1,2 mlrd. žmonių gyvena su psichikos sutrikimais: nerimas ir depresija tapo tylia pasaulio epidemija

Psichikos sutrikimai tapo viena didžiausių pasaulio sveikatos naštų

2023 m. pasaulyje apie 1,17 mlrd. žmonių gyveno su bent vienu psichikos sutrikimu. 1990 m. tokių žmonių buvo apie 599 mln., todėl absoliutus skaičius per kiek daugiau nei 3 dešimtmečius beveik padvigubėjo. Tai rodo nauja „The Lancet“ paskelbta Global Burden of Disease 2023 analizė, apėmusi 204 šalis ir teritorijas, 25 amžiaus grupes ir duomenis nuo 1990 iki 2023 m.

Skaičius milžiniškas, bet jį reikia skaityti tiksliai. Tai nereiškia, kad vien per 33 metus žmonija staiga tapo dvigubai „silpnesnė“. Prie augimo prisidėjo gyventojų skaičiaus didėjimas, senstanti visuomenė, geresnė diagnostika, didesnis sutrikimų atpažinimas ir realūs socialiniai lūžiai – pandemija, karai, ekonominis spaudimas, vienišumas, klimato nerimas, migracija, skurdas ir skaitmeninis gyvenimo tempas.

„The Lancet“ analizėje psichikos sutrikimai vertinami ne vien pagal diagnozių skaičių. Naudojami ir ligos naštos rodikliai – metai, pragyventi su negalia, bei negalios pakoreguoti gyvenimo metai. Science Media Centre Spain nurodo, kad 2023 m. psichikos sutrikimai sudarė apie 171 mln. negalios pakoreguotų gyvenimo metų ir tapo pagrindine pasauline metų, pragyventų su negalia, priežastimi.

Nerimas ir depresija tapo pagrindiniais šios krizės varikliais

Didžiausią krūvį pasaulinei psichikos sveikatos sistemai sudaro nerimo ir depresijos sutrikimai. Jie nėra reti „blogos nuotaikos“ epizodai, kuriuos galima nustumti fraze „susitvarkyk“. Tai klinikinės būklės, kurios gali paveikti miegą, darbą, mokymąsi, santykius, fizinę sveikatą, savivertę ir gebėjimą priimti kasdienius sprendimus.

Nuo 1990 m. absoliutus depresijos ir nerimo atvejų skaičius smarkiai išaugo. Pagal vartotojo nurodytą Euronews santrauką, depresijos atvejų daugėjo 131 proc., o nerimo sutrikimų – 158 proc. Tokius skaičius būtina vertinti kaip bendrą atvejų skaičiaus augimą, o ne paprastą individualios rizikos padvigubėjimą kiekvienam žmogui. Kai pasaulyje daugėja gyventojų, ilgėja gyvenimo trukmė ir daugiau žmonių patenka į sveikatos sistemas, absoliutūs skaičiai kyla net tada, kai kai kurių šalių standartizuoti rodikliai juda lėčiau.

Ypač svarbus amžiaus pjūvis. IHME pranešime apie „The Lancet“ tyrimą pabrėžiama, kad didžiausia psichikos sutrikimų našta fiksuojama 15–19 metų amžiaus grupėje. Tai reiškia, kad krizė prasideda ne darbo rinkos pabaigoje, o dar mokykloje, universitete, pirmuose darbuose ir ankstyvame socialinio savarankiškumo etape.

Paaugliai ir jauni suaugusieji tampa silpniausia grandimi

15–19 metų grupė tyrime išsiskiria ne atsitiktinai. Tai amžius, kai žmogaus nervų sistema dar bręsta, socialinė tapatybė dar tik formuojasi, o spaudimas jau suaugusiųjų lygio: mokymosi rezultatai, socialiniai tinklai, kūno įvaizdis, patyčios, šeimos krizės, ekonominis nesaugumas, ateities baimė ir nuolatinis palyginimas su kitais.

OECD naujausioje analizėje nurodo, kad 2023 m. psichikos sutrikimų paplitimas OECD ir ES šalyse taip pat buvo didžiausias tarp 15–19 metų žmonių. Daugumoje amžiaus grupių moterys patyrė didesnę psichikos sveikatos naštą nei vyrai, išskyrus vaikus iki 10 metų ir 60–74 metų suaugusiuosius.

Tai nereiškia, kad vyrų psichikos sveikatos problema mažesnė. Vyrams dažniau pasireiškia kitoks krizės veidas: priklausomybės, rizikingas elgesys, smurtas, socialinis atsitraukimas, darbo praradimas, nenoras kreiptis pagalbos. Todėl vien diagnozių statistika kartais rodo tik tuos žmones, kurie jau pateko į sistemą, o ne visus, kurie realiai gyvena su problema.

