Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirti

Kada užmaršumas jau turėtų kelti nerimą?

Pamirštas vardas, ne vietoje palikti raktai ar akimirka, kai įėjus į kambarį staiga nebeaišku, ko čia atėjai, daugeliui pažįstami. Dažniausiai tokios situacijos nėra pagrindas nerimauti. Tačiau kai užmaršumas ima kartotis vis dažniau, trukdo atlikti įprastas užduotis, o pokyčius pradeda pastebėti ir aplinkiniai, verta į juos pažvelgti rimčiau.

Neurologė Rosita Burbaitė atkreipia dėmesį, kad vienas pirmųjų Alzheimerio ligos signalų dažnai būna gebėjimo įsiminti naują informaciją silpnėjimas. Žmogui gali būti sunkiau prisiminti nesenus įvykius, nors senesni prisiminimai dar kurį laiką išlieka gana aiškūs [1].

„Žmogus gali pradėti kartoti tuos pačius klausimus, neprisiminti neseno pokalbio ar susitikimo, dažniau ieškoti daiktų, sunkiau įsiminti naują informaciją. Iš pradžių tokie pokyčiai neretai priskiriami nuovargiui, stresui arba amžiui“, – sako R. Burbaitė.

Svarbu vertinti ne pavienius užmaršumo atvejus, o tai, ar jie dažnėja ir pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui. Didesnį susirūpinimą turėtų kelti sunkumai laikantis susitarimų, tvarkant finansus, orientuojantis pažįstamoje aplinkoje ar atliekant įprastas užduotis.

Alzheimerio liga ir demencija nėra neišvengiama senėjimo dalis. Nors rizika didėja su amžiumi, liga gali prasidėti ir jaunesniems nei 65 metų žmonėms.

Pokyčius dažnai pirmieji pastebi artimieji

Neretai būtent šeimos nariai pirmieji pamato, kad žmogaus atmintis ar elgesys keičiasi. Ligai progresuojant pačiam žmogui gali būti sunkiau objektyviai įvertinti savo būklę, todėl artimųjų pastebėjimai tampa ypač svarbūs.

„Vertinant galimą demenciją gydytojams labai svarbi ir artimųjų pateikiama informacija, todėl naudinga, kad vizito metu kartu dalyvautų lydintis asmuo. Jis gali papasakoti apie pamirštus susitikimus, pasiklydimą, sunkumus tvarkant finansus ar atliekant įprastas užduotis, kurių pats žmogus gali nepastebėti arba neįvertinti“, – sako neurologė.

Tokioje situacijoje naudingiau ne įrodinėti žmogui, kad jis serga, o kalbėti apie konkrečius pastebėtus pasikeitimus ir pasiūlyti pasitikrinti sveikatą.

Atminties prastėjimas ne visada reiškia Alzheimerio ligą

Suprastėjusi atmintis savaime dar nereiškia Alzheimerio ligos. Panašius simptomus gali sukelti depresija, miego problemos, tam tikri vaistai, persirgtas insultas, galvos smegenų trauma, klausos ar regos sutrikimai bei kitos būklės.

Todėl diagnozė nėra nustatoma pagal vieną požymį. Specialistai vertina, kada atsirado pokyčiai, kaip jie vystosi ir kiek veikia žmogaus savarankiškumą. Gali būti atliekami atminties, dėmesio, kalbos testai, kraujo bei galvos smegenų vaizdiniai tyrimai.

„Pastebėjus nerimą keliančių sveikatos pokyčių, žmogui gali prireikti ne tik gydytojo specialisto konsultacijos, bet ir papildomų diagnostinių tyrimų. Tokiose situacijose svarbu neatidėlioti kreipimosi vien todėl, kad simptomai dar atrodo nežymūs. Papildomas sveikatos draudimas, priklausomai nuo pasirinktos apsaugos, gali padėti padengti specialistų konsultacijų, diagnostinių ir kitų sutartyje numatytų tyrimų išlaidas“, – sako A. Zinevičius.

Ankstyvas ištyrimas gali padėti nustatyti kitą, gydomą simptomų priežastį, o nustačius Alzheimerio ligą – anksčiau pradėti gydymą, pasirūpinti žmogaus saugumu ir suplanuoti tolesnę priežiūrą.

Vien kryžiažodžių neužtenka: svarbus visas gyvenimo būdas

Visiškai apsisaugoti nuo Alzheimerio ligos neįmanoma, tačiau dalį rizikos galima mažinti rūpinantis bendra sveikata. Svarbus reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, nerūkymas, alkoholio vengimas, kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė, diabeto gydymas bei gera klausa ir rega.

Ne mažiau svarbu išlikti socialiai ir protiškai aktyviam. Skaitymas, mokymasis, bendravimas ir naujų įgūdžių lavinimas yra naudingi, tačiau vien sudoku, kryžiažodžių ar specialių „smegenų treniravimo“ programėlių nepakanka.

Atsargiai reikėtų vertinti ir vitaminus bei maisto papildus, reklamuojamus kaip būdą stiprinti atmintį. Jei nėra nustatyto konkrečių medžiagų trūkumo, nepakanka įrodymų, kad jų vartojimas galėtų patikimai apsaugoti nuo Alzheimerio ligos.

Svarbiausia rūpintis sveikata kompleksiškai, o pastebėjus stiprėjančius atminties ar kitų pažintinių gebėjimų pokyčius jų nenurašyti vien amžiui.