajėgumai Atlanto pakrantėje.

Prancūzijai Kanados tiekimas galėtų tapti dar vienu energijos šaltinių diversifikavimo kanalu. Kanadai Europos rinka suteiktų galimybę sumažinti priklausomybę nuo vieno didelio pirkėjo pietuose.

Abi šalys taip pat domisi bendradarbiavimu branduolinės energetikos, elektros infrastruktūros ir kritinių mineralų srityse. Kanada turi reikšmingų urano, nikelio, kobalto, ličio, grafito ir retųjų žemių elementų išteklių, kurių reikia energetikai, gynybai ir aukštųjų technologijų pramonei.

Prancūzija ir Kanada plės bendradarbiavimą gynybos bei kosmoso srityse

Po susitikimo M. Carney paskelbė, kad abiejų valstybių kosmoso agentūros ir gynybos ministerijos stiprins bendrus projektus. Tarp aptartų sričių – kosminių paleidimo sistemų kūrimas ir antžeminės palydovų signalų priėmimo infrastruktūros plėtra.

Sen Pjero ir Mikelono geografinė padėtis tokiam bendradarbiavimui suteikia praktinės reikšmės. Salyne veikia su Europos palydovine navigacijos sistema „Galileo“ susijusi infrastruktūra, prisidedanti prie Europos savarankiškumo kosmoso technologijų srityje.

Kanada turi stiprų aviacijos ir kosmoso pramonės sektorių, o Prancūzija yra viena pagrindinių Europos kosmoso, branduolinės energetikos bei gynybos valstybių. Abi šalys gali bendradarbiauti kuriant palydovus, ryšių sistemas, raketų technologijas ir Arkties stebėjimo priemones.

Lyderiai aptarė ir platesnį pramoninį bendradarbiavimą aviacijos, kvantinių technologijų, superkompiuterių bei gynybos gamybos srityse. Kanada siekia pritraukti europinių investicijų, o Prancūzija – užsitikrinti prieigą prie žaliavų bei Šiaurės Amerikos technologijų.

Kanados ir ES suartėjimas dar neturi aiškaus teisinio modelio

Pastarosiomis dienomis Europos politikai viešai kalbėjo apie galimybę suteikti Kanadai tam tikrą asocijuotą ryšį su Europos Sąjunga. Tokia idėja turi didelę politinę reikšmę, tačiau šiuo metu nėra aiškaus ES sutartyse apibrėžto „asocijuotos narės“ statuso, kurį būtų galima paprastai pritaikyti Kanadai.

Realistiškesnis kelias – atskirais susitarimais įtraukti Kanadą į konkrečias ES programas, bendrus gynybos projektus, mokslinius tyrimus, žaliavų tiekimo grandines ir pramonės iniciatyvas.

Kanada ir ES jau turi išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą CETA. Didelė jo dalis laikinai taikoma nuo 2017 metų, tačiau sutartis dar nėra galutinai ratifikuota visose ES valstybėse.

Todėl politiniai pareiškimai apie itin glaudžią partnerystę susiduria su senais instituciniais sunkumais. Jeigu Prancūzija nori tapti pagrindine Kanados sąsaja su Europa, Paryžiui teks ne tik rengti simbolinius susitikimus, bet ir padėti spręsti prekybos bei reguliavimo kliūtis pačioje ES.

Susitikimo vieta pasiuntė platesnę žinią Vašingtonui

E. Macrono ir M. Carney susitikimas Sen Pjere ir Mikelone buvo kur kas daugiau nei dvišalis vizitas nedideliame salyne. Jis parodė, kad Kanada ieško platesnės strateginės erdvės, o Prancūzija siekia įsitvirtinti kaip pagrindinė Europos partnerė Šiaurės Atlante.

Prancūzija pabrėžė savo suverenitetą, Kanada – teisę savarankiškai rinktis ekonominius ir gynybinius partnerius. Abi valstybės kartu pasiuntė signalą, kad bendradarbiavimas su Jungtinėmis Valstijomis neturi reikšti visiškos politinės ar ekonominės priklausomybės nuo Vašingtono.

Vis dėlto Prancūzija ir Kanada nesiekia nutraukti ryšių su JAV. Abi priklauso NATO, jų ekonomikos glaudžiai susijusios su Amerikos rinka, o Šiaurės Amerikos ir Arkties saugumą sunku užtikrinti be JAV karinių pajėgumų.

Sen Pjero ir Mikelono susitikimo esmė – partnerių rato plėtimas. Nedidelė Prancūzijos teritorija prie Kanados krantų tapo vieta, kurioje Paryžius ir Otava demonstravo norą turėti daugiau pasirinkimų sparčiai besikeičiančioje transatlantinėje sistemoje.

Šaltiniai

„Euronews“. (2026). Macron touts relationship with Canada in visit to Saint-Pierre and Miquelon. https://www.euronews.com/my-europe/2026/09/20/macron-touts-relationship-with-canada-in-visit-to-saint-pierre-and-miquelon

„Reuters“. (2026). Macron and Carney to meet in French Atlantic archipelago in signal to Trump. https://www.reuters.com/world/americas/macron-carney-meet-french-atlantic-archipelago-signal-trump-2026-09-20/

„Associated Press“. (2026). Macron and Carney to hold talks on strengthening Canada-France economic and defense ties. https://apnews.com/article/73454c45d9a9428fabbfd00a5daeb23f