Prasidėjo rudeninis miškasodis: sodins daugiau kaip milijoną ąžuoliukų

Prasidėjo rudeninis VMU miškasodis – ypatingas dėmesys ąžuoliukams

Nors palyginus su pavasariniu miškasodžiu, rudenį želdomų plotų – kur kas mažiau, šiemet rudens sodinimas nuo pavasarinio skiriasi dar ir tuo, kad jo metu bus pasodinta daug daugiau ąžuolo sodmenų. Tai lėmė aplinkybė, jog paruošus reikiamą kiekį gilių, šį rudenį Valstybinių miškų urėdija (VMU) užaugino pakankamą kiekį ąžuoliukų. Po ilgesnės pertraukos, kai ąžuolynai nederėjo arba derėjo tik labai menkai, bus pasodinta apie 1,3 mln. ąžuolo sodinukų.

Tai reikšmingas įvykis, nes ąžuolas – viena svarbiausių Lietuvos miškų rūšių, turinti ne tik ekologinę, bet ir kultūrinę vertę.

Laimei, Panevėžio medelyne prieš tris metus įdiegta gilių saugojimo technologija ateityje tokius gilių daigumo svyravimus sumažins, kadangi nuo šiol giles VMU galės saugoti iki 2 m.

Ar rudenį pasodinti medeliai sėkmingai prigis, labai priklauso nuo sodmenų ir jų pasodinimo kokybės

Sodinant medelį, būtina neužlenkti ir nedeformuoti jo šaknų, nepasodinti per giliai. Anot miškininkų, ant medelio užpylus žemių, rekomenduojama jo šaknis gerai apspausti kojomis, kad neliktų oro tarpų – sodinukas turėtų stovėti tiesiai. Tinkamai pasodinti, esant palankioms drėgmės sąlygoms, medeliai atlaikys žiemos šalčius ir įsitvirtins.

Dažniausiai rudeninius sodinimus VMU vykdo rugsėjo–lapkričio mėnesiais: spygliuočiai sodinami, susiformavus pumpurams ir sumedėjus stiebeliams, o lapuočiai – tik pradėjus kristi lapams. Na, o pavasarį pagrindiniai sodinimai prasideda įšalui išėjus – dažniausiai tai būna kovo pabaiga – balandžio pradžia.

Pasodinus medelius - svarbu nepamiršti apsaugoti nuo žvėrių daromos žalos

Svarbu nepamiršti, kad tiek rudenį, tiek pavasarį pasodinti jauni medeliai – pušys, eglės, maumedžiai, taip pat lapuočiai, tarp jų ąžuolai, bukai, klevai, liepos – turi būti apsaugoti nuo žvėrių daromos žalos – nugraužimo ar nulaužymo, stiebus graužiančių kenkėjų. Tam naudojami repelentai, individualios apsaugos arba aplink jaunuolynus yra įrengiamos apsauginės tvoros.

Miškininkų teigimu, želdinių apsaugai naudojamo repelento sudėtyje esančios veikliosios medžiagos yra nepavojingos nei gyvūnams, nei aplinkai, tačiau jos daro medelių žievę ir ūglius nepatrauklius graužti.

Šiųmečio miškasodžio metu VMU sodina repelentais jau medelyne apsaugotus sodinukus – juos apipurškė VMU darbuotojai. Medelyne sodmenis specialistai purškia todėl, kad čia tai padaryti galima greičiau ir tiksliau, dėl ko sunaudojama mažiau purškiamų apsaugos priemonių.

Apsaugotus medelius VMU gali pasiūlyti ir rinkai. Taip yra daug patogiau – purkšti sodinukų neteks vėliau.

Iš viso šių metų rudenį VMU valstybiniuose miškuose planuoja pasodinti daugiau kaip 6 mln. sodmenų, skirtų miško įveisimui, atkūrimui ir atsodinimui. Tarp jų: apie 1,5 mln. juodalksnio, 1,3 mln. ąžuolo, po 1 mln. pušies ir eglės bei 0,8 mln. beržo sodinukų. VMU miškuose taip pat sodina ornitochorinius – kurių sėklas ar vaisius platina paukščiai – augalus: kriaušes, obelis, šermukšnius, sedulas, gudobeles, putinus.

Pranešimą parengė Ervinas Romanovas, Valstybinė miškų urėdija.

Už pranešimų spaudai turinį atsako juos parengę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.