P. Magyaras vyksta į Briuselį: Vengrija bando atgauti įšaldytus ES milijardus

P. Magyaras siekia politinio susitarimo, kuris perkrautų Budapešto santykius su Briuseliu

Vengrijos ministras pirmininkas Péteris Magyaras vyksta į Briuselį susitikti su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir siekti politinio susitarimo dėl santykių su Europos Sąjunga perkrovimo. „Euronews“ nurodo, kad Budapeštas tikisi atblokuoti apie 10 mlrd. eurų įšaldytų ekonomikos gaivinimo lėšų, kurioms artėja rugpjūčio pabaigos terminas. Pats P. Magyaras socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad susitiks su NATO generaliniu sekretoriumi, Belgijos premjeru ir U. von der Leyen, o visi esą dirba tam, kad į Vengriją grįžtų ES milijardai.

P. Magyaro partija „Tisza“ balandžio parlamento rinkimuose pasiekė ryškią pergalę ir išstūmė ilgametę Viktoro Orbáno nacionalistinę bei euroskeptišką vyriausybę. Naujoji Vengrijos valdžia žada normalizuoti santykius su ES ir atblokuoti apie 17 mlrd. eurų lėšų, kurios buvo įšaldytos dėl korupcijos, teisinės valstybės ir institucijų nepriklausomumo problemų. Tai nėra vien finansinis klausimas – Briuseliui tai testas, ar po V. Orbáno eros Budapeštas iš tiesų keičia politinį kursą.

Planuojamas susitarimas kol kas būtų labiau politinis nei galutinis finansinis sprendimas. Vengrija iki rugpjūčio pabaigos turi įvykdyti likusias sąlygas, kad galėtų pasiekti ekonomikos gaivinimo fondų pinigus, o pirmieji mokėjimai realiai galėtų pasirodyti tik iki metų pabaigos. Tai reiškia, kad Briuselis dar neatidaro kasos stalčiaus – jis tik gali pripažinti, jog naujoji Vengrijos valdžia juda tinkama kryptimi.

Vengrijai gresia prarasti 10,4 mlrd. eurų, jei reformos vėluos iki rugpjūčio pabaigos

Svarbiausias P. Magyaro tikslas yra išsaugoti Vengrijai skirtą 10,4 mlrd. eurų paketą iš ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonės. „Euronews“ duomenimis, jį sudaro 6,5 mlrd. eurų negrąžinamų dotacijų ir 3,9 mlrd. eurų paskolų. Europos Komisija anksčiau ragino Vengriją koncentruotis į dotacijas, nes šalies biudžetinė padėtis išlieka silpna.

Budapeštas šiuo metu peržiūri nacionalinį ekonomikos gaivinimo planą. P. Magyaras interviu Vengrijos televizijai RTL Klub pripažino, kad atnaujintame plane prioritetas būtų teikiamas geležinkelių projektams, energetikos infrastruktūrai ir nuomojamo būsto programai. Jis taip pat pirmą kartą viešai pripažino, kad Vengrijai gali nepavykti gauti visos sumos, todėl naujosios valdžios uždavinys yra ne pažadėti stebuklą, o išgelbėti kuo didesnę dalį pinigų.

P. Magyaras šią situaciją apibūdino pragmatiškai: tikslas yra parvežti į Vengriją įstrigusius 10,4 mlrd. eurų, bet jis nesako, kad pavyks gauti visus 100 proc. Pasak jo, kiekvienas euro centas reikalingas Vengrijos ekonomikai užvesti. Tokia formuluotė rodo, kad naujoji vyriausybė vengia absoliučių pažadų, nes derybų laikas trumpas, o Briuselio sąlygos – konkrečios.

Teisinės valstybės reformos lieka pagrindinė sąlyga atšildyti pinigus

ES lėšos Vengrijai buvo įšaldytos ne dėl vieno ginčo, o dėl ilgos problemų grandinės. Europos Komisija nurodė korupcijos riziką, teisinės valstybės trūkumus, teismų nepriklausomumo problemas ir politinės įtakos teisėjų paskyrimams klausimą. Reuters dar po balandžio 29 d. P. Magyaro susitikimo su U. von der Leyen rašė, kad Komisija aiškiai įvardijo: reikia žingsnių, kurie leistų atblokuoti dėl korupcijos ir teisinės valstybės pažeidimų įšaldytas Vengrijai skirtas lėšas.

Vienas esminių reikalavimų – užtikrinti Nacionalinės teisėjų tarybos nepriklausomumą ir sumažinti politinę įtaką teisėjų skyrimui. ES demokratijos, teisingumo ir teisinės valstybės komisaras Michaelas McGrathas antradienį teigė, kad naujosios Vengrijos vyriausybės įsipareigojimas greitai vykdyti teisinės valstybės reformas yra padrąsinantis. Tačiau padrąsinimas nėra tas pats, kas sprendimas išmokėti pinigus.

