Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikį

Lietuva transporto skurdui mažinti skirs 58 mln. eurų – užsakomojo transporto paslaugas planuojama plėsti 54 savivaldybėse

Lietuvos kaime atstumas iki artimiausios gydymo įstaigos, darbovietės ar parduotuvės kartais matuojamas ne kilometrais, o galimybėmis ten nuvykti. Žmogus gali gyventi vos už 15 kilometrų nuo rajono centro, tačiau jeigu autobusas važiuoja tik ryte, o grįžta prieš pietus, net įprastas vizitas pas gydytoją tampa sudėtinga kelione. Neturint automobilio, kasdienis gyvenimas vis labiau priklauso nuo kaimynų, artimųjų arba mokamų pavėžėjimo paslaugų.

2026 m. birželio 5 d. Europos Komisija patvirtino Lietuvos Socialinį klimato planą, kuriame numatyta nauja priemonė šiai problemai spręsti. Iki 2032 m. užsakomojo transporto paslaugų plėtrai planuojama skirti 58 mln. eurų, o paslaugas numatyta plėtoti 54 Lietuvos savivaldybėse. Ši priemonė orientuota į retai apgyvendintas vietoves ir žmones, kuriems įprastas viešasis transportas sunkiai prieinamas.

Tai dalis gerokai platesnės 883,81 mln. eurų vertės programos, kurios įgyvendinimas numatytas 2026–2032 metais. Iš ES Socialinio klimato fondo Lietuvai skiriama 662,86 mln. eurų, o likusią dalį sudarys nacionalinis finansavimas. Transporto sektoriaus priemonėms numatyta 440 mln. eurų. Susisiekimo ministerijos 2026 m. rugsėjo 15 d. atnaujintais duomenimis, daugumos investicijų kvietimų pradžia planuojama 2027 m. pirmąjį arba antrąjį ketvirtį.

Transporto skurdas Lietuvoje reiškia ne vien brangų kurą, bet ir prarastą galimybę dirbti, mokytis ar gydytis

Europos Komisija transporto skurdą apibrėžia kaip padėtį, kai žmogui trūksta prieinamų, įperkamų arba jo poreikius atitinkančių susisiekimo galimybių. Toks skurdas gali egzistuoti net šeimoje, kuri formaliai nepriskiriama prie skurdžiai gyvenančių. Pavyzdžiui, kaime gyvenantis žmogus gali turėti darbą ir nuosavą būstą, tačiau neturėti vairuotojo pažymėjimo, automobilio ar viešojo transporto, kuriuo galėtų pasiekti darbo vietą.

Transporto skurdą lemia kelios tarpusavyje susijusios aplinkybės. Pirmoji – geografinis atstumas iki būtinųjų paslaugų. Antroji – transporto kaina, kai išlaidos degalams, automobiliui ar taksi tampa neproporcingai didelės šeimos pajamų atžvilgiu. Trečioji – pats transporto prieinamumas. Net nemokamas autobusas nepadės, jeigu jis nevažiuoja žmogui reikalingu laiku arba jo stotelė yra pernelyg toli.

2022 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkių Justinos Rancevos ir Rasos Ušpalytės-Vitkūnienės paskelbtame tyrime apie viešojo transporto paslaugų netolygumą Lietuvos savivaldybėse konstatuota, kad kaimo vietovėse, nutolusiose nuo pagrindinių transporto maršrutų, susisiekimo galimybės yra ribotos. Dėl išsibarsčiusių gyventojų tradiciniai maršrutai vežėjams neretai ekonomiškai nepatrauklūs. Taip susiformuoja uždaras ratas: mažėjant keleivių, reisai retinami, o sumažėjus reisų skaičiui viešasis transportas tampa dar mažiau naudingas likusiems gyventojams.

Lietuvos socialiniame klimato plane nustatyta apie 226 tūkst. transporto požiūriu pažeidžiamų žmonių

Europos Komisijos patvirtintame Lietuvos plane identifikuota apie 226 tūkst. transporto naudotojų, kurie jau patiria transporto skurdą arba yra pažeidžiami dėl transporto išlaidų bei riboto susisiekimo. Tai nėra vien kaimo senjorai. Į šią grupę gali patekti mažas pajamas gaunantys darbuotojai, šeimos su vaikais, žmonės su negalia ir kiti gyventojai, kurių galimybės pasiekti būtinas paslaugas priklauso nuo transporto prieinamumo.

