Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Po raketų atakų prieš Meką, Džidą ir naftos uostą Saudo Arabija kreipėsi į Turkiją ir Pakistaną dėl bendros gynybos

Saudo Arabija, Turkija ir Pakistanas rengiasi skubiam aukščiausių kariuomenės vadų susitikimui, kuriame bus sprendžiama, kaip sustiprinti Saudo Arabijos gynybą nuo Jemene veikiančio husių judėjimo. Rugsėjo 25 dieną apie tai pranešė „Reuters“, remdamasi Saudo Arabijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimu.

Sprendimas priimtas po naujos raketų ir bepiločių orlaivių atakų bangos. Rugsėjo 24 dieną husiai paskelbė paleidę dešimtis raketų ir dronų į Saudo Arabijos taikinius. Rijado pareigūnai patvirtino perėmę šešias balistines raketas. Anksčiau gyventojams buvo išsiųsti perspėjimai dėl pavojaus Mekos, Džidos ir Janbu miestuose.

Ypač svarbus Janbu uostas prie Raudonosios jūros. Per jį Saudo Arabija eksportuoja didelius naftos kiekius, kai įprastas transportavimas per Hormūzo sąsiaurį yra smarkiai apribotas. Todėl husių atakos kelia pavojų ir vienam iš pagrindinių pasaulio energijos tiekimo maršrutų.

Saudo Arabijos, Turkijos ir Pakistano užsienio reikalų ministrai pasmerkė išpuolius prieš Meką ir kitus civilinius objektus. Jie taip pat patvirtino Saudo Arabijos teisę gintis. Tačiau svarbiausia susitikimo dalis – sprendimas pradėti pasirengimą bendriems kariniams veiksmams pagal rugpjūtį pasirašytą trišalę gynybos sutartį.

Rugpjūčio 7 dieną pasirašyta Mekos gynybos sutartis pirmą kartą susidūrė su realiu kariniu išbandymu

Saudo Arabija, Turkija ir Pakistanas bendros gynybos susitarimą pasirašė 2026 metų rugpjūčio 7 dieną Mekoje. Ceremonijoje dalyvavo Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas.

Sutarties esmė primena NATO kolektyvinės gynybos principą: ginkluotas užpuolimas prieš vieną iš trijų valstybių laikomas užpuolimu prieš visas. Tačiau tai nereiškia, kad kiekviena raketa, paleista į Saudo Arabiją, automatiškai įpareigoja Turkiją ir Pakistaną pradėti plataus masto karą. Konkrečios pagalbos formos priklauso nuo politinių sprendimų ir sutartyje numatytų procedūrų.

Rugpjūčio 31 dieną Stambule jau įvyko pirmasis bendro Strateginio politinio ir gynybos komiteto posėdis. Jame dalyvavo trijų šalių užsienio reikalų ir gynybos ministrai bei aukščiausi kariniai pareigūnai. Susitarta steigti nuolatinį sekretoriatą Saudo Arabijoje ir plėsti karinį bendradarbiavimą. Dabar šį institucinį pasirengimą tenka paversti konkrečiais sprendimais dėl raketų, dronų ir galimų naujų husių antpuolių.

Pakistanas šioje sąjungoje išsiskiria tuo, kad turi branduolinį ginklą, o Turkija yra NATO narė. Vis dėlto Pakistano branduolinio arsenalo turėjimas nereiškia, kad jis yra automatiškai įtrauktas į Saudo Arabijos gynybos garantijas. Lygiai taip pat Turkijos dalyvavimas trišalėje sutartyje savaime neįtraukia NATO į konfliktą Jemene.

Saudo Arabija prašo papildomos oro gynybos, nes raketų perėmimo atsargos senka net Jungtinėse Valstijose

Saudo Arabijos sunkumai prasidėjo dar prieš naujausią raketų atakų bangą. Rugsėjo 16 dieną „Associated Press“, remdamasi dviem regiono pareigūnais, paskelbė, kad Rijadas kreipėsi į Prancūziją, Jungtinę Karalystę, Pakistaną ir Egiptą, prašydamas padėti sustiprinti oro gynybą.

