Darbo pokalbiai Lietuvoje gali pasikeisti iš esmės: darbdaviams uždraustų vieną klausimą

Darbdavys nebegalėtų teirautis apie ankstesnį atlyginimą

Lietuvoje planuojami nauji atlygio skaidrumo pokyčiai gali pakeisti ne tik darbo pokalbius, bet ir visą įmonių požiūrį į atlyginimų politiką. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija paskelbė apie Darbo kodekso projektą, kuriuo į šalies teisę būtų perkeliama Europos Sąjungos Skaidraus atlygio direktyva. Jei projektui būtų pritarta, dalis pakeitimų įsigaliotų jau nuo šių metų birželio.

Vienas ryškiausių projekto punktų – draudimas darbdaviams klausti kandidato apie jo ankstesnį ar dabartinį darbo užmokestį. Tokiu būdu siekiama mažinti atlyginimų nelygybę ir užtikrinti, kad atlygis būtų nustatomas pagal pareigybės vertę, o ne pagal tai, kiek žmogus uždirbo anksčiau. Projekte taip pat aiškiai įtvirtinama nuostata, kad už tokį patį arba vienodos vertės darbą turi būti mokamas vienodas atlyginimas [1].

Darbdaviams taip pat būtų keliami reikalavimai turėti aiškesnes ir objektyviais kriterijais pagrįstas darbo apmokėjimo sistemas. Kitaip tariant, įmonėms neužtektų vien vidinių taisyklių – jos turėtų gebėti pagrįsti, kodėl vieni darbuotojai uždirba daugiau nei kiti. Projekte numatyta ir papildoma apsauga darbuotojams po vaiko priežiūros ar kitų tikslinių atostogų.

Sugrįžusiems darbuotojams turėtų būti užtikrinama galimybė grįžti į tą pačią arba lygiavertę darbo vietą su ne mažiau palankiomis sąlygomis bei atlygiu.

Dalis įmonių atlyginimų duomenų būtų viešinami

Nuo 2027 metų daliai įmonių tektų reguliariai teikti išsamius duomenis apie atlyginimus „Sodrai“. Būtų renkami duomenys apie darbuotojų darbo užmokestį, darbo laiką, pareigybių grupes bei vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus. Remiantis šia informacija būtų skaičiuojami atlyginimų atotrūkiai, medianos ir papildomų priedų skirtumai.

Kai kurie rodikliai būtų skelbiami viešai. Įmonės, turinčios nuo 100 iki 249 darbuotojų, duomenis turėtų viešinti kas trejus metus, o didesnės bendrovės – kasmet. Taip pat „Sodra“ kiekvieną mėnesį viešintų vyrų ir moterų vidutinį valandinį atlyginimą įmonėse, kuriose dirba bent aštuoni darbuotojai. Tokie pokyčiai reiškia, kad atlyginimų skirtumai tarp lyčių taptų gerokai labiau matomi tiek darbuotojams, tiek visuomenei.

Darbuotojai galėtų reikalauti daugiau informacijos apie atlyginimus

Pagal projektą darbuotojai įgytų daugiau teisių gauti informaciją apie atlyginimus savo įmonėje. Jie galėtų kreiptis į darbdavį ir prašyti pateikti duomenis apie savo atlyginimą bei vidutinį darbo užmokestį toje pačioje pareigybių grupėje pagal lytį. Jei paaiškėtų, kad egzistuoja nepagrįsti atlygio skirtumai, darbuotojai galėtų prašyti papildomų paaiškinimų arba kreiptis į atsakingas institucijas.

Projektas numato, kad jei konkrečioje pareigybių grupėje vyrų ir moterų atlyginimų skirtumas viršytų 5 procentus ir nebūtų objektyviai paaiškinamas, darbdavys turėtų šį skirtumą ištaisyti per šešis mėnesius. Priešingu atveju įmonei galėtų tekti atlikti papildomą darbo užmokesčio vertinimą kartu su darbuotojų atstovais.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija paragino darbdavius nelaukti galutinio sprendimo ir ruoštis pokyčiams jau dabar, nes naujos taisyklės gali pareikalauti ne tik papildomų procesų, bet ir visiškai kitokio požiūrio į atlygio skaidrumą.

(2) 📢 2026-05-14... - Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija | Facebook

Siūlomi pokyčiai patiko ne visiems

Tuo tarpu po asociacijos įrašu socialiniuose tinkluose pasirodė ir kritiškų reakcijų. Štai viena internautė teigė, kad tokie sprendimai esą tik padidintų biurokratiją.

„Kažkas baisaus – vėl didinama administracinė našta verslui, o kame nauda turbūt niekas nesugebėtų įvardinti“, – svarstė kita internautė.

Visgi, vienas gyventojas atkreipė dėmesį, kad niekur esą neminima, kiek šios direktyvos įgyvendinimas kainuos Lietuvai bei koks yra tikėtinas naudos bei kaštų santykis.

„Bent jau man šiuo metu matosi dvi išeitys kad negauti baudos – arba į tam tikrą pareigybę priimti tik vienos lyties (...) ir atitinkamai pagal lytį galima mokėti tiek didesnius, tiek mažesnius atlyginimus. Arba kiekvienam darbuotojui po pareigybę.“ – pridūrė jis.

Visgi, kiti ramino, kad tai – tik projektas ir kol kas jokių konkrečių sprendimų šiuo klausimu nėra priimta.