Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.

365 trln. dolerių – tai daugiau nei tris kartus didesnė suma už metinę pasaulio ekonomiką

Pasaulio skola 2026 metų pirmąjį pusmetį perkopė 365 trln. JAV dolerių ir pasiekė naują rekordą. Per vos šešis mėnesius bendra valstybių, įmonių, bankų ir gyventojų skola padidėjo daugiau kaip 10 trln. dolerių. Kitaip tariant, pasaulis per pusmetį pasiskolino sumą, prilygstančią maždaug kelioms didžiausioms Europos ekonomikoms kartu sudėjus.

Skaičius sunkiai suvokiamas, todėl verta jį „nuleisti ant žemės“. 365 trln. dolerių yra 365 tūkstančiai milijardų. Jeigu šią sumą padalytume maždaug 8,2 mlrd. pasaulio gyventojų, teoriškai kiekvienam žmogui tektų apie 44 tūkst. dolerių skolos. Žinoma, realybėje skola paskirstyta visiškai netolygiai – ją turi valstybės, verslai, bankai ir namų ūkiai.

Tarptautinis finansų institutas (IIF) skaičiuoja, kad bendra pasaulio skola dabar siekia maždaug 310 proc. pasaulio BVP. Paprastai tariant, pasaulis yra skolingas daugiau nei tris kartus tiek, kiek per metus sukuria prekių ir paslaugų.

Didžiausias šuolis – besivystančiose rinkose: jų skola per pusmetį išaugo 6,5 trln. dolerių

Iš daugiau kaip 10 trln. dolerių naujos pasaulio skolos net 6,5 trln. teko besivystančioms ekonomikoms. Jų bendra skola jau viršijo 110 trln. dolerių.

Didžiausią dalį šio augimo sukūrė Kinija. Tai svarbu, nes Kinijos ekonomika tokia didelė, kad jos skolinimosi pokyčiai gali pastebimai pakeisti viso besivystančio pasaulio statistiką. Todėl kalbant apie „besivystančių rinkų skolos bumą“ nereikia įsivaizduoti, kad visos šalys skolinasi vienodu tempu.

Vis dėlto tendencija aiški: vis daugiau besivystančių valstybių skolinasi brangesnėmis sąlygomis. Rugsėjį 10 metų JAV valstybės obligacijų pajamingumas buvo priartėjęs prie 5 proc., o tai kelia finansavimo kainą ir kitoms šalims. Jeigu JAV investuotojui gali pasiūlyti apie 5 proc. grąžą, mažesnė ir rizikingesnė valstybė turi siūlyti daugiau.

Skola nėra tik valstybių problema – skolingi bankai, įmonės ir namų ūkiai

Dažnai išgirdus apie pasaulio skolą pagalvojama tik apie valstybių biudžeto deficitus. Tačiau į bendrą 365 trln. dolerių sumą patenka gerokai daugiau.

Didžiausios skolos sukauptos keturiose grupėse: valstybės, nefinansinės įmonės, finansų sektorius ir namų ūkiai. Valstybių įsipareigojimai jau siekia daugiau kaip 100 trln. dolerių, panašaus dydžio yra ir nefinansinių įmonių skola.

Likusi dalis tenka bankams, kitoms finansų institucijoms ir gyventojams. Būsto paskola, automobilio lizingas ar vartojimo kreditas taip pat patenka į bendrą pasaulinės skolos paveikslą.

Todėl 365 trln. dolerių nėra sąskaita, kurią kažkam reikėtų vieną dieną tiesiog apmokėti. Didžioji dalis šios skolos nuolat refinansuojama: sena paskola ar obligacija baigiasi, o jos vietoje išleidžiama nauja.

Tikroji problema prasideda tada, kai 2 proc. palūkanų skola turi būti pakeista 5 proc. skola

Svarbiausias klausimas dabar yra ne pats rekordinis skolos dydis, o jos kaina.

Įsivaizduokime valstybę, kuri prieš dešimtmetį pasiskolino 100 mlrd. dolerių už 2 proc. metinių palūkanų. Ji kasmet mokėjo apie 2 mlrd. dolerių palūkanų. Jei dabar tą pačią 100 mlrd. skolą tenka refinansuoti už 5 proc., metinės palūkanos išauga iki 5 mlrd. dolerių.

Skolos suma nepasikeitė nė centu, tačiau biudžeto išlaidos padidėjo 3 mlrd. dolerių per metus.

Būtent toks procesas dabar vyksta daugelyje šalių. Milžiniški kiekiai senų, itin pigių obligacijų, išleistų nulinių ar labai mažų palūkanų laikotarpiu, palaipsniui baigiasi. Naujas skolinimasis kainuoja gerokai daugiau.

Naftos kaina virš 100 dolerių už barelį skolos problemą dar labiau paaštrina

Prie augančių palūkanų prisidėjo energetikos krizė. Rugsėjį naftos kaina vėl perkopė 100 dolerių už barelį, o dėl konfliktų Artimuosiuose Rytuose rinkose sustiprėjo baimė, kad brangi energija ilgiau palaikys aukštą infliaciją.

Mechanizmas gana paprastas: brangesnė nafta didina transporto, maisto, gamybos ir šildymo sąnaudas. Aukštesnės kainos reiškia didesnę infliaciją. O jeigu infliacija išlieka aukšta, centriniai bankai negali lengvai mažinti palūkanų.