Problema – raketų perėmimo priemonių atsargos. Saudo Arabija turi saugoti miestus, karines bazes, naftos perdirbimo gamyklas, eksporto terminalus ir energetikos infrastruktūrą. Husiais paleidžiant raketas bei dronus skirtingomis kryptimis, oro gynybos sistemos priverstos nuolat naudoti perėmimo raketas.

Vienas „Associated Press“ šaltinis nurodė, kad pagrindinė Saudo Arabijos ginkluotės tiekėja JAV taip pat susiduria su mažėjančiomis perėmimo raketų atsargomis po šešis mėnesius trunkančio karo su Iranu. Tai riboja Vašingtono galimybes greitai perduoti papildomus pajėgumus sąjungininkams.

Rugsėjo 19 dieną Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas pareiškė, kad Ankara pasirengusi padėti tenkinti Saudo Arabijos karinius ir techninius poreikius pagal Mekos susitarimą. Tačiau rugsėjo 25 dienos rytą nebuvo paskelbtas konkretus naujų Turkijos ar Pakistano oro gynybos sistemų dislokavimo planas.

JAV jau padeda Saudo Arabijai nustatyti husių taikinius, tačiau D. Trumpas vengia tiesioginio karo Jemene

Saudo Arabija turi ir kitą svarbų karinį partnerį – Jungtines Valstijas. Rugsėjo 10 dieną CNN paskelbė, kad Saudo Arabijoje veikia daugiau kaip 100 JAV karinių patarėjų, padedančių rinkti žvalgybinę informaciją ir nustatyti taikinius operacijoms prieš husius. Vienas amerikiečių pareigūnas bendrą šioje veikloje dalyvaujančių karių skaičių įvertino maždaug 200.

JAV specialistai padeda naudotis sistema, leidžiančia realiuoju laiku stebėti mūšio lauką. Ji lyginama su Pentagono naudojama „Maven“ technologija, kuri apdoroja žvalgybinius duomenis ir padeda nustatyti galimus taikinius. Tačiau CNN šaltiniai pabrėžė, kad amerikiečiai patys nedalyvauja smūgiuose ir neatlieka Saudo Arabijos karinių orlaivių papildymo degalais operacijų.

Tai svarbus pokytis, palyginti su ankstesniais karo Jemene etapais. Rugsėjį pasirodė pranešimų, kad Mohammedas bin Salmanas prašė D. Trumpo tiesioginių amerikiečių smūgių prieš husius, tačiau prezidentas tokios operacijos nepatvirtino. Vašingtonas teikia žvalgybinę pagalbą, bet kol kas siekia išvengti naujo plataus masto karinio įsitraukimo.

Dėl to Mekos gynybos sutartis įgyja praktinę reikšmę. Rijadas ieško partnerių, galinčių suteikti papildomų pajėgumų, kai JAV pagalba neatitinka visų jo karinių poreikių.

Husiai grasina dviem svarbiausiems Saudo Arabijos naftos eksporto keliams, o pasaulio rinkai kyla tiekimo sutrikimų pavojus

Saudo Arabija atsidūrė tarp dviejų strategiškai svarbių jūrų kelių. Rytuose yra Hormūzo sąsiauris, per kurį iki dabartinio karo buvo transportuojama apie penktadalis pasaulio naftos. Vakaruose – Raudonoji jūra ir Bab el Mandebo sąsiauris, jungiantis ją su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu.

Kai Iranas smarkiai apribojo tanklaivių judėjimą per Hormūzą, Saudo Arabijai tapo ypač svarbus Rytų–Vakarų naftotiekis. Jis leidžia transportuoti naftą iš šalies rytinių telkinių į Janbu uostą prie Raudonosios jūros. Naftotiekio pajėgumas siekia apie 7 mln. barelių per dieną. Tai vienas pagrindinių alternatyvių maršrutų, leidžiančių išvengti Hormūzo sąsiaurio.

Tačiau rugsėjį Irano remiamų ginkluotų grupuočių dronų ataka Irake laikinai sutrikdė ir šio naftotiekio veiklą. Tuo pat metu husiai sustiprino puolimą Jemeno Raudonosios jūros pakrantėje, užimdami strategiškai svarbias teritorijas netoli Bab el Mandebo. Jų pozicijos leidžia kelti grėsmę prekybiniams laivams, plaukiantiems tarp Azijos, Artimųjų Rytų ir Europos.

