Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiams

2026 metų rudenį paukščių gripo rizika Lietuvoje vėl didėja – Europoje pradėta nauja prevencijos programa

Rugsėjį virš Lietuvos laukų ir vandens telkinių vėl telkiasi į pietus traukiančių paukščių būriai. Daugeliui tai įprastas rudens reginys, tačiau paukštininkystės ūkiams ir nedidelių sodybų savininkams šis laikotarpis reiškia papildomą pavojų. Laukiniai vandens paukščiai gali pernešti labai patogeniško paukščių gripo virusą, o jam patekus į naminių paukščių laikymo vietą pasekmės gali būti skaudžios net tada, kai ūkyje auginama vos keliolika vištų.

2026 m. rugsėjo 17 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) ir Europos Komisija, ruošdamosi rudens migracijos sezonui, pristatė naujas praktines paukščių gripo prevencijos priemones. Jos skirtos tiek dideliems paukštininkystės ūkiams, tiek nedidelių pulkų laikytojams ir veterinarijos specialistams. Europos institucijos ragina stiprinti biologinį saugumą dar prieš virusui patenkant į ūkius.

Tokį dėmesį lemia ankstesnio sezono rezultatai. EFSA duomenimis, nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. birželio Europoje užregistruota beveik 8 tūkst. paukščių gripo protrūkių ir viruso nustatymo atvejų. Laukinių paukščių užsikrėtimo atvejų buvo keturis kartus daugiau nei ankstesnę žiemą. Nors vasarą viruso aptikimo dažnumas sumažėjo, rudens migracija ir paukščių telkimasis žiemavietėse vėl sudaro sąlygas jo plitimui.

Lietuvoje šiemet užregistruota 14 laukinių paukščių gripo atvejų ir vienas protrūkis naminių paukščių ūkyje

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viešai skelbiamoje 2026 m. ligų situacijos apžvalgoje nurodyta, kad Lietuvoje labai patogeniškas paukščių gripas nustatytas 14 laukinių paukščių atvejų ir vienoje naminių paukščių laikymo vietoje. Šie skaičiai pateikiami pagal tarnybos paskelbtą stebėsenos informaciją ir neturėtų būti suprantami kaip galutinis visų 2026 metų rodiklis.

Paukščių gripo virusas šiemet buvo nustatytas laukiniams vandens paukščiams skirtinguose Lietuvos regionuose. Kovo pradžioje VMVT pranešė apie tris Kretingos parko tvenkinyje rastas nugaišusias antis, kurioms laboratorijoje patvirtintas paukščių gripas. Iki tol virusas buvo aptiktas laukiniams paukščiams Kaune, Marijampolėje, Ukmergėje ir Vilniaus rajone.

Pirmasis 2026 m. patvirtintas protrūkis naminių paukščių laikymo vietoje nustatytas birželio 8 d. Širvintų rajono Musninkų seniūnijos Vindeikių kaime. Tai buvo nedidelis nekomercinis ūkis. Todėl nederėtų teigti, kad 2026 m. Lietuvoje buvo užkrėsti vien laukiniai paukščiai arba kad problema aktuali tik pramoninėms fermoms.

Širvintų rajono atvejis parodė, kaip paukščių gripas per dvi dienas gali sunaikinti beveik visą kiemo pulką

Vindeikių kaime gyvenantis paukščių laikytojas į veterinarijos specialistus kreipėsi pastebėjęs staigų paukščių gaišimą. Pasak VMVT, per pirmąją dieną nugaišo 20 vištų, o kitą dieną – dar 12 vištų ir vienas kalakutas. Laboratoriniais tyrimais patvirtinus labai patogeniško paukščių gripo virusą, tarnybos specialistai nugaišino likusius paukščius ir pradėjo epizootinį tyrimą, siekdami nustatyti galimus užkrato patekimo kelius.

Šis atvejis svarbus dėl kelių priežasčių. Pirmiausia jis parodo ligos eigą: naminių paukščių pulke labai patogeniškas virusas gali sukelti staigų ir didelį gaištamumą. Antra, net mažoje laikymo vietoje užkrato patvirtinimas reiškia oficialias ligos kontrolės priemones, dezinfekciją ir apribojimus. Trečia, ūkininko pastebėtas neįprastas paukščių gaišimas tapo pagrindu pradėti tyrimą, kol galimai užkrėsti paukščiai ar jų produktai nebuvo išvežti į kitas vietas.