Komisijos vertinimu, įgyvendinus Socialinį klimato planą iki 2032 m. iš pažeidžiamos padėties turėtų pavykti išvesti daugiau kaip 74 tūkst. transporto naudotojų. Šis tikslas apima platesnį transporto priemonių ir paslaugų paketą. Jo nereikia suprasti kaip prognozės, kad vien užsakomojo transporto paslaugomis kasmet naudosis 74 tūkst. žmonių.

Tokia apimtis taip pat parodo ribas. Net jeigu planas būtų įgyvendintas pagal numatytus rodiklius, transporto skurdo problema Lietuvoje visiškai neišnyktų. Daliai gyventojų reikės ne vien pigesnės kelionės, bet ir geresnio kelių tinklo, reguliaraus susisiekimo, arčiau gyvenamosios vietos teikiamų paslaugų bei transporto, pritaikyto ribotam judumui.

Užsakomasis transportas Lietuvos kaimuose veiks kitaip nei įprasti autobusų maršrutai

Tradicinis rajono autobusas važiuoja nustatytu maršrutu ir grafiku, nesvarbu, ar juo keliauja 20 keleivių, ar tik vienas. Užsakomojo transporto principas kitoks: kelionė organizuojama pagal realius keleivių poreikius, o maršrutas gali būti pritaikomas prie konkrečių užsakymų. Jeigu keli žmonės iš gretimų gyvenviečių tą patį rytą vyksta į rajono centrą, jų keliones galima sujungti.

Lietuvos Socialiniame klimato plane šiai priemonei vartojamas ir „socialinio taksi“ pavadinimas. Tačiau tai neturėtų būti suprantama kaip įprasta komercinė taksi paslauga, kai automobilis bet kuriuo metu individualiai veža klientą bet kuria pasirinkta kryptimi. Planuojamas modelis turėtų papildyti viešąjį transportą, pirmiausia padėdamas pasiekti administracinius centrus, gydymo ir švietimo įstaigas, socialinių paslaugų vietas bei reguliaraus transporto stoteles.

Finansavimas numatytas ne vien automobiliams. Priemonė apima užsakymų sistemų kūrimą, mobiliąsias programėles, skambučių centrus, netaršių transporto priemonių ir įkrovimo infrastruktūros įsigijimą, taip pat paslaugos eksploatavimo sąnaudas. Tai svarbu, nes nusipirktas elektromobilis savaime nesukuria veikiančios pavėžėjimo sistemos: reikia vairuotojų, dispečerių, kelionių planavimo ir aiškaus paslaugos finansavimo.

Lazdijų rajone užsakomasis transportas jau veikia – per trejus metus juo pasinaudojo daugiau kaip 30 tūkst. keleivių

Lietuvai nereikės šio modelio kurti visiškai nuo nulio. Lazdijų rajono savivaldybė 2023 m. pradėjo vykdyti projektą „Lazdijai veža“, pagal kurį gyventojai gali užsisakyti kelionę pagal poreikį. Savivaldybė įsigijo tris aštuonių vietų elektromobilius, įrengė dvi įkrovimo stoteles, sukūrė internetinę užsakymų sistemą, mobiliąją programėlę ir skambučių centrą.

2026 m. kovo 6 d., minint paslaugos trejų metų sukaktį, Lazdijų rajono savivaldybė paskelbė, kad per šį laikotarpį pasinaudojimų paslauga skaičius siekė 30 196, buvo užregistruotos 14 808 kelionės ir sulaukta 15 840 skambučių. Tai skirtingi rodikliai: keleivių skaičius nėra unikalių asmenų skaičius, nes tas pats žmogus galėjo važiuoti daugybę kartų.

