Lietuvos kariuomenė siunčia žinią Rusijai: sąjungininkai pasirengę kovoti bet kada

Kariuomenė: papildomų veiksmų dėl tokių pasisakymų nereikia

Rusijos valstybinėje naujienų agentūroje paskelbus grasinimus Lietuvai branduoliniu smūgiu, Lietuvos kariuomenė ragina nepasiduoti bauginimui. Jos teigimu, tokia retorika yra įprasta Rusijos taktika, o NATO šalių kariuomenės pasirengusios veikti bet kada.

Kariuomenės komentare pabrėžiama, kad Rusija kaimyninėms valstybėms bauginti išnaudoja įvairius NATO šalių veiksmus ir sprendimus. Priešiški pasisakymai įvardijami kaip įprasta reakcija į sąjungininkes stiprinančią veiklą.

„Papildomų veiksmų dėl tokių pasisakymų imtis nereikėtų“, – nurodo Lietuvos kariuomenė.

Kartu ji primena, kad pajėgumų plėtra nereiškia, jog sąjungininkų kariuomenės iki jos pabaigos nėra pasirengusios gynybai. Pasak kariuomenės, jos pasirengusios kovoti su jau turimais ištekliais, nepriklausomai nuo to, kokio papildymo dar laukia.

„Taip pat primename, kad visos NATO šalių kariuomenės be to, kad užsiima savo plėtra, yra pasirengusios kovoti šiąnakt, rytoj ar kada beprireiktų, nepriklausomai nuo to, kokius resursus jau turi, o kokių dar tik laukia. Šis priminimas labiau rusijai“, – teigiama kariuomenės komentare.

Grasinimus paskelbusi agentūra tekstą pašalino

Grasinimai Lietuvai pasirodė Rusijos valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ paskelbtoje Aleksandro Nosovičiaus autorinėje skiltyje. Joje Lietuvai grasinta invazija ir branduoliniu smūgiu[ref lt-1].

Autorius reagavo į Lietuvos parlamente svarstomą siūlymą panaikinti konstitucinį draudimą dislokuoti šalyje branduolinius ginklus. Tekste jis menkino Lietuvą, lygino ją su Ukraina ir kaltino Europos valstybes siekiu priartinti nekonvencinius ginklus prie Rusijos sienų.

A. Nosovičius svarstė, kad Rusija galėtų apsieiti be sausumos pajėgų ir panaudoti raketas su atitinkamomis kovinėmis galvutėmis. Tokį veiksmą jis apibūdino kaip itin greitą.

Po kelių valandų „RIA Novosti“ publikaciją ištrynė. Agentūra pareiškė, kad tekstas neatitinka redakcijos požiūrio, redakcinės politikos ar Rusijos valstybės politikos. Vis dėlto publikacijos kopija išliko interneto archyve.

Grasinimai buvo išdėstyti valstybinės agentūros paskelbtame autoriaus komentare, nuo kurio pati agentūra vėliau atsiribojo. A. Nosovičius yra jos neetatinis autorius ir Kaliningrade veikiančio prorusiško portalo „RuBaltic.Ru“ vyriausiasis redaktorius.

Seimas svarsto atsisakyti konstitucinio draudimo

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui išbraukti Konstitucijos 137-ąjį straipsnį, numatantį, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių. Antradienį iniciatyvą palaikė 99 parlamentarai, 13 balsavo prieš, penki susilaikė. Galutinis sprendimas dar nepriimtas[ref lt-2].

Pakeitimo šalininkai teigia, kad apribojimo panaikinimas leistų Lietuvai pasinaudoti visu NATO atgrasymo potencialu. Socialdemokratas Remigijus Motuzas pabrėžė, kad Lietuva turėtų parodyti esanti visavertė NATO branduolinio atgrasymo dalis. Tuo metu prieš balsavęs „Nemuno aušros“ atstovas Karolis Neimantas laikėsi pozicijos, kad šaliai pakanka sąjungininkų jau suteikiamos branduolinės apsaugos.

Konstitucijos pakeitimui dar reikės dviejų balsavimų su bent trijų mėnesių pertrauka – kiekvieną kartą turėtų pritarti ne mažiau kaip 94 iš 141 Seimo nario. Parlamento vadovo Juozo Oleko teigimu, pirmasis balsavimas galėtų vykti spalio 6 dieną, galutinis – kitų metų sausio 12 dieną. Kol pakeitimas nepriimtas, konstitucinis draudimas lieka galioti.