Todėl nedidelių pulkų savininkams pavojinga manyti, kad veterinarinės kontrolės priemonės aktualios tik ūkiams, kuriuose laikomi šimtai ar tūkstančiai paukščių. Infekcijos požiūriu keliolikos vištų pulkas nėra atskirtas nuo aplinkos. Jei gyvūnai laisvai vaikšto kieme, lesa laukiniams paukščiams prieinamą lesalą ar geria užterštą vandenį, užkrato patekimo galimybė išlieka nepriklausomai nuo to, ar savininkas parduoda kiaušinius, ar laiko paukščius tik šeimos reikmėms.

Paukščių gripas plinta per laukinių paukščių išmatas, užterštą vandenį, lesalą ir žmonių avalynę

Paukščių gripo virusas gali būti perduodamas tiesiogiai, kai naminiai paukščiai kontaktuoja su užsikrėtusiais laukiniais paukščiais. Tačiau būtent netiesioginis perdavimas yra viena svarbiausių problemų paukštininkystėje. Tam nereikia, kad į vištidę įskristų serganti antis ar žąsis. Užtenka, kad užkratas patektų ant avalynės, inventoriaus, pakratų arba į girdyklą.

EFSA rugsėjo mėnesį paskelbtoje informacijoje nurodo, kad dauguma analizuotų užsikrėtimo atvejų paukštynuose buvo susiję su netiesioginiu kontaktu su laukiniais paukščiais. Tai reiškia, kad net fermos, kurios fiziškai atskiria naminius paukščius nuo laukinių, turi kontroliuoti aplinką, įrankius, pašarus ir žmonių judėjimą. Vien uždarytos vištidės durys nepašalina rizikos, jeigu tas pats darbuotojas eina nuo tvenkinio iki lesalų sandėlio ir nepakeičia avalynės.

Lietuvoje ši problema ypač aktuali sodyboms prie atvirų vandens telkinių. Laukinės antys ir žąsys gali lankytis netoli naminių paukščių laikymo vietų, maitintis aplinkiniuose laukuose ir palikti virusu užterštų išmatų. VMVT rekomenduoja naminius paukščius girdyti tik saugiu vandeniu, lesalus laikyti laukiniams paukščiams ir graužikams neprieinamose vietose, o laikymo teritorijoje naudoti atskirą avalynę bei inventorių.

Nemuno delta, pajūris ir didieji vandens telkiniai yra svarbios paukščių migracijos vietos Lietuvoje

Lietuva yra kelių reikšmingų paukščių migracijos kelių sankirtoje. VMVT, remdamasi ornitologų informacija, nurodo Rytų Atlanto, Vidurio Europos ir rytinį migracijos kelius. Dėl geografinės padėties per šalį praskrenda paukščiai, perintys Skandinavijoje, Rusijos šiaurinėse teritorijose ir kitose Europos dalyse.

Viena svarbiausių migruojančių paukščių poilsio vietų Lietuvoje yra Nemuno delta. Vandens paukščių sankaupos taip pat stebimos pajūryje, ežeringuose ir kitose vandens telkinių gausiose teritorijose. Tačiau paukščių gripas neapsiriboja vien pakrantėmis. Pavasarį patvirtinti atvejai Kaune ir kituose šalies regionuose rodo, kad virusą nešiojantys paukščiai gali pasiekti ir miestų parkų tvenkinius bei vidaus vandenis.

Svarbu ir tai, kad ne kiekvienas migruojantis paukštis yra užsikrėtęs, o paukščių būrio pasirodymas virš gyvenvietės savaime nereiškia, kad toje vietovėje jau nustatytas pavojingas užkratas. Migracija didina viruso įvežimo ir plitimo galimybę, tačiau konkreti epidemiologinė padėtis vertinama pagal stebėseną, laboratorinius tyrimus ir patvirtintus atvejus.

Paukščių laikytojams rudenį svarbiausia uždengti aptvarus ir neleisti laukiniams paukščiams pasiekti lesalo

Vienas didžiausių nesusipratimų nedideliuose ūkiuose – įsitikinimas, kad nuo laukinių paukščių apsaugo paprasta tvora. Ji gali neleisti į kiemą patekti lapėms ar svetimiems naminiams gyvūnams, tačiau nesustabdo virš vištidės skraidančių ančių, žąsų ar kitų paukščių. Užkratas gali patekti į aptvarą su išmatomis net tada, kai tiesioginio kontakto nebuvo.

