A. Armonaitė užsimojo steigti Ukrainos atstatymo fondą ir darbus ten pradėti nebelaukiant

Lietuva galėtų prisidėti prie Ukrainos atstatymo darbų

Lietuvai smogus milžiniškai bankrotų ir bedarbystės bangai, Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė apie šalies gyventojų pečius slegiančias problemas nė neužsimena. Vietoje to ministrė skelbia, kad Lietuva turėtų parodyti savo indėlį į Ukrainos atstatymo darbus ir siūlo net atidaryti Ukrainos atstatymo fondą.

Tiesa, tokia pozicija nė kiek nestebina, mat tarptautiniame kontekste Lietuva visuomet buvo ta, kuri garsiausiai šaukia suteiksianti pagalbą ir pati pirma stoja į fronto liniją, kai kas nors kažkur ne taip. O štai valstybė nepajėgia šiuo metu padėti savo gyventojams išgyventi infliaciją, kuri jau kone siekia sankcionuojamos Rusijos antirekordus ir jau siekia 16,8 proc., kai Rusijoje balandžio mėn. infliacija vos 1 proc. didesnė nei Lietuvoje [1].

Tačiau ministerijai neįdomu, kas aktualu skurstantiems Lietuvos gyventojams. A. Armonaitė užsibrėžė, kad Ukrainos pergalės laukti neverta, o darbus reikia pradėti jau dabar, kad šalis būtų prikelta naujam gyvenimui. Anot ministrės, šiam tikslui organizuojamas susitikimas su verslo atstovais, o ministerija esą ieškos būdų kaip padėti Ukrainos prikėlime dalyvaujantiems verslams.

Anot A. Armonaitės, Lietuva galėtų prisidėti prie avarinės Ukrainos rekonstrukcijos projektų, kad būtų atstatyta okupantų sunaikinta Ukrainai kritiškai svarbi infrastruktūra. Pasak jos, šiam tikslui įgyvendinti būtų galima pasitelkti ir geros valios verslą, kuris sutiktų investuoti į Ukrainos atstatymo fondą.

„Privalome atlikti namų darbus – įvertinti savo galimybes ir vietos realijas, paruošti atitinkamus projektus, kuriuos būtų galima realizuoti Ukrainoje ir jau dabar pradėti ne tik su partneriais Kyjive, bet ir ieškoti paramos savo planams Briuselyje ir Vašingtone“, – teigė ministrė [1].

Skelbiama, kad šiuo metu Ukrainai okupantų padaryta žala viršija 90 mlrd. eurų ir toliau auga. Net trečdalį šios sumos sudaro gyvenamieji pastatai, o milžiniškų nuostolių patyrė ir gamyklos Rytų Ukrainoje, oro uostai, sausumos keliai bei geležinkelių infrastruktūra.

Verslas sutiktų padėti

Tuo tarpu šalies verslas, masiškai atleidinėjantis darbuotojus ir vangiai keliantis atlyginimus, į šią pagalbos akciją noriai jungtųsi.

Lietuvos-Ukrainos verslo tarybos pirmininkas Aivaras Karalius atkreipė dėmesį, kad šioje vietoje Lietuva galėtų parodyti raumenis.

Anot jo, visuose Ukrainos miestuose situacija tipinė – reikalinga ne tik atstatyti svarbiausius infrastruktūros objektus, bet ir socialinę aplinką bei parduotuves [2].

O štai Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigia, kad ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva galėtų ir daugiau prisidėti prie Ukrainos atstatymo darbų. Pavyzdžiui, sukurti Ukrainos hipotekos sistemą ir taip paskatinti vietinius gyventojus investuoti į būstą per paskolas ir taip pakelti vietinę statybų pramonę, mat ten įprasta nekilnojamąjį turtą įsigyti tik už grynuosius [2].

Prie karo nusiaubtos Ukrainos atstatymo darbų patikino prisidėsiantis ir statybų verslas, tačiau tam esą reikalinga valstybės pagalba.

„Norime ir ketiname dalyvauti Ukrainos atstatyme. Nemanau, kad turime blaškytis visoje šalyje, reikėtų pasirašyti konkrečius susitarimus dėl konkrečių miestų ar kvartalų atstatymo, valstybinių susitarimų pagrindu“, – teigė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas [3].

Į pagalbą jungiasi Vakarai

Būtinybę padėti karo nuniokotai Ukrainai mato ir Vakarų valstybės, svarstančios šalies atstatymui skirti net 100 mlrd. eurų siekiančią paramą [4].

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė neabejojantis, kad Ukrainai laimėjus karą, Vakarai sudarys sąlygas šiai atstatyti.

Tiesa, balandžio pabaigoje užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad atstatymo darbai miestuose, kurie apšaudomi tik retkarčiais, galėtų būti pradedami jau dabar, o tam esą galėtų būti panaudotas ir Europoje užšaldytas Rusijos turtas [5].

O štai Europos Komisija net siūlo rekonstrukcijos planą „RebuildUkraine“, kuri koordinuotų finansavimo šaltinius ir jų paskirtį bei stebėtų plano įgyvendinimo pažangą. Ši priemonė taip pat esą būtų pagrindine teisine ES paramos skiriant įvairias dotacijas ir paskolas priemonė, ir net būtų įtraukta į ES biudžetą [6].

Krašto apsaugos viceministro Margirio Abukevičiaus nuomone, ES parama nusiaubtai Ukrainai turi tapti nuolatine ir ilgalaike bei būti pritaikoma „atsižvelgiant į situaciją“ [7].