A. Armonaitė siaučia finansų ministerijoje ir ieško kosmoso pramonės koordinatoriaus

Kol G. Skaistė atostogauja, Finansų ministerijoje – pokyčiai po pokyčių

Rugpjūčio 4–19 dienomis atostogavusi finansų ministrė Gintarė Skaistė šiandien grįžusi po atostogų, panašu, savo vadovaujamos ministerijos gali ir neatpažinti, mat ją pavadavusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasidarbavo iš peties. A. Armonaitei esama situacija Finansų ministerijoje, matyt, ne itin patiko, todėl ji sumanė čia padaryti generalinę tvarką – kam reikia, pakelti atlyginimus, skirti premijas ir net keisti sudarytų komisijų sudėtis. O štai pačiai A. Armonaitei pavaldi Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau ieško Lietuvos kosmoso pramonės koordinatoriaus ir taško milijonus neaiškioms mokslo programoms.

Pranešama, kad pokyčių ištroškusi ministrė nenustygsta vietoje ir pavaduodama ministrę G. Skaistę ėmėsi „perestroikos“. Pastarosios laikinu vadovavimu gali pasidžiaugti Turto banko vadovas, kuris gaus nemažą priedą prie atlyginimo. A. Armonaitė net sudarė planą kaip Turto banko vadovas galės užsidirbti 2023 metais mėnesinės algos kintamąją dalį: jei vartotojų pasitenkinimas valstybės teikiamomis paslaugomis ir aptarnavimu augs, šiam papildomai bus mokama 15 proc. nuo mėnesinės pastoviosios dalies, dėl vienai darbo vietai tenkančių kv. metrų mažėjimo – 20 proc., dėl pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją – 15 proc. [1]

Skelbiama, kad laikinai Finansų ministerijai vadovavusi A. Armonaitė pakeitė pačios G. Skaistės liepos 4 d. ir balandžio 6 d. pasirašytus įsakymus ir atitinkamai sudarė naujos sudėties viešojo pirkimo komisiją bei į tarpinstitucinę darbo grupę įrašė naują žmogų.

Ministrė negaili premijų

Po atostogų sugrįžusi G. Skaistė taip pat sužinos, kad ministerija įsipareigojo aktyviai bendradarbiauti sprendžiant COVID-19 pandemijos ir Rusijos karo Ukrainoje pasekmes bei kartu siekti, kad ekonominis gyvenimas Lietuvoje ir ES vėl sugrįžtų į vėžes.

Tačiau, panašu, pati A. Armonaitė prie ekonominės padėties gerinimo šalyje prisidėti neketina ir pasiūlė, kad Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) būtų paskirta 754,75 tūkst. eurų (daugiausiai – dėl kovos su COVID-19), savivaldybėms taip pat dėl koronaviruso išdalinti 537 tūkst. eurų, o likusius 203 tūkst. eurų skirti, kad padengti teismų patirtas vertimo paslaugų išlaidas, kurios buvo patirtos nagrinėjant bylas, susijusias su užsieniečių teisine padėtimi [1].

Visgi, tai ne vienintelis atvejis, parodantis „kosmoso“ ministrės dosnumą. Dar neseniai pasklido kalbos apie A. Armonaitės rekomendacijas premijuoti Registrų centro vadovą Saulių Urbonavičių net 20 tūkst. eurų vertės premija iš 20 mln. eurų premijoms skirto fondo už kovą su pandemija, o tiksliau – dėl sprendimo įdiegti galimybių pasą.

Nepaisant tokio ministrės užmojo, patys Registrų centro pavaldiniai stebėjosi tokiu žingsniu, juk S. Urbonavičius pasiekė toli gražu ne visus užsibrėžtus rodiklius.

Ieškomas kosmoso pramonės koordinatorius

Kol A. Armonaitė tvarkėsi Finansų ministerijoje, jos vadovaujama Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Europos kosmoso agentūra (EKA) paskelbė Lietuvos kosmoso pramonei ieškančios koordinatoriaus. Kaip teigė pati ministrė A. Armonaitė, kosmoso pramonė – dar jauna sritis visame pasaulyje, todėl teikia daugybę galimybių mūsų verslui [2].

Ministrė nusiteikusi ambicingai ir užsimojo per kelerius metus šį sektorių išauginti dešimteriopai iki 1 proc. BVP, tačiau tam reikalinga ugdyti kosmoso spartuolius ir investuoti į kosmoso technologijas.

Koordinatorius būtų atsakingas už Lietuvos kosmoso sektoriaus ir kitų EKA valstybėse narėse veikiančių įmonių bendradarbiavimo skatinimą, praktinės pagalbos teikimą ir dalinimąsi informacija apie galimybes dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, mokymuose ar kitose veiklose, skirtose Lietuvos kosmoso pramonės augimui skatinti.

Kosmoso pramonės koordinatorius būtų kontaktinis asmuo tarp EKA ir Lietuvos įmonių bei įstaigų, taip pat glaudžiai bendradarbiautų su Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Inovacijų agentūroje veikiančiu „LT SpaceHub“ [1].

Skelbiama, kad atrankoje gali dalyvauti tiek individualūs asmenys, turintys įmonę ar užsiimantys individualia veikla, tiek pačios įmonės bei mokslo ar studijų institucijos gali siūlyti savo kandidatus, o kandidatų paraiškos turi būti pateiktos iki rugsėjo 5 d.

Mokslui dalys milijonus, nepamirš ir Inovacijų agentūros

A. Armonaitė pokyčių numatė ne tik Finansų, bet ir savo vadovaujamoje Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje. Štai ministerijos oficialiame puslapyje paskelbta, kad jau rudenį startuos misijomis grįstos mokslo ir inovacijų programos, kurios esą padės sėkmingai investuoti į mokslą ir spręsti visuomenės problemas [3].

Numatoma, kad iki 2026-ųjų šioms programoms bus paskirstyta 77,7 mln. eurų iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF).

Nepamiršta ir naujai įkurtos Inovacijų agentūros, kuri esą bus atsakinga už verslo ir mokslo konsorciumų sutelkimą, geriausių ir perspektyviausių pasiūlymų atranką bei pačių projektų įgyvendinimo kuravimą.

Milžiniško, beveik 78 mln. eurų siekiančio finansavimo sulauks trys misijų temos: saugi ir įtrauki e. visuomenė, sumani ir klimatui neutrali Lietuva bei inovacijos sveikatai gerinti.