500 proc. tarifai: pusė JAV Senato paragino įvesti naujas sankcijas Rusijai

Rusija išvengė 10 proc. apmokęstinimo, bet vietoje to gaus 500 proc.?

Dvipartinė 50 senatorių grupė (24 demokratai, 25 respublikonai ir vienas nepriklausomas) pristatė įstatymo projektą, numatantį įvesti pirmines ir antrines sankcijas Rusijai, jei Kremlius nesutiks su taikos susitarimu su Ukraina, praneša „The Hill“. [1]

Dokumentą pristatė senatoriai Lindsei Grehemas (Lindsey Graham) (respublikonas iš Pietų Karolinos) ir Ričardas Bliumentalis (Richard Blumenthal) (demokratas iš Konektikuto), pagarsėję savo proukrainietiška pozicija. Jų siūlomos priemonės apima 500 proc. apsauginius muitus prekėms, importuojamoms į Jungtines Valstijas iš šalių, perkančių rusišką naftą, dujas ir uraną.

„JAV Senate vyrauja nuomonė, kad Rusija yra agresorė, o šis baisus Rusijos prezidento Vladimiro Putino karas bei agresija turi baigtis dabar ir būti suvaldyta ateityje“, – teigia įstatymo projekto autoriai.

Tarp pasirašiusiųjų taip pat yra Denas Salivanas (Dan Sullivan) ir Lia Murkovski (Lisa Murkowski) (respublikonė iš Aliaskos), Dikas Durbinas (Dick Durbin) (demokratas iš Ilinojaus), Kevinas Krameris (Kevin Kramer) (respublikonas iš Šiaurės Dakotos), Adamas Šifas (Adam Schiff) (demokratas iš Kalifornijos) ir kiti. Taip pat Atstovų Rūmų nariai Brajenas Ficpatrikas (Brian Fitzpatrick) (respublikonas iš Pensilvanijos), Maikas Kviglis (Mike Quigley) (demokratas iš Ilinojaus), Džo Vilsonas (Joe Wilson) (respublikonas iš Pietų Karolinos) ir Marsis Kapturas (Marcy Kaptur) (demokratas iš Ohajo) Atstovų Rūmams pristato atitinkamą dokumentą.

Prabilta apie D. Trumpo nusivylimą Rusija

„Šios sankcijos Rusijai yra parengtos ir sulauks didžiulio dvipartinio ir dviejų rūmų palaikymo, jei bus pateiktos balsavimui Senate ir Atstovų Rūmuose“, – sakoma pranešime spaudai.

Įstatymo projektas yra retas dvipartiškumo pavyzdys JAV Kongrese pastaruoju metu. Visi politikai, nepaisant daugybės nesutarimų, palaikė prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) išreikštą norą užbaigti Rusijos ir Ukrainos konfliktą.

„Mes pritariame prezidento D. Trampo išsakytam nusivylimui Rusija, kai kalbama apie paliaubas, ir remiame prezidento įsipareigojimą siekti ilgalaikės, teisingos ir sąžiningos taikos. 1994 m., vykdydama Budapešto memorandumą, Ukraina atsisakė maždaug 1700 branduolinių ginklų, gavusi Jungtinių Valstijų, Rusijos ir Jungtinės Karalystės pažadą, kad Ukrainos suverenitetas bus gerbiamas. Tačiau tai neužkirto kelio Rusijos agresijai, priminė senatoriai. 2014 ir 2015 metais buvo pasiekti Minsko susitarimai, kurie nutraukė Rusijos invaziją į Ukrainą, tačiau vėlgi, jie nieko nedarė, kad atgrasytų nuo agresijos ateityje. 2022 metais Rusija vėl įsiveržė į Ukrainą, nužudydama šimtus tūkstančių žmonių ir išvarydama iš šalies milijonus.“

Tiesa, D. Trampas kiek anksčiau išreiškė nepasitenkinimą abiem konflikto pusėmis. Jis pagrasino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui „didelėmis problemomis“, jei bus atmesta kita susitarimo dėl šios Rytų Europos šalies gamtinių išteklių versija. Kai kurie dokumento kritikai jį lygina su reparacijomis, kurias Ukraina turi sumokėti Jungtinėms Valstijoms už pagalbą, suteiktą nuo konflikto pradžios. [2]

„Piktas ir įsiutęs“

Interviu „NBC News“ D. Trampas kelis kartus griežtai pasisakė V. Putino adresu. Pasak žurnalistų, JAV prezidentas buvo „labai piktas ir įsiutęs“ dėl Rusijos lyderio pasiūlymo įvesti išorinę kontrolę kaimyninėje šalyje ir pagaliau surengti joje rinkimus. Pasak respublikono, Kremliaus vadovo žodžiai veda „neteisinga kryptimi“. Jis perspėjo, kad jei nepavyks susitarti dėl paliaubų, Jungtinės Valstijos įves antrinius muitus naftos eksportui iš Rusijos, o vėliau aiškiai pareiškė, kad Rusija turi „psichologinį terminą“ sutikti su paliaubomis Ukrainoje. Tačiau D. Trampas nenurodė konkrečios datos, sakė „nemanantis“, kad V. Putinas sulaužys savo žodį, ir pridūrė, jog nenorėtų imtis tokių priemonių prieš Rusijos eksportą. [3]

O kol politikai ginčijasi, karo veiksmai tęsiasi. Buvo pranešta, kad antradienio vakarą Rusija pirmą kartą nuo sausio nepaleido dronų į Ukrainos teritoriją. Tačiau vėlyvą popietę pasirodė pranešimai apie sprogimus Ukrainos miestuose Odesoje ir Charkove bei drono ataką prieš Rusijos miestą Taganrogą. [4]