12 valstybių imasi riboti prekybą su Izraelio gyvenvietėmis Vakarų Krante

Vienuolika Europos valstybių ir Kanada paskelbė bendrą pareiškimą

Dvylika valstybių paskelbė ketinančios įvesti, remti arba svarstyti prekybos ribojimus, taikomus Izraelio gyvenvietėse okupuotame Vakarų Krante pagamintoms prekėms. Prie bendro pareiškimo prisijungė Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Kanada, Danija, Suomija, Islandija, Airija, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Ispanija ir Švedija.

Šių šalių užsienio reikalų ministrai teigia, kad Izraelio vyriausybės veiksmai Vakarų Krante vis labiau mažina galimybę įgyvendinti dviejų valstybių sprendimą. Pareiškime kalbama apie gyvenviečių plėtrą, augantį naujakurių smurtą ir palestiniečių išstūmimo iš jų gyvenamų teritorijų pavojų.

Tačiau bendras dokumentas nereiškia, kad visos 12 šalių jau įvedė vienodą ir nedelsiant įsigaliojantį embargą. Jo formuluotėje numatyta, kad valstybės, atsižvelgdamos į savo nacionalines procedūras, gali priimti savarankiškus ribojimus, remti bendras Europos priemones arba toliau svarstyti galimus veiksmus.

Ribojimai nukreipti ne prieš visą Izraelio prekybą

Skelbiamos priemonės nėra bendras Izraelio prekių boikotas. Jos nukreiptos į produktus, pagamintus Izraelio gyvenvietėse Vakarų Krante, o kai kuriais atvejais – ir į įmones bei paslaugas, padedančias statyti, plėsti arba reklamuoti nekilnojamąjį turtą šiose teritorijose.

Jungtinė Karalystė paskelbė uždrausianti prekių importą iš gyvenviečių okupuotose teritorijose. Londonas taip pat planuoja riboti paslaugas, susijusias su gyvenviečių plėtra, ir drausti jų teritorijoje esančio nekilnojamojo turto reklamą. Medicinos prekėms ketinama numatyti apsaugą nuo bendro draudimo poveikio.

Prancūzija ir Kanada taip pat rengia nacionalines priemones. Kitos pareiškimą pasirašiusios valstybės pasirinko atsargesnes formuluotes: jos ketina priimti nacionalinius ribojimus, remti atitinkamus sprendimus Europos Sąjungos lygiu arba aktyviai vertinti tokias galimybes.

E1 projektas tapo nauja diplomatine raudona linija

Tiesioginiu politinių veiksmų katalizatoriumi tapo Izraelio sprendimas paskelbti konkursus maždaug 1 200 būstų statybai vadinamojoje E1 teritorijoje. Ši zona yra tarp Rytų Jeruzalės ir didelės Ma’ale Adumimo gyvenvietės.

E1 projekto kritikai teigia, kad naujos statybos susiaurintų palestiniečių teritorinį vientisumą ir apsunkintų susisiekimą tarp šiaurinės bei pietinės Vakarų Kranto dalių. Jos taip pat dar labiau atskirtų Rytų Jeruzalę nuo kitų palestiniečių teritorijų.

Dvylikos valstybių ministrai konkursų paskelbimą pavadino nepriimtinu. Jų teigimu, gyvenviečių plėtra ir veiksmai, prilygstantys palestiniečių žemės aneksijai, tiesiogiai prieštarauja deklaruojamam tikslui sukurti gyvybingą Palestinos valstybę, galinčią egzistuoti greta Izraelio.

Jungtinė Karalystė pasirinko griežčiausią retoriką

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Edas Milibandas parlamente pareiškė, kad kai kuriose Vakarų Kranto teritorijose palestiniečiai patiria tai, ką jis pavadino „etniniu valymu“, vykdomu smurtaujančių naujakurių. Tai buvo jo politinis vertinimas, kurį Izraelio valdžia kategoriškai atmetė.

E. Milibandas kaltino Izraelio vyriausybę ne tik nepakankamai kovojant su naujakurių smurtu, bet ir toleruojant priverstinį palestiniečių išstūmimą. Pasak britų ministro, vien diplomatinio pasmerkimo nebeužtenka, todėl Londonas pereina prie konkrečių ekonominių priemonių.

Jungtinės Karalystės vyriausybė pabrėžė, kad jos sprendimai nėra nukreipti prieš Izraelio visuomenę. Londonas juos pristato kaip tikslines priemones prieš gyvenviečių politiką ir su ja susijusią ekonominę veiklą.

Izraelis atsakė uždarydamas britų konsulatą

Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Sa’aras paskelbė, kad atsakydamas į britų veiksmus Izraelis uždarys Jungtinės Karalystės konsulatą Rytų Jeruzalėje. Ši diplomatinė atstovybė palaiko ryšius su Palestinos savivalda ir aptarnauja palestiniečių teritorijas.

