8 mln. eurų siekianti žala Nemunui buvo atskleista socialinių tinklų pagalba

AB „Vidaus vandens kelių direkcija“ sukėlė milijoninę žalą Nemunui

Nuo šokiruojančių vaizdų socialiniuose tinkluose iki galimos baudžiamosios bylos – būtent taip vystėsi istorija apie Nemune vykdytus darbus, kurie dabar pripažinti padariusiais beveik 8 mln. eurų žalą aplinkai. Aplinkos apsaugos departamentas patvirtino, kad vietoje leistinų priežiūros veiklų buvo vykdomas upės vagos gilinimas, o tyrimo medžiaga perduota prokuratūrai tolimesniam vertinimui.

Norint įvertinti padarytą žalą, buvo pasitelkti Vilniaus universiteto mokslininkai. Jie išanalizavo batimetrinius matavimus ir nustatė, kad pažeista daugiau nei 3 km iš tirtos 5 km atkarpos, daugiausia vietose, kur upė yra sekliausia ir jautriausia pokyčiams. Taip pat paaiškėjo, kad į upės vagą sugrąžinti rieduliai nėra natūralių nuosėdų dalis, o ledyno kilmės uolienos, pakeitusios dugno struktūrą ir tėkmę [2].

Gamtos tyrimų centro vertinimas atskleidė aiškius ekologinius padarinius: sumažėjo žuvų tankis ir rūšinė įvairovė, o dugno bestuburių populiacijos gerokai sumenko. Pažeidimai fiksuoti Alytaus mieste ir rajone bei Druskininkų savivaldybėje.

Laikinoji departamento vadovė Eglė Paužuolienė sako, kad šis atvejis atskleidė teisės aktų spragas ir būtinybę sustiprinti kontrolę. Jos teigimu, tokie darbai ateityje turi būti griežčiau prižiūrimi, kad panašūs pažeidimai daugiau nebepasikartotų.

Nelegalius darbus sustabdė neabejingi piliečiai

„Aplinkos apsaugos departamentui – nuoširdus AČIŪ. Šis tyrimas parodė, kad institucijos, turėdamos visuomenės nufilmuotus faktus, gali ir nori veikti griežtai. Tai precedentas, kuris sustabdys ne vieną būsimą bandymą "patylomis tvarkyti upę".

Girių inspekcija džiaugiasi ir didžiuojasi visuomenės budrumu. Žmonės filmuoja, klausia, dalinasi – ir tik tada sistema pajuda. Viešumas yra mūsų stipriausias ginklas. Kai daromi pažeidimai tampa matomi, jie nebegali būti ignoruojami. Tai yra pergalė ne tik Nemunui. Tai pergalė visiems, kurie mano, kad gamtą reikia ginti, o ne slapta keisti pagal projekto grafiką.“ – savo feisbuko paskyroje rašė Girių inspekcija.

Planuojami Vaitaičių „Rojaus miško“ kirtimai sukėlė protestą

Tuo tarpu įpusėjus spaliui ta pati „Girių inspekcija“ skambino pavojaus varpais dėl „Rojaus miško“. Pranešta, kad Vaitaičių miško pušies genetinis draustinis, dar vadinamas „Rojaus mišku“, gali netekti 3–4 hektarų brandžiausio miško masyvo iki 2025 metų pabaigos. Ši teritorija vertinama kaip viena vertingiausių Lietuvoje dėl savo genetinės, ekologinės ir kraštovaizdžio vertės.

„Girių inspekcija“ paragino sustabdyti kirtimus. Organizacija teigė, kad brandus miškas – gyvas gamtos muziejus, gyvūnų prieglobstis ir žmonių ramybės vieta. Iškirtus medžius, prarandama unikali genetinė linija, kurios atkūrimas neįmanomas. Anot aktyvistų, „Rojaus miškas“ apskritai gresia išnykti.

Savo ruožtu Valstybinė miškų tarnyba (VMT) teigė, esą planuojami kirtimai apims tik apie 8,5 proc. draustinio teritorijos. Perbrendusiuose pušynuose jaunos pušelės neišgyvena, todėl esą būtinas žmogaus įsikišimas. Sodindami naujus medelius iš tų pačių sėklų, VMT siekia išsaugoti genetinę įvairovę.