Briuseliui svarbu, kad lėšų atblokavimas netaptų politine dovana be realių garantijų. „Verfassungsblog“ analizėje pabrėžiama, kad ES turi rasti būdą atšildyti lėšas nepaaukojant teisinės valstybės standartų. Kitaip tariant, P. Magyarui neužtenka būti ne V. Orbánu – jis turi pakeisti konkrečius įstatymus, institucijų veikimo taisykles ir kontrolės mechanizmus.

Į Briuselio darbotvarkę patenka „Erasmus+“, gynybos paskolos ir Vengrijos seni įstatymai

Be ekonomikos gaivinimo lėšų, P. Magyaro susitikime su U. von der Leyen bus aptariami ir kiti klausimai. „Euronews“ nurodo, kad milijardai eurų sanglaudos fondų tebėra įšaldyti, nors ekonomikos gaivinimo lėšų atblokavimas automatiškai atvertų didžiąją dalį sanglaudos finansavimo. Viena dalis vis dėlto priklauso nuo to, ar Vengrija pakeis ankstesnius anti-LGBTQ+ teisės aktus ir prieglobsčio įstatymą.

Kitas jautrus klausimas – Vengrijos prašymas prisijungti prie ES bendro gynybos skolinimosi mechanizmo SAFE. Budapešte šis klausimas iš naujo vertinamas dėl korupcijos įtarimų, susijusių su V. Orbáno aplinka, o P. Magyaras yra užsiminęs, kad pirminė 16 mlrd. eurų programa gali būti per didelė. Tai svarbu, nes Vengrija nori būti matoma kaip patikima ES gynybos politikos dalyvė, bet ankstesnės valdžios palikimas apsunkina net techninius sprendimus.

Dar viena atskira byla – „Erasmus+“ programa. Tūkstančiai Vengrijos studentų buvo atkirsti nuo dalies užsienio mainų programų po to, kai universitetai buvo perkelti į privačius fondus, siejamus su politinės įtakos rizika. P. Magyaras gali siekti susitarimo ir dėl šios problemos, nes studentų mainai yra ne tik finansinis, bet ir reputacinis klausimas: tai viena matomiausių sričių, kurioje paprasti vengrai pajuto V. Orbáno konflikto su Briuseliu kainą.

Ukrainos narystės klausimas parodys, kiek toli Vengrija nutols nuo V. Orbáno linijos

U. von der Leyen ir P. Magyaras taip pat turėtų aptarti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą procesą. „Euronews“ nurodo, kad pirmojo derybų skyriaus atidarymas priklauso nuo to, ar Vengrija panaikins savo veto. V. Orbáno vyriausybė ilgą laiką priešinosi Kyjivo narystės siekiui, vaizduodama jį kaip grėsmę Europos saugumui ir ekonomikai.

Naujoji Vengrijos valdžia rodo lankstesnę poziciją, bet kelia sąlygą dėl vengrų mažumos teisių Užkarpatėje. Budapeštas teigia esantis pasirengęs atidaryti pirmąjį skyrių, jei Ukraina išspręs kalbos ir švietimo teisių klausimus. Techninės derybos tarp Vengrijos ir Ukrainos šia tema jau vyksta, todėl šis klausimas tampa vienu konkrečiausių testų, ar P. Magyaras sugebės derinti nacionalinius interesus su ES strategine linija.

ES plėtros komisarė Marta Kos yra sakiusi, kad tikisi birželį duoti žalią šviesą pirmojo skyriaus atidarymui. Jei tai įvyktų, Vengrijos kursas po V. Orbáno eros pasikeistų ne tik lėšų klausimu, bet ir vienoje jautriausių ES geopolitikos temų. P. Magyaro kelionė į Briuselį todėl yra daugiau nei kova dėl pinigų – tai bandymas įrodyti, kad Budapeštas nori grįžti į Europos sprendimų centrą ne kaip nuolatinis veto šaltinis, o kaip valstybė, kuri derasi ir vykdo įsipareigojimus.

Šaltiniai

Euronews. (2026). Hungary's Magyar heads to Brussels to reset EU ties and unlock frozen funds
https://www.euronews.com/my-europe/2026/05/27/hungarys-magyar-heads-to-brussels-to-reset-eu-ties-and-unlock-frozen-funds

Reuters. (2026). Hungary's Magyar says he had 'successful' talks on funds with EU's von der Leyen
https://www.reuters.com/world/hungarys-magyar-says-he-had-successful-talks-funds-with-eus-von-der-leyen-2026-04-29/

European Commission Audiovisual Service. (2026). Visit of Péter Magyar, Hungarian Prime Minister Designate, to the European Commission
https://audiovisual.ec.europa.eu/en/media/photo/P-069610

Verfassungsblog. (2026). Unfreezing EU Funds Without Melting the Rule of Law
https://verfassungsblog.de/unfreezing-eu-funds-without-melting-the-rule-of-law/