2,8 mlrd. eurų vertės projektą gaubia nežinia: „Ignitis“ laukia lemiamo etapo

Lemiamu etapu gali tapti 2027-ieji

Milijardinės investicijos, smukusi grąža ir vis dar neaiški projekto ateitis – pirmojo Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje likimas tebėra pakibęs ore. 700 MW galios projektą vystanti „Ignitis grupė“ kol kas konkrečių atsakymų dėl galutinio investicinio sprendimo nepateikia, o vienu svarbiausių artimiausių etapų įvardija 2027 metus, kai tikimasi gauti statybos leidimą.

„Ignitis grupė“ šiuo metu daugiausia dėmesio skiria projekto vystymo darbams ir pasirengimui gauti statybos leidimą. Bendrovės teigimu, daugiau konkretumo dėl tolesnės projekto eigos turėtų atsirasti būtent įveikus šį etapą [1].

„Dirbame ties tuo, kad 2027 m. gautume (pirmo jūros vėjo parko – ELTA) statybos leidimą, kiti sprendimai laukiami po to“, – susitikime su investuotojais trečiadienį sakė grupės finansų vadovas Jonas Rimavičius.

Pirmąjį Lietuvos jūrinio vėjo parką buvo numatyta įgyvendinti iki 2030 metų. Teisę vystyti 700 MW galios projektą „Ignitis Renewables“ su partnere įgijo 2023 metų rudenį laimėjusi valstybės organizuotą konkursą.

Pagal Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją Lietuva iš viso yra numačiusi Baltijos jūroje turėti du vėjo parkus, kurių bendra galia siektų 1,4 GW.

Projekto kaina išaugo iki 2,8 mlrd. eurų

Nuo konkurso pabaigos projekto ekonominė situacija gerokai pasikeitė. Valstybės kontrolės auditas parodė, kad per dvejus metus planuota investicijų grąža sumažėjo apie 40 proc., o projekto vertė išaugo 27 proc. – nuo 2,2 mlrd. iki maždaug 2,8 mlrd. eurų.

Dėl pasikeitusių ekonominių aplinkybių projekto perspektyvas iš naujo vertina ir valstybė. Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau yra nurodęs, kad bent vienas jūrinio vėjo projektas galėtų būti tęsiamas, tačiau jo įgyvendinimą turėtų pagrįsti ekonominiai skaičiavimai.

Energetikos ministerija taip pat laukė išsamaus projekto perspektyvų įvertinimo. „Ignitis grupės“ parengta analizė Vyriausybei jau pateikta, o jos išvados turėtų tapti vienu iš pagrindų apsisprendžiant dėl tolesnės projekto krypties.

Neaiški ir antrojo jūrinio vėjo parko ateitis

Klausimų kyla ne tik dėl pirmojo projekto. Antrojo 700 MW galios jūrinio vėjo parko konkursas neįvyko, nes paraišką pateikė tik vienas dalyvis – „Ignitis grupės“ įmonė. Dėl to šiuo metu nėra aišku, kada ir kokiomis sąlygomis galėtų būti grįžta prie antrojo projekto.

Tai reiškia, kad nors Lietuvos energetikos strategijoje numatyta iš viso Baltijos jūroje išvystyti 1,4 GW jūrinio vėjo pajėgumų, realus šių planų įgyvendinimas priklausys nuo sprendimų dėl abiejų projektų. Kol kas toliau vystomas pirmasis parkas, tačiau ir dėl jo galutinio įgyvendinimo dar nėra apsispręsta.

Pasikeitė ir situacija Lietuvos elektros rinkoje

Dar liepos pabaigoje skelbta, kad sprendimas dėl pirmojo Lietuvos komercinio jūrinio vėjo parko turėtų paaiškėti per artimiausius mėnesius. Viena priežasčių projektą vertinti iš naujo – nuo jo planavimo pradžios pasikeitusi situacija energetikos rinkoje. Lietuvoje reikšmingai išaugo elektros gamybos pajėgumai, tačiau vartojimas didėja lėčiau, nei anksčiau prognozuota.

Todėl vertinama, kokį vaidmenį papildomi jūrinio vėjo pajėgumai turėtų šalies energetikos sistemoje ir ar projektas atitinka ilgalaikius valstybės poreikius.

Nepaisant ekonominio neapibrėžtumo, pats „Curonian Nord“ projektas leidimų gavimo procese juda pirmyn. Birželio pabaigoje Aplinkos apsaugos agentūra priėmė teigiamą sprendimą dėl projekto poveikio aplinkai vertinimo, todėl galima tęsti kitus plėtros ir leidimų gavimo darbus.

Parką numatoma įrengti bent 37 kilometrų atstumu nuo Lietuvos krantų, maždaug 120 kv. kilometrų teritorijoje. Iki 55 vėjo elektrinių turintis maždaug 700 MW galios parkas per metus galėtų pagaminti apie 3 TWh žaliosios elektros – maždaug ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.

Taigi projektas techniškai ir leidimų prasme juda pirmyn, tačiau jo ekonominė ateitis tebėra neaiški. Artimiausiu svarbiu etapu tampa 2027 metais planuojamas statybos leidimas, o galutinis sprendimas priklausys nuo to, ar pasikeitusiomis rinkos sąlygomis beveik 3 mlrd. eurų vertės projektas bus laikomas ekonomiškai ir strategiškai pagrįstu.