Taigi Saudo Arabijai kyla pavojus prarasti patikimą prieigą prie abiejų pagrindinių eksporto krypčių. Jei Hormūzo sąsiauryje išlieka apribojimai, o Raudonojoje jūroje daugėja išpuolių, naftos pristatymas tampa brangesnis ir sudėtingesnis. Toks scenarijus aktualus ir Europai, kurios degalų kainas veikia pasaulinė naftos bei perdirbtų produktų pasiūla.

Irano prezidentas M. Pezeshkianas pareiškė, kad husiai atsako už savo veiksmus patys

Kol Saudo Arabija telkia sąjungininkus, Teheranas mėgina atsiriboti nuo naujausios husių puolimo bangos. Rugsėjo 24 dieną Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas amerikiečių televizijos „Fox News“ laidoje „Special Report with Bret Baier“ pareiškė, kad husiai patys atsako už savo veiksmus.

Šis pareiškimas nuskambėjo praėjus dienai po Irano prezidento pasisakymo Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Niujorke tuo metu buvo mėginama atnaujinti JAV ir Irano diplomatinį dialogą, tarpininkaujant Katarui. Teheranui svarbu parodyti, kad derybos dėl tiesioginio konflikto su Vašingtonu neturėtų būti automatiškai siejamos su kiekvienu Irano sąjungininkų veiksmu regione.

Tačiau regiono valstybių ir saugumo ekspertų vertinimai skiriasi. „Reuters“ kalbinti Jemeno vyriausybės, Irano ir kitų regiono šalių šaltiniai teigia, kad husių puolimas Raudonosios jūros pakrantėje buvo vykdomas tiesiogiai konsultuojantis su Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusu. Irano įtakos mastas išlieka diskusijų objektu: husiai turi savarankišką politinę vadovybę ir interesus Jemene, nors ilgą laiką gauna Irano paramą.

Todėl M. Pezeshkiano pareiškimas savaime nepaneigia galimų karinių ar žvalgybinių ryšių tarp Teherano ir husių. Kartu nėra pagrindo kiekvieną konkrečią raketos paleidimo operaciją automatiškai priskirti tiesioginiam Irano prezidento ar vyriausybės įsakymui.

Iranas siūlo per septynias dienas nutraukti karo veiksmus ir atverti Hormūzo sąsiaurį, tačiau kelia penkias sąlygas

Rugsėjo 24 dieną Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pristatė naują pasiūlymą Jungtinėms Valstijoms. Pasak jo, Teheranas per tarpininkus perdavė planą, pagal kurį per septynias dienas būtų nutraukti karo veiksmai visuose regiono frontuose, įskaitant Libaną.

Irano siūlomos sąlygos apima penkis pagrindinius klausimus: karo veiksmų nutraukimą, JAV vykdomos Irano uostų blokados panaikinimą, įšaldytų Irano lėšų atlaisvinimą, amerikietiškų naftos sankcijų panaikinimą ir Hormūzo sąsiaurio atvėrimą. Pagal A. Araghchi pateiktą planą sąsiauris būtų visiškai atvertas paskutinę septynių dienų laikotarpio dieną.

Tik įgyvendinus šiuos veiksmus būtų pradėtos derybos dėl kitų ginčytinų klausimų, tarp jų – Irano branduolinės programos. Tai reikšminga, nes Teheranas siekia ekonominių ir karinių nuolaidų dar prieš pradėdamas platesnes derybas su Vašingtonu.

JAV ir Iranas pastaruoju metu iš esmės sustabdė tiesioginius didelio masto karinius susidūrimus, tačiau jų sąjungininkai ir toliau kovoja kituose regiono frontuose. Libane „Hezbollah“ susiduria su Izraelio pajėgomis, o Jemene husiai puola Saudo Arabijos remiamą vyriausybę. Būtent šie konfliktai apsunkina galimybę pasiekti vieną susitarimą, kuris sustabdytų visus karo veiksmus.