Savivaldybės duomenimis, dažniausios kelionių kryptys susijusios su Lazdijų miestu, kur gyventojai vyksta į gydymo bei viešąsias įstaigas, Užimtumo tarnybą ir kitais kasdieniais reikalais. Veisiejuose, Seirijuose ir aplinkinėse gyvenvietėse paslauga taip pat naudojama vietinėms kelionėms. Šis pavyzdys rodo, kad kaimo gyventojų transporto poreikis nėra atsitiktinis – net nedidelėje savivaldybėje galima nustatyti pasikartojančias kryptis ir pagal jas organizuoti pavėžėjimą.

Lazdijų pavyzdys atskleidžia ir svarbiausią užsakomojo transporto ribą – paslauga neveikia visą parą

Nors „Lazdijai veža“ modelis skirtas lankstesniam susisiekimui, paslauga turi darbo laiką. 2026 m. kovo mėnesio savivaldybės duomenimis, ji veikė pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8 iki 17 val., penktadieniais – iki 15.45 val. Užsakymai priimami telefonu, interneto svetainėje arba per mobiliąją programėlę.

Toks grafikas gali būti pakankamas kelionei į seniūniją, parduotuvę ar iš anksto suplanuotam vizitui pas gydytoją. Tačiau jis neišsprendžia visų susisiekimo problemų. Pamainomis dirbantis žmogus, kuriam darbą reikia pradėti 6 val. ryto arba baigti po 22 val., iš tokios paslaugos gali gauti gerokai mažiau naudos. Panaši problema kyla savaitgaliais.

Todėl plečiant užsakomąjį transportą visoje Lietuvoje svarbu ne vien įsigyti transporto priemones ar atkartoti Lazdijų modelį. Būsimi paslaugų grafikai ir teritorinės ribos turėtų būti pritaikyti konkrečių savivaldybių poreikiams. Vienur svarbiausias gali būti susisiekimas su rajono centru darbo dienomis, kitur – ankstyvos kelionės į pramonės įmones, geležinkelio stotis ar gydymo įstaigas.

Nemokamas pavėžėjimas bus skirtas pažeidžiamiems transporto naudotojams, tačiau tikslios sąlygos dar turi būti nustatytos

Europos Komisijos paskelbtoje Lietuvos plano apžvalgoje aiškiai nurodyta, kad užsakomojo transporto paslaugos pažeidžiamiems transporto naudotojams bus nemokamos. Vis dėlto ši nuostata nereiškia, kad kiekvienas 54 savivaldybių gyventojas galės nemokamai užsisakyti automobilį bet kuriai kelionei.

Socialinio klimato fondas orientuotas į mažas ir mažesnes nei vidutines pajamas gaunančius žmones, kurių judumo galimybes riboja transporto prieinamumas, kaina ar priklausomybė nuo nuosavo automobilio. Konkretiems paslaugų gavėjams gali būti taikomi papildomi reikalavimai, susiję su jų gyvenamąja vieta, pajamomis, socialine padėtimi ir kelionės pobūdžiu.

2026 m. rugsėjo duomenimis, visas savivaldybes apimančios užsakomojo transporto paslaugos finansavimo ir naudojimosi sąlygos dar nėra galutinai paskelbtos. Todėl būtų per anksti nurodyti konkretų pajamų dydį, nuo kurio žmogus automatiškai įgytų teisę į nemokamą pavėžėjimą, arba žadėti neribotą kelionių skaičių.

„Judumo piniginė“ mažas pajamas gaunantiems gyventojams suteiks papildomą finansavimą būtinoms kelionėms

Kartu su užsakomojo transporto plėtra Socialiniame klimato plane numatyta kita priemonė – vadinamoji „Judumo piniginė“. Jai Susisiekimo ministerijos paskelbtame investicijų paskirstyme numatyta 62,014 mln. eurų ir 320 tūkst. piniginės papildymų. Šis skaičius reiškia suplanuotų papildymų apimtį, todėl jo nereikėtų automatiškai prilyginti 320 tūkst. skirtingų paramos gavėjų.

Europos Komisijos apžvalgoje nurodoma, kad absoliutų skurdą patiriantys pažeidžiami transporto naudotojai galėtų gauti beveik 200 eurų per metus būtinoms kelionėms. Parama būtų integruota į būsimą nacionalinę kelionių planavimo ir bilietų sistemą.

