Pratybų scenarijuje – įsiveržimo iš Baltarusijos grėsmė: treniruosis evakuoti gyventojus

Valstybės maisto atsargos bus panaudotos praktiškai

Pirmą kartą per pratybas bus panaudotos valstybės rezervo maisto atsargos, o su Lenkija – tikrinamos evakuacijos per sieną procedūros. Lietuvoje prasidėjusios pratybos „Vyčio skliautas 2026“ parodys, kaip institucijos pasirengusios veikti krizės sąlygomis.

Penktadienį prasidėję mokymai tęsis iki spalio 3 dienos. Tai didžiausios kasmetinės tokio pobūdžio pratybos Lietuvoje, kuriose stalo užduotys bus derinamos su realiais veiksmais[ref lt-1].

Vienas svarbiausių šių metų patikrinimų – valstybės rezervo aktyvavimas. Maisto atsargos bus pristatomos į numatytas vietas, ten iš jų bus ruošiamas maistas pratybų dalyviams.

„Per šias pratybas pirmą kartą bus aktyvuotas ir valstybės rezervas. Bus aktyvuotos būtent maisto atsargos, kurios bus tiekiamos į numatytas vietas, iš jų gaminamas maistas ir tiekiamas pratybų dalyviams kaip būtinoji priemonė“, – spaudos konferencijoje sakė Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) Planavimo biuro vedėjas Aurimas Guščius.

Pratybose dalyvaus apie 3 tūkst. valstybės tarnautojų, pareigūnų, savivaldybių, kitų institucijų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų. Prie jų prisijungs ir apie 1 tūkst. savanorių.

Su Lenkija tikrins, kaip vyktų evakuacija per sieną

Gyventojų evakuacija taps viena pagrindinių praktinių užduočių. Šeštadienį dešimtyje savivaldybių bus vykdomi realūs evakuacijos veiksmai. Pagal pratybų scenarijų bus treniruojamasi evakuoti gyventojus iš Vilniaus miesto ir pasienio savivaldybių, kilus karinio įsiveržimo iš Baltarusijos grėsmei.

Kartu su Lenkijos institucijomis bus tikrinamos ir tarptautinės evakuacijos per sieną procedūros. Lietuva jau yra parengusi nacionalinį gyventojų evakavimo planą, tačiau procedūros, skirtos evakuacijai į kitą valstybę, dar rengiamos.

Pasak NKVC vadovo Vilmanto Vitkausko, Lenkijos delegacija bus viena gausiausių tarp atvykstančių užsienio partnerių ir sąjungininkų. Su kaimyninės šalies atstovais bus aptariamas sienos kirtimas ir galima evakuacija iš Lietuvos.

„Suvalkų koridorius yra ypatingai svarbus tiek karine prasme, tiek logistine prasme ir būtent Lenkijos kolegų įsitraukimas yra be galo svarbus“, – sakė V. Vitkauskas.

Jo teigimu, per pratybas svarbu patikrinti visą procedūrą ir įvertinti galimus sunkumus. NKVC vadovas pabrėžė Lenkijos dalyvavimo reikšmę rengiantis tokiems veiksmams.

Bendradarbiavimą šioje srityje su Lenkijos kolegomis ketina aptarti ir premjeras Mindaugas Sinkevičius. Evakuacijos klausimą numatoma kelti spalį Varšuvoje vyksiančiuose susitikimuose.

Nuo sutrikusių ryšių iki mobilizacijos pagal scenarijų

Pratybų scenarijus yra išgalvotas, tačiau paremtas dabartinėmis grėsmėmis. Bus tikrinama, kaip valstybė veiktų sutrikus energetikos ir ryšių sistemoms, kaip priimtų sąjungininkų pajėgas, išlaikytų kritinių paslaugų teikimą ir pereitų prie mobilizacinio veikimo režimo.

Institucijoms teks spręsti užduotis, susijusias su kibernetiniais incidentais, dezinformacija, sabotažu ir kritinės infrastruktūros apsauga. Rugsėjo 29 dieną bus tikrinamas pasirengimas energetikos infrastruktūros bei povandeninių kabelių incidentams. Rugsėjo 30-ąją pagal pratybų scenarijų bus skelbiama mobilizacija.

Lazdijų rajone taip pat vyks Šaulių sąjungos pratybos „Tvirtas dzūkas 2026“. Jų dalyviai treniruosis saugoti svarbius savivaldybės objektus, palaikyti viešąją tvarką, įrengti transporto kontrolės postus ir vykdyti gynybines operacijas.

Bendradarbiaudami su valstybės ir savivaldos institucijomis, šauliai vykdys stebėjimą, žvalgybą, rinks informaciją, mokysis aptikti taikinius ir evakuoti sužeistuosius.

Šiemet mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybos rengiamos trečią kartą. Vyriausybės kanclerio Tomo Daukanto teigimu, jų mastas ir dalyvių skaičius kasmet auga, o šiemet įsitraukė visos šalies savivaldybės bei institucijos.

Kancleris taip pat pabrėžė, kad mokymai neturėtų sutrikdyti įprasto gyventojų gyvenimo, ir atsiprašė dėl galimų nedidelių nepatogumų.

Svarbiausioms valstybės funkcijoms – apie 100 tūkst. žmonių rezervas

Pratybose bus vertinama ir tai, ar pakanka žmonių gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti. Pasak V. Vitkausko, civilinio mobilizacijos personalo rezervo planuose numatyta turėti apie 100 tūkst. žmonių.

Tai darbuotojai, kurie savo funkcijas vykdo taikos metu ir turėtų tęsti veiklą pasikeitus valstybės veikimo sąlygoms. NKVC vadovo teigimu, būtent jų darbo tęstinumas leidžia užtikrinti gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą. Pratybos gali parodyti, kuriuose sektoriuose šį rezervą reikėtų išplėsti ar pakoreguoti.

Premjeras M. Sinkevičius akcentavo, kad valstybės pasirengimas turi apimti ir kitokius pavojus nei karinės grėsmės. Tarp jų jis įvardijo potvynius, gaisrus, radiacinį pavojų ir epidemiologines situacijas, primindamas per COVID pandemiją turėtas ribotas respiratorių bei kaukių atsargas.

Pasak ministro pirmininko, poreikį stiprinti pasirengimą ir tobulinti valstybės rezervą parodė ir pastarosios audros padariniai bei Valstybės kontrolės išvados.