JAV plečia sankcijas Iranui: nauji apribojimai jau paveikė skrydžius į Omaną ir Jungtinius Arabų Emyratus

Vašingtonas tuo pat metu pradėjo taikyti griežtesnę ekonominio spaudimo politiką. D. Trumpo administracija paskelbė apie antrinių sankcijų plėtrą. Tai reiškia, kad JAV gali bausti ir trečiųjų valstybių bendroves, kurios palaiko tam tikrus verslo ryšius su sankcionuotomis Irano įmonėmis.

Pirmieji šios politikos padariniai pasireiškė aviacijos sektoriuje. Rugsėjo 24 dieną Irano oro linijų bendrovėms buvo apribota galimybė vykdyti skrydžius į kai kurias kaimynines valstybes, įskaitant Omaną ir Jungtinius Arabų Emyratus. Naujosios sankcijos taip pat paveikia orlaivių aptarnavimo, degalų tiekimo ir kitų paslaugų teikėjus.

Iranui tai papildomas ekonominis spaudimas tuo metu, kai JAV karinis jūrų laivynas riboja jo uostų veiklą, o naftos eksportas susiduria su dideliais sunkumais. Sustiprėjus sankcijoms, mažėja ir Irano bendrovių galimybės naudotis tarptautine transporto bei finansų infrastruktūra.

Vis dėlto papildomos sankcijos negarantuoja greito karo užbaigimo. Teheranas jas laiko spaudimo priemone ir siekia jų panaikinimo mainais į Hormūzo sąsiaurio atvėrimą. Vašingtonas savo ruožtu mėgina riboti Irano galimybes finansuoti karines operacijas ir remti sąjungininkus regione.

Mekos gynybos sutarties ateitį lems sprendimas, ar Turkija ir Pakistanas suteiks Saudo Arabijai realią karinę pagalbą

Rugsėjo 25 dienos įvykiai atskleidė kelias vienu metu vykstančias Artimųjų Rytų krizes. Saudo Arabija susiduria su raketų atakomis, jos remiama Jemeno vyriausybė praranda teritorijas, o svarbiausi naftos eksporto keliai išlieka nesaugūs. Tuo pat metu JAV ir Iranas bando ieškoti diplomatinio sprendimo Niujorke.

Turkijai ir Pakistanui tenka spręsti, ką praktiškai reiškia jų rugpjūtį pasirašyta kolektyvinės gynybos sutartis. Galima pagalba apimtų oro gynybos sistemas, žvalgybinę informaciją, karinius specialistus, logistiką ar kitus bendrus veiksmus. Tačiau kol kas nėra oficialaus sprendimo dėl Turkijos ar Pakistano tiesioginio įsitraukimo į kovines operacijas Jemene.

Ypač sudėtinga Pakistano padėtis. Islamabadas palaiko glaudžius karinius ryšius su Saudo Arabija, tačiau kartu yra dalyvavęs tarpininkaujant tarp Vašingtono ir Teherano. Tiesioginis įsitraukimas į karą su Irano remiamais husiais galėtų apsunkinti šį diplomatinį vaidmenį.

Saudo Arabijos sąjungininkų susitikimas turėtų parodyti, ar naujasis trijų valstybių gynybos susitarimas gali veikti daugiau nei diplomatinių pareiškimų lygmeniu. Rugsėjo 25 dienos rytą patvirtintas sprendimas skubiai sukviesti kariuomenių vadus, tačiau konkrečios karinės priemonės, jų apimtis ir įgyvendinimo terminai dar nepaskelbti.

Šaltiniai

„Reuters“ / „Yahoo News“. Timour Azhari, Hatem Maher. (2026). Allies unite behind Saudi Arabia as Houthis step up attacks. https://www.yahoo.com/news/world/articles/allies-unite-behind-saudi-arabia-015411569.html

„The National“. (2026). Saudi Arabia, Pakistan and Turkey plan urgent military meeting as Grand Mufti calls on troops to fight Houthis. https://www.thenationalnews.com/news/mena/2026/09/25/saudi-arabia-pakistan-and-turkey-plan-urgent-military-meeting-as-grand-mufti-calls-on-troops-to-fight-houthis/

„Al Jazeera“. (2026). Saudi, Turkish, Pakistani chiefs plan urgent talks amid Yemen fighting. https://www.aljazeera.com/amp/news/2026/9/25/saudi-turkish-pakistani-chiefs-plan-urgent-talks-amid-yemen-fighting