13,5 mlrd. eurų ir Italija turės ilgiausią pasaulyje kabantį tiltą, jungiantį žemyną su Sicilija

Italija oficialiai pradeda statyti ilgiausią pasaulyje kabantį tiltą: dešimtmečiai diskusijų materializuojasi

Italijos vyriausybė trečiadienį patvirtino planus statyti 3,3 kilometrų ilgio kabantį tiltą, jungsiantį Sicilijos salą su Italijos žemynine dalimi per Mesinos sąsiaurį. Šis projektas, kuriam numatyta skirti 13,5 mlrd. eurų, ilgą laiką buvo atidėliojamas dėl diskusijų apie jo mastą, seisminę riziką, aplinkosauginius padarinius ir organizuoto nusikalstamumo įtaką.

„Tai bus didžiausias infrastruktūros projektas Vakaruose“, spaudos konferencijoje Romoje pareiškė susisiekimo ministras Matteo Salvini. Ministrų komitetas, atsakingas už strateginius viešuosius projektus, oficialiai davė leidimą projektui, kurio statybos turėtų prasidėti 2025 m. po Italijos audito teismo sprendimo [1].

Parengiamieji darbai galėtų prasidėti jau šių metų rugsėjį arba spalį. Premjerė Giorgia Meloni savo ruožtu pavadino tiltą „inžinerijos simboliu, turinčiu pasaulinę reikšmę“. Ji pridūrė: „Tai nėra lengvas darbas, bet mes tai laikome investicija į Italijos dabartį ir ateitį, ir mums patinka sudėtingi iššūkiai, kai jie turi prasmę.“

Tiltas, skirtas automobiliams, traukiniams ir galbūt — kariuomenei

Tiltas turės tris automobilių eismo juostas kiekviena kryptimi ir dvigubą geležinkelio bėgių juostą centre. Pasak M. Salvini, jis galės per valandą perkelti 6000 automobilių ir iki 200 traukinių per dieną, o kelionės laikas iš Sicilijos į Kalabriją sutrumpės nuo 100 iki 10 minučių automobiliu. Traukiniai sutaupytų iki 2,5 val. kelionės laiko [2].

Projektas žada ne tik pagreitinti susisiekimą, bet ir būti ekonominiu postūmiu Pietų Italijai. „Tai vystymosi akseleratorius“, teigė M. Salvini, kalbėdamas apie naujų kelių, geležinkelių ir stočių kompleksą, kuris lydės tiltą.

Ministras taip pat užsiminė apie galimą tilto karinį panaudojimą. „Akivaizdu, kad tai yra dvigubo naudojimo infrastruktūra, kuri gali būti panaudota ir saugumo tikslais“, pareiškė jis. Pasak Italijos vyriausybės, tiltas galėtų būti laikomas NATO reikalavimus atitinkančia saugumo infrastruktūra, prisidedančia prie šalies gynybos finansavimo tikslo siekimo.

Tačiau daugiau kaip 600 mokslininkų šią vasarą pasirašė kreipimąsi, kuriame nepritaria kariniam klasifikavimui. Jie ragina papildomai įvertinti, ar tiltas tikrai galėtų atlaikyti su kariniu naudojimu susijusias apkrovas, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tokia klasifikacija galėtų padidinti jo pažeidžiamumą.

Kritika dėl aplinkosaugos, seisminių grėsmių ir galimos mafijos įtakos

Nepaisant entuziastingų vyriausybės pareiškimų, projektas susiduria su stipria kritika. Aplinkosaugos organizacijos pateikė skundą Europos Komisijai, teigdamos, kad tiltas kelia grėsmę migruojantiems paukščiams, o poveikio aplinkai vertinimai neįrodė, jog projektas atitinka viešojo intereso kriterijus ar kad galima būtų kompensuoti padarytą žalą.

Kai kurie politikai įspėja dėl finansinės rizikos. Parlamento narys Nicola Fratoianni iš žaliųjų ir kairiųjų aljanso projektą pavadino „megaprojektu, kuris nukreips milžiniškus viešuosius išteklius“ ir „gali virsti milžiniška juodąja skyle“. Demokratų partija pareiškė, kad projektas „trypia aplinkos, saugumo ir Europos normas bei sveiką protą“.

Kritikai taip pat primena, kad tiltas turės būti statomas seisminėje zonoje, netoli 1908 m. įvykusio galingo žemės drebėjimo epicentro. Bendrovė „Webuild“, vadovaujanti projektui, teigia, kad kabamieji tiltai yra struktūriškai mažiau pažeidžiami seisminių jėgų, ir pateikia pavyzdžių iš Japonijos, Turkijos ir Kalifornijos.

„Webuild“ generalinis direktorius Pietro Salini pareiškė, kad „Mesinos sąsiaurio tiltas pakeis visą šalį“. Įmonė projektą vadina panašiu į 2022 m. atidarytą Čanakalės tiltą Turkijoje, kuriame naudoti panašūs aerodinaminiai sprendimai, įskaitant konstrukcijos formą su angomis, leidžiančiomis vėjui prasiskverbti.

Kalbant apie organizuoto nusikalstamumo riziką, M. Salvini užtikrino, kad projektas bus apsaugotas tais pačiais standartais, kaip ir „Expo 2015“ bei būsimos 2026 m. Milano–Kortinos žiemos olimpinės žaidynės: „Turime atidžiai stebėti, kad visa tiekimo grandinė būtų atspari blogiems veikėjams.“

Tiltą statys konsorciumas, vadovaujamas Italijos infrastruktūros grupės „Webuild“, kuri dar 2006 m. buvo laimėjusi pirminį konkursą, kol projektas buvo sustabdytas.