Net iki ketvirtadalio plaučių vėžio — tarp niekad nerūkiusių

Kodėl plaučių vėžys vis dažniau diagnozuojamas nerūkiusiems žmonėms?

Plaučių vėžys ilgą laiką buvo laikomas rūkančiųjų liga. Tačiau dabar, anot JAV Nacionalinių sveikatos institutų, net iki 25 procentų visų plaučių vėžio atvejų nustatoma žmonėms, kurie niekada nerūkė. Ši liga ypač dažnai pasitaiko tarp moterų, Azijos kilmės žmonių ir turinčių šeimos istoriją, susijusią su plaučių vėžiu [1].

Pasak Šveicarijos Ciuricho universiteto ligoninės onkologo dr. Andreaso Wicki, „plaučių vėžys nerūkiusiems žmonėms tampa atskira liga, turinčia specifinių molekulinių ypatybių, kurios tiesiogiai lemia gydymo pasirinkimus ir prognozes“.

Ypač glumina atvejai, kai plaučių vėžys diagnozuojamas 30–35 metų žmonėms, kurie niekada neturėjo sąsajų su rūkymu. Mokslininkai įtaria, kad pagrindiniai veiksniai slypi nebe cigaretėse, o aplinkos taršoje, genetikoje ir kitose dar nevisiškai suprastose priežastyse.

Užterštas oras ir genetika tarp svarbiausių veiksnių

San Diego universitete vykdomas didelės apimties tyrimas, vadovaujamas dr. Marijos Teresos Landi ir dr. Ludmilo Alexandrovo, jau atskleidė pirmuosius svarbius pėdsakus. Tyrėjai nustatė, kad žmonės, ilgą laiką kvėpavę smulkiomis oro kietosiomis dalelėmis, pagrindine automobilių ir pramonės taršos sudedamąja dalimi, 1,6 karto dažniau turėjo mutacijų TP53 gene. Šis baltymas padeda slopinti navikų formavimąsi.

Nerūkiusių pacientų vėžiu sergančių žmonių genų analizė parodė, kad tam tikros mutacijos gerokai dažnesnės vietovėse, kur oro tarša itin didelė: pavyzdžiui, Honkonge, Taivane ar Uzbekistane. Tarša ne tik pažeidžia DNR, bet ir skatina ląsteles sparčiau dalytis, o tai didina riziką susirgti vėžiu.

Daugėja įrodymų, kad žmonės, kurių šeimoje jau būta plaučių vėžio atvejų, turi didesnę riziką susirgti patys, net jei niekada nerūkė. Tokių pacientų mutacijos dažnai būna vadinamos „varomosiomis“ — jos tiesiogiai lemia vėžio atsiradimą ir plitimą [2].

Pasak Kalifornijos Duarte miesto ligoninės „City of Hope“ torakalinės chirurgijos vadovo dr. Jae Kim, tai skiria nerūkiusių pacientų vėžį nuo rūkančiųjų. Pastarųjų atveju vėžys dažniausiai kyla dėl ilgalaikių, atsitiktinių mutacijų kaupimosi.

Taip pat pastebėta, kad tam tikrose etninėse grupėse, ypač tarp Azijos ir Azijos kilmės amerikiečių moterų, plaučių vėžys pasitaiko ypač dažnai. JAV šios moterys, net jei nerūko, suserga plaučių vėžiu beveik dukart dažniau nei kitos.

Diagnozė dažnai vėluoja, nes tokio susirgimo sveikiems žmonėms neįtaria

Daugelis nerūkiusių pacientų net neįtaria, kad gali sirgti plaučių vėžiu. Simptomai dažnai silpni, klaidingai priskiriami astmai ar stresui. Taip buvo ir Annie Chen atveju. 2017 m. ji pajuto dusulį, bet gydytojai ramino, kad nerūkiusiems plaučių vėžys negresia. Diagnozė buvo nustatyta tik po dvejų metų ir jau IV stadijos.

Kita pacientė, Sandra Liu, sužinojo apie savo ligą netikėtai: per profilaktinę sveikatos patikrą Kinijoje. Jai nebuvo pasireiškę jokių simptomų. Tai dažnas atvejis: liga aptinkama tik tada, kai jau yra vėlu.

Todėl gydytojai vis garsiau kelia klausimą: gal plaučių vėžio patikra turi būti taikoma ne tik rūkančiųjų grupei? JAV dabar rekomenduojama tik tiems, kurie rūkė bent 20 metų. Bet tai reiškia, kad dešimtys tūkstančių žmonių lieka be prevencijos.

Tai, kas jau vykdoma Taivane, rodo, kad išplėstinis patikrinimas gali būti efektyvus. Čia pradėta tikrinti 55–75 metų žmones, kurie niekada nerūkė, bet turi kitą rizikos faktorių: pavyzdžiui, paveldimumą. Vėžys buvo aptiktas 2,6 proc. tikrintų žmonių, todėl Taivanas įvedė reguliarias patikras šiai grupei.

Naujos terapijos, dažnesnė patikra ir tobulėjanti medicina suteikia vilties

Pilotinis tyrimas buvo pradėtas JAV, tikrinant Azijos kilmės nerūkančias moteris. Rezultatai preliminarūs, bet rodo tokius pačius aptikimo rodiklius. Vis dėlto gydytojai pripažįsta, kad reikia daugiau duomenų — be jų sunku keisti nacionalines patikros gaires.

Yra ir rizika: kuo daugiau žmonių tikrinama, tuo didesnė tikimybė aptikti nereikšmingus ar labai lėtai augančius navikus. Tai gali lemti bereikalingas biopsijas, operacijas ar nerimą.

Nepaisant visko, plaučių vėžio gydymas per pastaruosius metus pastebimai pagerėjo. Tiems pacientams, kuriems nustatomos specifinės mutacijos, siūlomos tikslinės terapijos, leidžiančios metus ar net ilgiau kontroliuoti ligą [3].

Tai patvirtina ir Leah Phillips iš Kentukio valstijos. Diagnozė — metastazinis plaučių vėžys — jai buvo nustatyta 43-ejų. Gydytojas liepė „sutvarkyti reikalus namie“, nes gyventi likę 6–12 mėnesių. Bet kita nuomonė ir tinkamai parinktas vaistas padėjo sulaukti sūnaus mokyklos baigimo.

Leah dabar siekia sulaukti dar vienos vaikų šventės — ir tuo pačiu skleisti žinią, kad plaučių vėžys jau seniai nebėra tik rūkančiųjų liga.

„Kai žmonėms pasakau, kad sergu plaučių vėžiu, jie nustemba: 'Tu juk nerūkai?'“ sako L. Phillips. „Aš jiems sakau: tai jau nebe jūsų senelio plaučių vėžys.“