VMVT rekomenduoja aktyvios migracijos metu naminius paukščius laikyti uždarose patalpose arba dengtuose aptvaruose, neleidžiančiuose kontaktuoti su laukiniais paukščiais. Girdyklas ir lesyklas reikėtų įrengti taip, kad jų nepasiektų laukiniai gyvūnai. Vištoms ir kitiems naminiams paukščiams negalima duoti vandens tiesiai iš atvirų tvenkinių, kuriuose lankosi laukiniai vandens paukščiai. Pašarus būtina laikyti apsaugotus nuo drėgmės, graužikų ir laukinių paukščių.

Papildomo dėmesio reikia antims ir žąsims. Šie naminiai paukščiai dažniau kontaktuoja su vandens aplinka, todėl VMVT pataria juos laikyti atskirai nuo vištų ir kitų naminių paukščių. Svarbu ir tai, kad biologinis saugumas neturėtų baigtis vien ties paukštidės durimis: į ūkinį pastatą einantis žmogus turi naudoti švarią avalynę, plauti rankas, o kitose paukščių laikymo vietose naudoto inventoriaus neįnešti jo neišvalęs ir nedezinfekavęs.

Paukščių gripo požymiai gali būti panašūs į kitų ligų, todėl staigaus vištų gaišimo priežastį turi nustatyti laboratorija

Labai patogeniško paukščių gripo virusu užsikrėtusios vištos gali tapti vangios, nustoti lesti ir gerti, sunkiai kvėpuoti, sumažėja kiaušinių dėjimas. Kai kurioms pamėlynuoja skiauterės ir barzdelės, patinsta galvos bei kaklo audiniai. Galimas neįprastas elgesys, koordinacijos sutrikimai ir staigus gaišimas. VMVT nurodo, kad sunkiais atvejais gali nugaišti visas užsikrėtęs pulkas.

Tačiau vien pagal šiuos požymius ligos patikimai nustatyti negalima. Panašiais simptomais gali pasireikšti ir kitos pavojingos paukščių infekcijos, tarp jų Niukaslo liga. Pastaroji Lietuvoje 2026 m. taip pat buvo patvirtinta naminių paukščių laikymo vietose. Vasario mėnesį protrūkis nustatytas Vilniaus rajone, o liepos 15 d. – Kėdainių rajono nedideliame vištų ūkyje. Tai atskira infekcija, todėl jos protrūkių negalima pridėti prie paukščių gripo statistikos.

Įtarus paukščių gripą, savininkas neturėtų bandyti savarankiškai gydyti viso pulko ar skubėti parduoti dar sveikai atrodančių paukščių. Būtina sustabdyti paukščių, jų produktų ir inventoriaus judėjimą iš laikymo vietos bei nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją arba VMVT. Tarnyba priima pranešimus trumpuoju telefonu 1879 ir numeriu +370 5 242 0108. Apie rastus nugaišusius laukinius vandens paukščius taip pat reikia informuoti specialistus, jų neliesti ir neleisti prie jų naminių gyvūnų.

Paukščių gripo protrūkis gali sustabdyti ne tik vieną ūkį, bet ir aplinkinių paukštininkystės įmonių veiklą

Didžiausi tiesioginiai nuostoliai tenka ūkiui, kuriame liga patvirtinama. Labai patogeniško paukščių gripo atveju gali tekti nugaišinti visus likusius paukščius, sunaikinti užkrėstus pašarus ir pakratus, išvalyti bei dezinfekuoti patalpas. Tai reiškia ne vien prarastą pulką, bet ir veiklos pertrauką, papildomas išlaidas bei poreikį iš naujo įsigyti paukščių.

Pagal ES deleguotąjį reglamentą 2020/687 aplink patvirtintą labai patogeniško paukščių gripo židinį paprastai nustatoma ne mažesnio kaip 3 kilometrų spindulio apsaugos zona ir 10 kilometrų priežiūros zona. Šiose teritorijose gali būti ribojamas paukščių, kiaušinių, kitų produktų ir transporto priemonių judėjimas, vykdoma sustiprinta veterinarinė kontrolė. Konkretūs ribojimai ir galimos išimtys nustatomi pagal ligos kontrolės sprendimus.

Todėl nedidelio ūkio protrūkis gali turėti įtakos kaimynystėje veikiančiam komerciniam paukštynui, nors jo paukščiai nėra užsikrėtę. Prekyba, paukščių vežimas ar tam tikros gamybos operacijos gali būti apribotos, kol įvertinama padėtis. Tuo pat metu svarbu nepainioti veterinarinio ribojimo su visos šalies paukštienos ar kiaušinių prekybos draudimu – priemonės priklauso nuo nustatyto židinio, teritorijos ir konkrečios epidemiologinės situacijos.

