20 mln. eurų: Lietuva gerins turkmėnų, uzbekų ir tadžikų skaitmeninius įgūdžius?

Ieško būdų kaip „sujungti“ Europą su Centrinės Azijos šalimis

Lietuva imasi skaitmeninės revoliucijos Centrinėje Azijoje – ne tik stiprindama interneto infrastruktūrą, bet ir aktyviai ugdydama gyventojų skaitmeninius įgūdžius. Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) kartu su Prancūzija, Suomija, Estija ir Latvija nurodė siekianti padėti Kazachstano, Kirgizijos, Uzbekistano, Tadžikistano ir Turkmėnijos gyventojams įsitraukti į skaitmeninį pasaulį, kur daugelyje kaimo vietovių ryšys vis dar ribotas.

Projekto tikslas – mažinti skaitmeninę atskirtį ir suteikti kiekvienam galimybę naudotis šiuolaikinėmis technologijomis [1].

„Centrinėje Azijoje – Kazachstane, Kirgizijoje, Uzbekistane, Tadžikistane ir Turkmėnijoje – daugybė žmonių vis dar neturi galimybės prisijungti prie skaitmeninio pasaulio. Nors didmiesčiuose internetas prieinamas, kaimo vietovėse ryšys dažnai ribotas.“ – nurodė CPVA.

Pagrindinis projekto ekspertas Paulius Vaina ir CPVA vyresnioji projektų vadovė Ieva Šalaševičienė nurodė, kad išties svarbu ieškoti alternatyvių jungčių su Centrine Azija.

„Šiuo metu Centrinės Azijos šalys yra sujungtos tinklais su didžiosiomis kaimynėmis - Rusija ir Kinija, tačiau jungčių į Europą kol kas nėra“, – teigė P. Vaina.

CPVA kviečia prisijungti interesantus prie tarptautinių ekspertų komandos.

„Kviečiame registruotis į potencialių ekspertų tarptautiniams projektams sąrašą, kad esant poreikiui, galėtume kreiptis su pasiūlymu įsitraukti į tarptautinio projekto veiklas.“ - rašoma agentūros puslapyje.

Projektui numatytas biudžetas siekia 20 mln. eurų

Regionas yra milžiniškas ir geografiškai sudėtingas: didmiesčiuose interneto prieinamumas gana geras, tačiau kaimo vietovėse ryšio dažnai trūksta. Svarbiausia problema – šalys neturi tiesioginių jungčių į Europą, todėl jų skaitmeninės plėtros galimybės priklauso nuo kaimyninių valstybių tinklų. Kaip nurodo CPVA, tai esą kelia saugumo, nepriklausomumo ir informacijos prieinamumo rizikas, nes bet koks trikdis išoriniuose tinkluose gali paveikti milijonus gyventojų [2].

Lietuvos ekspertai padeda šalims kurti patikimas ir savarankiškas skaitmenines jungtis, teikdami konsultacijas dėl IRT politikos, reguliavimo ir įstatymų pakeitimų, organizuodami vizitus ir konferencijas.

Be to, projektas orientuotas į gyventojų skaitmeninio raštingumo didinimą ir inovacijų diegimą: trijose šalyse bus įrengtos pilotinės klasės, kur žmonės, ypač moterys, galės mokytis naudotis internetu ir kompiuteriu. Stabilios infrastruktūros ir patikimų jungčių kūrimas sudaro pagrindą regiono skaitmeninei pažangai, užtikrina ekonomines galimybes, saugumą ir galimybę naudotis dirbtiniu intelektu bei kitomis inovacijomis.

Projekto biudžetas siekia 20 mln. eurų, iš jų 3,2 mln. skirta Lietuvai, o jo įgyvendinimu rūpinasi Centrinė projektų valdymo agentūra kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba, projekto trukmė – ketveri metai.

Į Lietuvą atvyksta vis daugiau sezoninių darbuotojų iš Vidurinės Azijos

Remiantis dar pernai metais Užimtumo tarnybos (UŽT) paskelbta informacija, į Lietuvą vis aktyviau atvyksta užsieniečiai, ypač iš Vidurinės Azijos. Pirmąjį 2024 m. pusmetį užfiksuotas rekordinis leidimų dirbti sezoninį darbą skaičius – 410, penkis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausiai leidimų gavo Uzbekistano piliečiai, sudarantys pusę visų sezoninių darbuotojų [3].

2024 m. liepos pradžioje šalyje dirbo 138,3 tūkst. trečiųjų šalių piliečių iš 132 šalių, tai 20,4 tūkst. daugiau nei 2023-aisiais. Didžiąją dalį atvykėlių sudarė baltarusiai ir ukrainiečiai, tačiau sparčiai auga ir uzbekų, kirgizų ir tadžikų skaičius. Darbdaviai kompensuoja sezoninių darbuotojų trūkumą užsieniečių pagalba – daugiausiai leidimų pernai metais esą buvo išduota maisto pusgaminių ruošėjams ir kelių remontininkams.

Tuo pat metu pagal darbo sutartį leidimų skaičius sumažėjo beveik 6 kartus, tačiau sprendimų dėl darbo atitikties Lietuvos rinkos poreikiams buvo išduota 2,2 karto daugiau.

UŽT nurodė, kad transporto ir saugojimo sektoriuje dirba kas antras užsienietis – iš jų 72 tūkst. – sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai.