36 valandos be sustojimo: Vilniaus rajone gelbėtojai tikrina pasirengimą didelėms nelaimėms

Po betoninėmis plokštėmis – „nukentėjusieji“

Po betoninėmis konstrukcijomis – „įstrigę“ žmonės, aplink dirba gelbėtojai, medikai ir kinologai su tarnybiniais šunimis. Vilniaus rajone trečiadienį prasidėjo 36 valandas truksiančios pratybos, per kurias tikrinamas Lietuvos gelbėtojų pasirengimas sudėtingoms operacijoms po pastatų griūčių ar kitų didelių nelaimių.

Pratybose dalyvaujanti Tarptautinės pagalbos teikimo komanda siekia atnaujinti Jungtinių Tautų INSARAG sertifikatą ir dar kartą įrodyti, kad gali veikti pagal tarptautinius paieškos bei gelbėjimo standartus [1].

Komandą sudaro 20 specialistų – 16 Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų, du kinologai su tarnybiniais šunimis ir du greitosios medicinos pagalbos medikai. Jų darbą vertina tarptautiniai ekspertai iš įvairių šalių.

Per pratybas gelbėtojams tenka atlikti realioms nelaimėms artimas užduotis. Jie ieško po griuvėsiais esančių žmonių, prasiskverbia pro betonines konstrukcijas, suteikia pagalbą ir saugiai išgabena nukentėjusiuosius iš pavojingos vietos.

Sertifikavimui – daugiau kaip 115 reikalavimų

Komandos pasirengimas vertinamas pagal daugiau kaip 115 skirtingų kriterijų. Tikrinami ne tik praktiniai gelbėjimo įgūdžiai, bet ir gebėjimas planuoti operaciją, komunikuoti bei dirbti kartu su kitų valstybių specialistais.

Pratybų scenarijuje numatytas žmogaus ištraukimas iš lifto šachtos, nukentėjusiojo nuleidimas nuo pastato stogo, darbas su krano operatoriumi ir įvairios paieškos užduotys griuvėsiuose.

Svarbi pratybų dalis – bendras skirtingų šalių gelbėtojų veikimo modelis. Sertifikavimas turi užtikrinti, kad į vieną nelaimės vietą atvykusios tarptautinės komandos suprastų, kokia tvarka vykdomi darbai ir kaip tarpusavyje koordinuoti veiksmus.

„Vienas iš tokių treniruotės tikslų, kad nesvarbu, iš kokios šalies atsiranda gelbėtojas, jeigu jis yra praėjęs šitą sertifikavimą, jie susišneka savo kalbom, kaip turi būti vykdoma misija ir kokia seka kas turi būti daroma“, – teigė G. Šukšta.

Svarbiausia – kuo greičiau pasiekti nelaimės vietą

Lietuva sertifikuoja lengvojo lygio paieškos ir gelbėjimo miestuose komandą. Vienas didžiausių tokio formato pranašumų – mobilumas, leidžiantis specialistams greičiau išvykti į nelaimės zoną.

Būtent pirmosios valandos ir dienos po didelės nelaimės gali būti lemiamos ieškant po griuvėsiais likusių žmonių, todėl mažesnė ir lengviau transportuojama komanda gali turėti svarbų pranašumą.

„Jeigu būtų didesnis modulis, tada būtų daug sudėtingiau nuvykti į įvykio vietą ir tada tas pats transportavimas užtruktų daug ilgiau, negu kitais būdais. O čia tokių misijų metu yra labai svarbu tos pirmosios dienos, kada būtų galima kuo greičiau atvykti ir kuo greičiau pradėti gelbėjimo darbus ir suteikti reikiamą pagalbą tiems žmonėms, kurie yra nukentėję“, – sakė K. Agintas.

Prireikus Lietuvos komanda būtų pasirengusi vykti į nelaimės vietą net iki 10 tūkst. kilometrų nuo šalies. Specialistai, priklausomai nuo aplinkybių, galėtų būti gabenami oro, kelių arba vandens transportu.

Pasirengimas svarbus ne tik misijoms užsienyje

Vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno teigimu, Lietuvai svarbu turėti komandą, galinčią padėti kitoms valstybėms. Tokia parengtis stiprina šalies patikimumą tarptautinėje bendruomenėje ir kartu suteikia pagrindą tikėtis partnerių pagalbos, jei didelė nelaimė ištiktų pačią Lietuvą.

„Jeigu kada nors ateityje mums patiems prireiktų tos pagalbos, tai rodom pavyzdį, kad tikrai mes irgi neatsiliekame ir sugebam tą pagalbą suteikti. (…) Matome, kad pasaulyje įvyksta visokie dalykai, nors jų ir nesitikima, ir gaisrai, ir žemės drebėjimai. Geriausia, kad tai neįvyktų, bet jeigu tai įvyktų, reikia būti pasiruošusiems“, – žurnalistams pratybų vietoje teigė ministras.

Gelbėtojų įgyti įgūdžiai būtų naudingi ir šalies viduje. Didelių pastatų griūčių ar kitų nelaimių atveju ši komanda galėtų būti pasitelkta Lietuvoje, taip pat bendradarbiauti su iš užsienio atvykusiais specialistais.

Lietuvos gelbėtojai tarptautinių operacijų patirties jau turi – jie yra dalyvavę misijose Turkijoje ir Venesueloje, kur po nelaimių vykdė žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus griuvėsiuose.