2025 metais paukščių gripas Lietuvoje paveikė penkis ūkius, o jų veiklai atkurti prireikė daugiau nei metų

Lietuvos paukštininkystės sektorius jau turi skaudžios patirties. 2025 m. šalyje užregistruoti penki labai patogeniško paukščių gripo protrūkiai naminių paukščių laikymo vietose, iš jų keturi komerciniuose ūkiuose ir vienas nekomerciniame. Sausio 28 d. protrūkis patvirtintas Šilutės rajone veikusioje UAB „Vilkyčių paukštynas“ laikymo vietoje, kurioje buvo daugiau kaip 246 tūkst. vištų dedeklių.

Gruodį Marijampolės rajone veikusiame kalakutų ūkyje dėl patvirtinto viruso buvo nugaišinta 30 tūkst. kalakutų. Tai parodo, kad vienas protrūkis gali sunaikinti didelę dalį įmonės biologinio turto. Nuostoliai neapsiriboja gyvų paukščių verte: lieka darbuotojų, įrangos, patalpų išlaikymo ir veiklos atkūrimo klausimai, o dalis produkcijos nebegali būti realizuojama įprasta tvarka.

2026 m. birželio 19 d. VMVT pranešė, kad visiems penkiems 2025 m. nukentėjusiems ūkiams jau leista atnaujinti paukščių auginimą. Tačiau tam prireikė ilgiau nei metų trukusių valymo, dezinfekcijos ir veterinarinės kontrolės procedūrų. Tarnyba pabrėžė, kad vieną kartą protrūkį patyręs ūkis neįgyja apsaugos nuo pakartotinio užsikrėtimo. Ši patirtis svarbi vertinant biologinio saugumo investicijas: jos gali atrodyti brangios, tačiau veiklos sustabdymas ir pulko praradimas gali kainuoti gerokai daugiau.

Žmonėms paukščių gripo rizika išlieka maža, tačiau kontaktuojantiems su sergančiais paukščiais būtinas atsargumas

Paukščių gripo grėsmės gyvūnams nereikėtų painioti su tiesiogine grėsme visiems Lietuvos gyventojams. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) vertinimu, šiuo metu Europoje tarp gyvūnų cirkuliuojančių paukščių gripo virusų keliama užsikrėtimo rizika plačiajai visuomenei išlieka maža. Žmonėms, kurie dėl darbo ar kitų priežasčių tiesiogiai kontaktuoja su užsikrėtusiais paukščiais arba užteršta aplinka, rizika vertinama kaip maža arba vidutinė.

2026 m. birželį paskelbtoje EFSA ir ECDC ataskaitoje nurodyta, kad nuo vasario 28 d. iki birželio 4 d. pasaulyje viešai pranešta apie 19 žmonių užsikrėtimo skirtingais paukščių gripo virusais atvejų. Dauguma užsikrėtusiųjų iki ligos turėjo sąlytį su naminiais paukščiais arba jų laikymo aplinka. Taip pat pažymėta, kad nėra užfiksuoto nuolatinio paukščių gripo virusų perdavimo iš žmogaus žmogui.

Praktiškai tai reiškia, kad paukščių laikytojai, veterinarijos specialistai ir nugaišusius paukščius tvarkantys asmenys turi vengti neapsaugoto kontakto su įtariamai užsikrėtusiais gyvūnais. Gyventojai neturėtų rinkti nugaišusių laukinių paukščių savo rankomis ar parsinešti jų namo. Tuo pat metu nėra pagrindo kiekvieną iš parduotuvės įsigytą kiaušinį ar paukštienos gaminį laikyti pavojingu vien dėl Europoje cirkuliuojančio viruso. Svarbu pirkti kontroliuojamoje rinkoje parduodamus produktus ir laikytis įprastų maisto higienos bei tinkamo terminio apdorojimo reikalavimų.

Šaltiniai:

„Europos maisto saugos tarnyba“. (2026). #NoBirdFlu: EFSA and European Commission announce practical resources to reduce bird flu risk. https://www.efsa.europa.eu/en/news/nobirdflu-efsa-and-european-commission-announce-practical-resources-reduce-bird-flu-risk

„Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba“. (2026). Aktuali informacija apie gyvūnų užkrečiamąsias ligas. https://vmvt.lrv.lt/lt/gyvunu-sveikata-ir-gerove/gyvunu-sveikata/gyvunu-ligos/uzkreciamosios-gyvunu-ligos/aktuali-informacija-apie-gyvunu-uzkreciamasias-ligas/

„Europos maisto saugos tarnyba“. (2026). Avian influenza cases fall in the EU during the spring. https://www.efsa.europa.eu/en/news/avian-influenza-cases-fall-eu-during-spring