50 mlrd. dolerių – tiek Kinija skirs Afrikos plėtrai

Kinijos prezidentas Afrikai žada skirti virš 50 mlrd. dolerių

Kinijos vadovas Xi Jinpingas ketvirtadienį, kalbėdamas didžiausiame Pekino aukščiausiojo lygio susitikime po pandemijos, pažadėjo per ateinančius trejus metus Afrikai skirti daugiau kaip 50 mlrd. dolerių finansinės paramos ir gilinti bendradarbiavimą su šiuo žemynu infrastruktūros bei prekybos srityse.

Šią savaitę vykstančiame Kinijos ir Afrikos forume dalyvauja daugiau kaip 50 Afrikos šalių lyderių ir JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas. Afrikos lyderiai šią savaitę jau sudarė daugybę susitarimų dėl glaudesnio bendradarbiavimo infrastruktūros, žemės ūkio, kasybos, prekybos ir energetikos srityse.

Ketvirtadienio rytą, kreipdamasis į lyderius per forumo atidarymo ceremoniją puošnioje Pekino Didžiojoje liaudies salėje, Xi pasveikino ryšius su žemynu kaip šio „geriausią laikotarpį istorijoje“.

„Kinija yra pasirengusi gilinti bendradarbiavimą su Afrikos šalimis pramonės, žemės ūkio, infrastruktūros, prekybos ir investicijų srityse, – sakė Xi. – Per ateinančius trejus metus Kinijos vyriausybė pasirengusi suteikti 360 mlrd. juanių (50,7 mlrd. JAV dolerių) finansinę paramą.“

Pasak jo, daugiau nei pusė šios sumos bus skirta kreditams, 11 mlrd. dolerių – „įvairių rūšių paramai“, taip pat 10 mlrd. dolerių – skatinant Kinijos įmones investuoti. Jis taip pat pažadėjo padėti „Afrikai sukurti mažiausiai milijoną darbo vietų“.

JT vadovas Antonio Guterresas, taip pat kalbėjęs susitikime, Afrikos lyderiams sakė, kad stiprėjantys Kinijos ir žemyno ryšiai gali „paskatinti atsinaujinančiosios energijos revoliuciją“.

„Kinija, pasižyminti puikiais vystymosi rezultatais, įskaitant skurdo naikinimą, yra sukaupusi daug patirties ir žinių“, – sakė jis.

Kinija yra didžiausia Afrikos žemyno partnerė

Kinija, antroji pagal dydį pasaulio ekonomika, yra didžiausia Afrikos prekybos partnerė ir siekia pasinaudoti didžiuliais žemyno gamtos ištekliais, įskaitant varį, auksą, litį bei retuosius žemių mineralus.

Ji taip pat suteikė Afrikos šalims milijardines paskolas, kurios padėjo sukurti labai reikalingą infrastruktūrą, tačiau, kita vertus, jų vyriausybėms buvo užkrautos didžiulės skolos.

Analitikai teigia, kad Pekino dosnumas Afrikai persvarstomas dėl ekonominių sunkumų pačioje Kinijoje ir kad politiką galbūt vis labiau lemia geopolitinis susirūpinimas dėl didėjančios trinties su JAV.

Tačiau viršūnių susitikimo metu surengtuose dvišaliuose susitikimuose buvo pažadėta glaudžiau bendradarbiauti įgyvendinant įvairius projektus – nuo geležinkelių ir saulės baterijų iki avokadų.

Po trečiadienio susitikimų Zambijos prezidentas Hakainde Hichilema sakė, kad jis prižiūrėjo sandorį, sudarytą tarp šalies valstybinės energetikos bendrovės ZESCO ir Pekino bendrovės „PowerChina“, siekiant išplėsti saulės baterijų ant stogų naudojimą jo šalyje.

Viena didžiausių Pekino skolininkių žemyne Nigerija pasirašė su Kinija bendrą pareiškimą, kuriame susitarė „stiprinti bendradarbiavimą“ infrastruktūros, įskaitant „transportą, uostus ir laisvosios prekybos zonas“, srityje.

Itin daug dėmesio bus skiriama Afrikos transporto infrastruktūrai

Tanzanijos prezidentė Samia Suluhu Hassan savo ruožtu iš Xi gavo įsipareigojimą siekti naujos pažangos tiesiant seniai įstrigusį geležinkelį, jungiantį jos šalį su kaimynine Zambija. Šiuo projektu, kuriam, kaip teigė Zambijos žiniasklaida, Pekinas pažadėjo skirti 1 mlrd. JAV dolerių, siekiama išplėsti transporto jungtis išteklių turtingoje rytinėje žemyno dalyje.

Zimbabvė taip pat sulaukė Pekino pažadų dėl glaudesnio bendradarbiavimo „žemės ūkio, kasybos, aplinkai draugiškos tradicinės ir naujoviškos energetikos (ir) transporto infrastruktūros“ srityse. Ši Pietų Afrikos valstybė ir Pekinas taip pat susitarė pasirašyti sandorį, kuris leistų eksportuoti šviežius Zimbabvės avokadus į Kiniją.

O Kenijos vadovas Williamas Ruto sakė, kad Xi pažadėjo atverti Kinijos rinkas jo šalies žemės ūkio produktams. Abi šalys susitarė bendradarbiauti plečiant šalies standartinės vėžės geležinkelį, pastatytą Kinijos „Exim Bank of China“ lėšomis ir jungiantį sostinę Nairobį su Mombasos uostamiesčiu.

W. Ruto taip pat užsitikrino glaudaus bendradarbiavimo su Kinija pažadą tiesiant greitkelį Rironi-Mau Summit-Malaba, kuris, Kenijos žiniasklaidos teigimu, turėtų kainuoti 1,2 mlrd. dolerių. Pernai W. Ruto paprašė Kinijos suteikti 1 mlrd. dolerių paskolą ir restruktūrizuoti esamą skolą, kad būtų užbaigti kiti įstrigę statybos projektai. Dabar šalis Kinijai skolinga daugiau kaip 8 mlrd. dolerių.

Elta pranešimas.