Izraelis taip pat paskelbė nebeįsileisiantis 12 Jungtinės Karalystės piliečių. Tarp jų įvardyti parlamentarai ir buvęs Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas. Be to, numatyta riboti dalį britų dalyvavimo su Gaza ir Palestinos saugumo struktūromis susijusiose programose.

G. Sa’aras britų kaltinimus pavadino melagingais ir apkaltino Londoną kišantis į Izraelio vidaus politiką prieš spalį numatytus rinkimus. Izraelio valdžia tvirtina, kad prekybos ribojimai yra diskriminaciniai ir gali pakenkti ne tik Izraelio, bet ir gyvenvietėse dirbantiems palestiniečiams.

Jungtinės Valstijos prie iniciatyvos neprisijungs

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Vašingtonas neseks Jungtinės Karalystės pavyzdžiu ir neįves analogiškų prekybos sankcijų. Pasak jo, Jungtinės Valstijos nenori imtis veiksmų, galinčių dar labiau destabilizuoti Vakarų Krantą.

Amerikos pozicija parodo didėjantį transatlantinių partnerių nesutarimą dėl spaudimo Izraelio vyriausybei. Europos valstybės vis dažniau svarsto ekonomines priemones, tačiau Vašingtonas tebėra atsargesnis ir didesnę reikšmę teikia tiesioginėms diplomatinėms deryboms.

Palestinos savivalda dvylikos šalių pareiškimą pasveikino. Jos atstovai priemones pavadino praktiniu žingsniu, kuriuo tarptautinė bendruomenė parodo nepripažįstanti dėl okupacijos ir gyvenviečių plėtros susidariusios padėties.

Gyvenvietės laikomos neteisėtomis pagal tarptautinę teisę

Didžioji tarptautinės bendruomenės dalis Izraelio gyvenvietes okupuotame Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje laiko neteisėtomis. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2334 teigiama, kad jos neturi teisinės galios ir yra rimta kliūtis dviejų valstybių sprendimui.

2024 metais Tarptautinis Teisingumo Teismas konsultacinėje išvadoje konstatavo, kad Izraelio gyvenviečių politika ir dalies okupuotų teritorijų aneksavimo praktika pažeidžia tarptautinę teisę. Teismas taip pat nurodė, kad kitos valstybės neturėtų pripažinti dėl neteisėtos okupacijos susidariusios padėties.

Izraelis ginčija tarptautinių institucijų išvadas ir pabrėžia istorinius, religinius bei saugumo argumentus. Jo valdžia taip pat teigia, kad galutinis teritorijų statusas turi būti nustatytas tiesioginėmis Izraelio ir palestiniečių derybomis, o ne vienašališkomis užsienio valstybių sankcijomis.

Ekonominis poveikis bus ribotas, tačiau politinė reikšmė – didesnė

Prekių iš Vakarų Kranto gyvenviečių eksportas sudaro nedidelę bendros Izraelio užsienio prekybos dalį. Todėl vien šių produktų importo draudimas neturėtų sukelti reikšmingo smūgio visai Izraelio ekonomikai.

Didesnis poveikis galėtų atsirasti, jeigu ribojimai būtų išplėsti paslaugoms, investicijoms, finansavimui ir įmonėms, tiesiogiai susijusioms su gyvenviečių infrastruktūra. Svarbu bus ir tai, ar prie nacionalinių priemonių galiausiai prisidės visa Europos Sąjunga.

Šiuo metu bendram ES sprendimui trūksta valstybių narių sutarimo. Kadangi prekybos politika daugiausia priklauso Europos Sąjungos kompetencijai, atskirų šalių nacionalinių draudimų teisinis ir praktinis įgyvendinimas gali būti sudėtingas.

Dvylikos valstybių pareiškimo svarba todėl pirmiausia yra diplomatinė. Jis rodo, kad dalis tradicinių Izraelio partnerių pradeda pereiti nuo politinių perspėjimų prie tikslinių ekonominių priemonių, tačiau bendro Vakarų atsako į Izraelio gyvenviečių politiką kol kas nėra.

Šaltiniai

„Euronews“. (2026). 11 European Nations and Canada Announce Trade Sanctions on Israeli Settlements in the West Bank. https://www.euronews.com/2026/09/08/12-nations-announce-trade-sanctions-on-israeli-settlements-in-the-west-bank

„Reuters“. (2026). Israel to Close British Consulate in East Jerusalem After UK, France and Canada Ban Imports From Settlements. https://www.reuters.com/world/uk/uk-announce-trade-ban-israeli-west-bank-goods-2026-09-08/

Tarptautinis Teisingumo Teismas. (2024). Legal Consequences Arising From the Policies and Practices of Israel in the Occupied Palestinian Territory, Including East Jerusalem. https://www.icj-cij.org/case/186