Europa už psichikos sveikatos krizę moka dešimtimis milijardų eurų

Psichikos sveikatos krizė yra ne tik medicininis, bet ir ekonominis klausimas. OECD vertinimu, psichikos sveikatos sutrikimai ES šalyse vidutiniškai sutrumpina sveiko gyvenimo trukmę 2,5 metų, o dėl savižudybių ir kitų pasekmių kasmet siejami su maždaug 28 tūkst. ankstyvų mirčių tarp jaunesnių nei 75 metų žmonių.

Dabartiniu gydymo aprėpties lygiu psichikos sveikatos sutrikimai sudaro apie 6 proc. bendro metinio ES sveikatos biudžeto. OECD skaičiavimu, tai reiškia apie 76 mlrd. eurų kasmet 2025–2050 m. laikotarpiu. Tai beveik tokio masto suma, kurią mažesnės Europos valstybės galėtų lyginti su visu metiniu sveikatos sistemos biudžetu.

Dar didesnė kaina slepiasi darbo rinkoje. OECD skaičiuoja, kad psichikos sveikatos problemos per pravaikštas, sumažėjusį produktyvumą, nedarbą ir ankstyvą pasitraukimą iš darbo rinkos ES šalims kasmet prilygsta maždaug 2,4 mln. pilno etato darbuotojų praradimui. Bendras BVP poveikis vertinamas 1,7 proc. per metus, arba apie 313 mlrd. eurų metinių nuostolių.

Gydymo spraga išlieka didžiausia sistemos silpnybė

Didelė psichikos sveikatos krizės dalis lieka nematoma, nes žmonės negauna pagalbos arba jos neieško. OECD nurodo, kad ES šalyse tik maždaug vienas iš trijų žmonių, turinčių psichikos sveikatos poreikių, per pastaruosius 12 mėnesių gavo gydymą.

Priežasčių daug: ilgos eilės, psichiatrų ir psichologų trūkumas, paslaugų kaina, regioninė atskirtis, gėda, baimė prarasti darbą, nepasitikėjimas sistema ir įprotis psichikos sveikatą laikyti privačiu „silpnumu“. Tokia logika patogi tik statistikai – žmogus sistemoje neatsiranda, vadinasi, problema tarsi neegzistuoja. Realybėje ji persikelia į šeimą, darbą, mokyklą, priklausomybes, smurtą, savižudybių riziką ir lėtines fizines ligas.

OECD skaičiuoja, kad norint uždaryti gydymo spragą ES šalyse reikėtų maždaug 41 proc. didesnio psichikos sveikatai skiriamo biudžeto, arba apie 72 eurus vienam gyventojui per metus daugiau nei dabar. Tai nėra vien išlaidų klausimas. Ankstyva pagalba dažnai pigesnė nei vėlyvas gydymas, prarastas darbingumas, hospitalizacija ar ilgalaikės socialinės pasekmės.

Psichikos sveikata nebėra paraštės tema

Nauji duomenys rodo, kad psichikos sutrikimai jau seniai išėjo iš medicinos paraščių. Tai viena pagrindinių pasaulio negalios priežasčių, viena brangiausių darbo rinkos problemų ir vienas jautriausių jaunimo sveikatos signalų. Kai apie 1,2 mlrd. žmonių gyvena su psichikos sutrikimais, kalbame ne apie mažą pacientų grupę, o apie visos visuomenės būklę.

Didžiausia klaida būtų šią krizę paversti vien tablečių arba vien socialinių tinklų problema. Psichikos sveikatą veikia biologija, vaikystės patirtys, šeima, miegas, darbas, pajamos, švietimas, bendruomenė, karai, ekranai, miestų triukšmas ir politinis nestabilumas. Todėl sprendimas negali būti vien kabineto durys. Jo reikia mokyklose, darbo vietose, pirminėje sveikatos priežiūroje, šeimose ir savivaldybėse.

Tylia pasaulio epidemija ši krizė vadinama ne todėl, kad ji nematoma. Ji matoma visur – per perdegusius darbuotojus, nerimaujančius paauglius, augančią vienatvę, vaistų vartojimą, priklausomybes ir laukiančiųjų eiles. Tylus yra ne pats sutrikimas, o visuomenės įprotis apsimesti, kad žmogaus psichika lūžta kažkur privačiai, už uždarų durų, be politinės, ekonominės ir kultūrinės kainos.

Šaltiniai

Science Media Centre Spain. (2026). Nearly 1.2 billion people worldwide suffer from mental health disorders
https://sciencemediacentre.es/en/nearly-12-billion-people-worldwide-suffer-mental-health-disorders

Institute for Health Metrics and Evaluation. (2026). Global mental disorders have nearly doubled since 1990, now affecting 1.2 billion people worldwide
https://www.eurekalert.org/news-releases/1128514

The Lancet. (2026). Updated trends in the global prevalence and burden of mental disorders, 1990–2023
https://www.thelancet.com/journals/lancet/article/PIIS0140-6736(26)00519-2/fulltext

OECD. (2026). Trends and patterns in mental ill health
https://www.oecd.org/en/publications/the-economic-case-for-preventing-mental-ill-health_16668f16-en/full-report/trends-and-patterns-in-mental-ill-health_43f77277.html