Taigi šalys ir įmonės, kurios tikėjosi, kad skolinimasis greitai atpigs, gali būti priverstos ilgiau mokėti aukštas palūkanas.

Tai ypač skaudu energiją importuojančioms besivystančioms šalims. Jos vienu metu turi mokėti daugiau už naftą, daugiau už savo skolą ir dažnai dar susiduria su silpnėjančia nacionaline valiuta.

Mažų pajamų šalyse problema jau nebėra teorinė – 14 proc. jų yra skolų krizėje

Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, maždaug 14 proc. mažų pajamų šalių jau yra skolų krizėje. Dar 33 proc. susiduria su didele rizika į ją patekti.

Tai reiškia, kad beveik pusė skurdžiausių pasaulio valstybių arba jau sunkiai vykdo skolinius įsipareigojimus, arba yra pavojingai arti tokios padėties.

Šiose šalyse problema greitai tampa labai konkreti. Kuo daugiau biudžeto tenka palūkanoms, tuo mažiau lieka ligoninėms, keliams, elektros infrastruktūrai, mokykloms ar maisto subsidijoms.

Skurdžiose valstybėse net keli papildomi procentiniai punktai skolinimosi kainos gali pakeisti visą biudžeto struktūrą.

Turtingos šalys turi daugiau erdvės skolintis, tačiau ir jos nėra apsaugotos nuo augančių palūkanų

Didelė valstybės skola savaime nereiškia, kad šalis artėja prie bankroto. Japonija daugelį metų gyvena su labai didele valstybės skola. JAV gali skolintis savo valiuta ir turi didžiausią bei likvidžiausią obligacijų rinką pasaulyje.

Tačiau net turtingoms šalims galioja paprasta matematika: kuo didesnė skola ir kuo aukštesnės palūkanos, tuo daugiau biudžeto tenka skolintojams.

Jeigu valstybės palūkanoms kasmet turi skirti dešimtimis ar šimtais milijardų daugiau, kažkur kitur atsiranda spaudimas. Galima didinti mokesčius, mažinti išlaidas arba skolintis dar daugiau.

Pastarasis variantas trumpuoju laikotarpiu paprasčiausias, tačiau būtent jis ir stumia bendrą pasaulio skolą į naujus rekordus.

Pasaulis per dieną „priaugino“ vidutiniškai apie 55 mlrd. dolerių skolos

Daugiau kaip 10 trln. dolerių skolos prieaugis per šešis mėnesius reiškia maždaug 1,7 trln. dolerių per mėnesį. Tai yra apie 55 mlrd. dolerių per dieną. Arba daugiau kaip 2 mlrd. dolerių per valandą.

Šie skaičiai nėra nauja grynųjų pinigų krūva, kuri kažkur fiziškai atsiranda. Jie rodo naujus kreditus, obligacijas ir kitus finansinius įsipareigojimus, kuriuos vieni ekonomikos dalyviai prisiima, o kiti finansuoja.

Kiekviena skola kartu yra ir kažkieno turtas. Valstybės obligacija yra valstybės skola, tačiau pensijų fondui ar investuotojui ji yra finansinis turtas.

Todėl pasaulinės skolos negalima vertinti taip pat, kaip vienos šeimos vartojimo paskolos. Vis dėlto kuo didesnė įsipareigojimų sistema, tuo jautresnė ji staigiems palūkanų, valiutų ar ekonomikos augimo pokyčiams.

365 trln. dolerių rekordas svarbus dėl vienos priežasties – pasaulis tapo itin priklausomas nuo pigaus refinansavimo

Per pastaruosius du dešimtmečius pasaulio finansų sistema priprato prie labai pigių pinigų. Po 2008 metų krizės palūkanų normos ilgą laiką buvo arti nulio, o COVID-19 pandemijos metu vyriausybės ir centriniai bankai į ekonomiką įliejo dar daugiau pinigų. Skola augo, tačiau ją aptarnauti buvo palyginti pigu.

Dabar sąlygos pasikeitusios. Palūkanos aukštesnės, energija brangi, geopolitinė rizika didelė, o daugelis valstybių tuo pat metu nori daugiau išleisti gynybai, infrastruktūrai, energetikai ir dirbtinio intelekto lenktynėms. Todėl svarbiausias klausimas nėra, kada pasaulio skola bus „grąžinta“. Tokia sistema taip neveikia.

Svarbiausias klausimas – ar valstybės ir įmonės sugebės seną pigią skolą pakeisti nauja brangesne skola nesukeldamos biudžetų, valiutų ir finansų rinkų krizės. 365 trln. dolerių skaičius rodo, kokio dydžio tapo šis eksperimentas.

Šaltiniai

„Business Recorder“ / „Reuters“. (2026). Emerging market surge lifts global debt total above USD365trn record. https://www.brecorder.com/news/40440951/emerging-market-surge-lifts-global-debt-total-above-usd365trn-record

„Institute of International Finance“. (2026). Global Debt Monitor. https://www.iif.com/

„Reuters“. (2026). World Bank, IMF back changes to debt framework for poor countries. https://www.reuters.com/markets/us/world-bank-board-backs-changes-debt-sustainability-framework-poor-countries-2026-09-21/