3 eurai už litrą degalų? Vairuotojų košmaras netrukus gali tapti realybe

Dyzelinas ir toliau brangs dėl žaliojo kurso ir akcizų

Lietuvos vairuotojams artėja nelengvi laikai – jau nuo 2026 metų pradžios degalų kainos vėl kils, o per artimiausius 6 metus dyzelino kaina gali pasiekti net 3 eurus už litrą. Rinkos ekspertai įspėja, kad tai ne paskutinis brangimas, o kainų šuolį lemia ne tik pasaulinės tendencijos, bet ir Lietuvos valdžios sprendimai, susiję su Žaliuoju kursu bei akcizų didinimu.

Pasak ekspertų, pagrindinės degalų kainų kilimo priežastys yra dvi: Lietuvos įsipareigojimai įgyvendinti Europos Žaliąjį kursą ir akcizų didinimas, siekiant papildyti valstybės biudžetą.

„Valstybė yra įstatymu patvirtinusi tikslą iki 2030 m. sumažinti naftos degalų vartojimą 39 proc., tokiu būdu įgyvendindama savo tarptautinius įsipareigojimus mažinti CO2 išmetimus ir didinti Lietuvos bei ES energetinę nepriklausomybę nuo naftos importo“, – aiškina Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius [1].

Nuo 2026 metų dyzelinas turėtų brangti apie 0,16 euro už litrą, o benzinas – 0,08 euro už litrą, remiantis jau priimtais teisės aktų pakeitimais. Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) vadovė Kristina Čeredničenkaitė pabrėžia, kad šį kainų šuolį daugiausia lemia skuboti valdžios sprendimai sekti Žaliuoju kursu.

„Kainų kilimą pajus kiekvienas šalies gyventojas. Tokios valstybės kaip Švedija ar Suomija peržiūri savo planus dėl Žaliosios politikos, o mes nei svarstome, nei diskutuojame, o tik aklai sekame“, – sako ji.

Mokesčiai – pusė degalų kainos

Vairuotojai dažnai nepastebi, kad didelę degalų kainos dalį sudaro mokesčiai. „Kad ir kaip būtų keista, žiūrėdami į degalų kainą degalinėse vartotojai pamiršta, kad apie 50 proc. jos sudaro mokesčiai valstybei: akcizas ir pridėtinės vertės mokestis“, – teigia K. Čeredničenkaitė.

Šiuos mokesčius nustato ne tik Lietuvos institucijos, bet ir Europos Komisija, ypač per Žaliojo kurso direktyvas, kurios skatina mažinti iškastinio kuro vartojimą.

Ekonomistas Marius Dubnikovas priduria, kad naujausias akcizų didinimas labiau susijęs su biudžeto didinimu, o ne su vartotojų įpročių keitimu.

„Ko gero, akcizai yra didinami ne tam, kad keistų vartotojų įpročius ar būtų mažinamas akcizinių prekių vartojimas. Manau, kad buvo labiau žiūrima į biudžeto struktūrą ir jo įvykdymo planus“, – aiškina jis.

Lietuva įsipareigojusi mažinti naftos degalų suvartojimą

Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 m. sumažinti naftos degalų vartojimą 39 proc., tačiau ekspertai abejoja, ar šį tikslą įmanoma pasiekti.

„Turime milžinišką problemą, nes norima staigiai sumažinti iškastinių degalų naudojimą. Tam yra prisiimti įsipareigojimai, kuriuos šiai dienai labai sunku ir galbūt net neįmanoma įgyvendinti“, – sako M. Dubnikovas. Pasak jo, Lietuvai gresia baudos, jei įsipareigojimų nepavyks įvykdyti, todėl būtų naudinga derėtis su ES dėl terminų ar tikslų peržiūros.

M. Nagevičius taip pat kritikuoja dabartinį kelią, kuris remiasi beveik vien mokesčių didinimu.

„Kuomet procesas yra inertiškas, įpročius pakeisti sunku. Trūksta infrastruktūros elektromobiliams, patogaus viešojo transporto, į kurį jau šiandien galima būtų persėsti atsisakius antro šeimos automobilio“, – teigia ekspertas.

Jis ragina valdžią aiškiai komunikuoti, kad degalų kainos kils, ir skatinti gyventojus rinktis alternatyvas, tokias kaip elektromobiliai ar viešasis transportas.

Degalų kaina degalinėje susideda iš kelių komponentų:

• Naftos produktų kaina tarptautinėje rinkoje, kurią skelbia „S&P Global Platts“ ir kuri kinta kasdien dėl makroekonominių bei geopolitinių veiksnių.
• Perdirbėjo antkainis, fiksuojamas metams pagal ilgalaikes tiekimo sutartis.
• Logistikos kaštai, apimantys degalų transportavimą iš gamintojų į degalines.
• Mokesčiai, įskaitant akcizą ir PVM, kurie sudaro apie 50 proc. galutinės kainos.
• Alternatyvieji degalai, tokie kaip iš maistinių ar netinkamų žaliavų pagaminti priedai, mažinantys CO2 pėdsaką.
• Degalinių marža, kuri priklauso nuo tinklų konkurencijos ir veiklos politikos.

„Žmogus eina į degalines, lygina kainas ir skiria labai mažai dėmesio tam, kiek kainuoja žaliavos, kokie mokesčiai mokami. Jei kaina nepatraukli, tuomet kaltas lieka tas atstovas, pas kurį ta prekė įsigyjama“, – sako M. Dubnikovas, pabrėždamas, kad degalinių verslas dažnai neteisingai laikomas kaltu dėl aukštų kainų.