Praktinė tokios priemonės paskirtis – sumažinti finansinę kliūtį žmogui, kuriam net palyginti nedidelės transporto išlaidos riboja galimybę pasiekti gydymo ar socialines paslaugas. Tačiau „Judumo piniginė“ ir užsakomasis transportas sprendžia skirtingas problemas. Pirmoji padeda sumokėti už kelionę, o antroji siekia sukurti susisiekimo galimybę ten, kur jos apskritai trūksta.

Nuo 2028 metų jungtinio bilieto sistema turėtų sujungti traukinius, autobusus ir užsakomąjį transportą

2026 m. birželio 18 d. Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, sudarančius teisinį pagrindą nacionalinei kelionių planavimo ir jungtinio bilieto sistemai. Susisiekimo ministerija planuoja, kad ji pradės veikti 2028 metais. Sistemai sukurti numatyta 9 mln. eurų Socialinio klimato fondo lėšų.

Pagal planuojamą modelį žmogus vienoje vietoje galėtų suplanuoti kelionę skirtingomis transporto rūšimis ir už ją atsiskaityti. Pavyzdžiui, iš kaimo užsakytas automobilis nuvežtų iki rajono autobusų stoties, iš ten keleivis reguliariu autobusu ar traukiniu pasiektų didmiestį, o likusią atkarpą įveiktų miesto viešuoju transportu.

Tokioje sistemoje užsakomasis transportas galėtų išspręsti vadinamąją pirmojo ir paskutinio kilometro problemą. Lietuvoje ji dažnai reiškia daugiau nei vieną kilometrą – nuo vienkiemio iki artimiausios tinkamos stotelės gali būti ir keliolika. Vis dėlto bendras bilietas bus naudingas tik tada, jeigu skirtingų transporto rūšių tvarkaraščiai ir paslaugos bus realiai suderinti. Vien elektroninė galimybė nusipirkti bilietą nesukuria reiso, kurio nėra.

Naujoji paslauga nepakeis jau veikiančio pacientų pavėžėjimo į gydymo įstaigas

Lietuvoje jau veikia atskira valstybės finansuojama pacientų pavėžėjimo sistema. Ji pradėta teikti 2024 m. liepą, o 2026 m. kovą Vyriausybė patikslino jos gavimo kriterijus. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, šiai paslaugai 2026 m. valstybės biudžete numatyta daugiau kaip 9 mln. eurų.

Pacientų pavėžėjimo sistema orientuota į žmones, kuriems dėl sveikatos būklės ar socialinių aplinkybių transportas yra būtina sąlyga gauti medicinos pagalbą. Tarp prioritetinių gavėjų – tam tikrus funkcinio savarankiškumo sutrikimus turintys pacientai, onkologiniai ligoniai, žmonės, kuriuos būtina vežti gulint, ir kitos teisės aktuose nustatytos grupės.

Planuojamas užsakomasis transportas turėtų būti platesnės paskirties. Juo siekiama gerinti galimybes pasiekti ne vien gydymo įstaigas, bet ir administracinius centrus, darbą, mokymosi, socialinių paslaugų bei kitas būtinas vietas. Abi sistemos galėtų viena kitą papildyti, tačiau jų finansavimas ir teisė naudotis paslaugomis neturėtų būti painiojami. Ta pati kelionė taip pat neturėtų būti apmokama dukart iš skirtingų viešojo finansavimo šaltinių.

Šaltiniai

„Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija“. (2026). Socialinis klimato planas 2026–2032 m. https://sumin.lrv.lt/lt/es-investicijos/socialinis-klimato-planas-2026-2032-m/

„Aplinkos projektų valdymo agentūra“. (2026). 440 mln. eurų parama netaršiam transportui ir jo infrastruktūrai, darniam judumui skatinti. https://apva.lrv.lt/lt/naujienos-24316/ministras-j-taminskas-440-mln-euru-i-regionus-parama-maziausiai-uzdirbantiems-0XU/

„Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija“. (2026). Jungtinis bilietas finišo tiesiojoje – Seimas priėmė įstatymų pakeitimus nacionalinei sistemai diegti. https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/jungtinis-bilietas-finiso-tiesiojoje-seimas-prieme-istatymu-pakeitimus-nacionalinei-sistemai-diegti-Q08n/