2025 m. Lietuvos civilinės metrikacijos skyriuose įregistruoti 24 530 kūdikiai

Pernai Lietuvos civilinės metrikacijos skyriuose įregistruota per 24 tūkst. kūdikių

Šeimos pagausėjimas nebežavi lietuvių, o tą rodo ir išankstinė praėjusių metų statistika. Valstybinės duomenų agentūros (VDA) išankstiniais duomenimis, Lietuvoje 2025 m. gimė 17 460 naujagimių.

Tuo tarpu Registrų centro duomenys rodo ką kitą – kad civilinės metrikacijos skyriuose Lietuvoje pernai metais buvo įregistruota net 24 530 gimusių kūdikių.

Tačiau Registrų centro atstovas žiniasklaidai Mindaugas Samkus atkreipė dėmesį, kad metrikacijos skyriuose registruojami ir užsienyje gimę asmenys.

Lietuvoje vis daugiau vaikų gimsta mišriose šeimose

Lietuvoje gimstamumas išlieka vienas žemiausių Europoje. Tačiau pastaraisiais metais auga mišrių šeimų skaičius – vaikų, kurių bent vienas iš tėvų yra užsienio pilietis. 2022 m. tokių vaikų buvo 1 087, 2023 m. – 1 424, o 2024 m. – 1 407.

Tokį augimą lemia vis didesnis kiekis užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje. 2023 m. jų šalyje buvo 189 411, daugiausia iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. Mišrios šeimos keičia demografinę ir kultūrinę šalies struktūrą.

Tačiau bendras gimstamumo lygis Lietuvoje smarkiai krenta. Remiantis VDA pateiktais išankstiniais 2025 metų duomenimis, per metus mirčių skaičius viršija gimimų skaičių apie 20 tūkst. Regionuose padėtis dar sunkesnė – Šiauliuose per dešimtmetį naujagimių skaičius sumažėjo perpus. Vėlyvas nėštumo planavimas, ribota pagalba nevaisingoms poroms ir prastas švietimas apie vaisingumą dar labiau mažina gimstamumą.

Kai kurios savivaldybės bando skatinti šeimas finansinėmis priemonėmis. Pavyzdžiui, Radviliškio rajone už naujagimį šeimos gauna po 1,5 tūkst. eurų. Mišrios šeimos tampa svarbiu demografijos veiksniu – jos padeda sulėtinti gyventojų mažėjimą ir keičia šalies socialinę struktūrą.

Gimstamumo rodikliai – vieni žemiausių Europoje

Tačiau, žvelgiant į Europos ir Vakarų pasaulio kontekstą, gimstamumo rodikliai Lietuvoje verčia sunerimti. Preliminariais 2025 metų duomenimis, per pirmuosius penkis mėnesius TFR siekė vos 1,01 vaiko vienai vaisingo amžiaus moteriai, kai pernai – 1,14. Tai žemiausias rodiklis ne tik ES, bet ir daugelyje išsivysčiusių šalių. Kritimas Lietuvoje itin spartus: pirmųjų penkių mėnesių rodikliai sumažėjo 12,8 proc., o devynių mėnesių duomenys rodo TFR 1,03.

Oficialūs Statistikos departamento duomenys patvirtina nuoseklų nuosmukį: nuo 22 068 gimusiųjų 2022 m. iki 19 086 2024 m. Ekspertai tai vadina „dvigubu demografiniu iššūkiu“ – mažas gimstamumas derinasi su emigracija, todėl sparčiai mažėja darbingo amžiaus gyventojų dalis, o senstanti visuomenė tampa didesne našta ekonomikai.

TFR, siekiantis 1,03, reiškia, kad dabartinė karta Lietuvoje neatkuria net pusės savęs, o per dvi kartas gyventojų skaičius gali sumažėti daugiau nei perpus. Iki šiol bandytos priemonės – būsto subsidijos, šeimų išmokos ar imigracija – duoda tik trumpalaikį efektą. Dėl to gimstamumo krizė Lietuvoje tampa struktūrine problema, galinčia tapti vienu svarbiausių klausimų artėjančiuose rinkimuose ir lemsiančia šalies socialinę, ekonominę bei demografinę ateitį.