A. Gedvilo atsakas duomenų mokslininkui: paskleisti keturi melai

Duomenų mokslininko išsakytos tezės neatitinka realybės

Seimo narys Aidas Gedvilas po duomenų mokslininko Vaidoto Zemlio-Balevičiaus apkaltinimo netinkama veikla, pareiškė atsakomąjį žodį. Dar rugpjūčio 17 d. V. Zemlys-Balevičius viešojoje erdvėje pareiškė, jog parlamentaras esą skleidžia dezinformaciją, o tokie veiksmai taip pat turėtų būti atitinkamai įvertinti. [1]

Tačiau A. Gedvilas pateikė atsakymą jį apkaltinusiam duomenų mokslininkui. Pasak parlamentaro, jis tik ginčija mokslininko išreikštas tezes, kurios esą neatitinka realybės. Kaip antai, jog Lietuvoje nėra priverstinio vakcinavimo.

Seimo narys teigia, kad šios mokslininko išsakytos tezės tėra melas ir, nors Lietuvoje nėra oficialaus įpareigojimo skiepytis, žmonėms jau yra „išsukinėtos rankos“ suvaržant jų teises ir laisves. Juk nesutinkantieji skiepytis darbuotojai yra nušalinami nuo darbo ir netenka pajamų.

Kitas neteisingas faktas, pasak parlamentaro, esą jog vakcinų patikimumas yra patvirtintas mokslinėmis publikacijomis bei tai, jog net ir patvirtinus vakciną niekas nepasikeis. Tiesa, politikas paminėjo, kad „Comirnaty“ vakcinos charakteristikų santraukoje yra teigiama: [2]

„Siekiant patvirtinti „Comirnaty“ veiksmingumą ir saugumą, registruotojas pateikia atsitiktinių imčių, <...> klinikinio tyrimo ataskaitą tik 2023 m. gruodžio mėn.“.

A. Gedvilas pabrėžia, kad mokslininkai taip pat pripažįsta, kad vakcinų efektyvumo ir saugumo vertinimui reikalingi papildomi tyrimai.

Minimas Švedijos pavyzdys visiškai neatitinka Lietuvos realybės

Duomenų mokslininkas kalbėdamas apie Švedijos ir Danijos pavyzdžius retoriškai paklausė, kodėl turėtume atsilikti nuo šių pavyzdžių, jei šios šalys su virusu gyvena besiskiepydamos. V. Zemlys-Balevičius taip pat teigė, kad Švedijos vyriausiasis epidemiologas A. Tegnelis galimybių pasui neprieštarauja.

Visgi, pasak, A. Gedvilo, buvo kiek kitaip - esą pats dalyvavo tame gegužės 12 d. susitikime, o esminiai A. Tegnelio teiginiai buvo visai kitokie. [2]

A. Tegnelis teigė, kad galimybių paso švedai atsisakė, mat toks sprendimas buvo įvertintas kaip diskriminacinis. Švedai taip pat neuždarė mokyklų sveikiems vaikams, o vadinamasis šalies uždarymas buvo švelnus. Švedijoje taip pat skiepijami tik didžiausioms rizikos grupėms priklausantys asmenys.

Esminis skirtumas nuo Lietuvos yra tas, jog šalis vadovaujasi ne griežtų ribojimų reikalingumu, bet remiasi gyventojų asmenine atsakomybe. Šalyje taip pat buvo pateiktos tvirtos rekomendacijos dėl distancijų laikymosi turint bent menkiausių viruso simptomų. Tiesa, buvo ir privalomų taisyklių - pavyzdžiui, buvo uždrausta lankytis slaugos namuose bei trumpam laikotarpiui universitetuose įvestas nuotolinis mokymas.

Švedai taipogi skeptiškai žvelgia ir į testavimą. Pavyzdžiui, vertindami vaikų testavimą, švedai teigia, jog tai gali sukelti tik dar didesnių problemų, o testai dažnu atveju gali parodyti klaidingus rezultatus. Taigi, Švedija, valdydama pandemiją, vadovavosi vienu pagrindiniu principu - apsaugoti labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes ir sumažinti galimą kontaktų skaičių.

Pateikti klaidingi skiepytų ir neskiepytų žmonių sergamumo rodikliai

A. Gedvilo teigimu, dar viena mokslininko išsakyta ginčytina frazė buvo ta, jog Lietuvoje COVID-19 nesusirgo apie 1,3 milijono žmonių. Duomenų mokslininkas teigė, jog nuo vakcinacijos pradžios Lietuvoje bent vieną vakcinos dozę gavo apie 1,5 milijono žmonių, o laikant, kad visi susirgę buvo vakcinuoti, gaunamas rezultatas, jog šalyje apie 1,3 milijono žmonių nesusirgo COVID-19.

„Kadangi mūsų prielaida akivaizdžiai per griežta, nesusirgusių skiepytų skaičius tikrai didesnis“, - pažymėjo V. Zemlys-Balevičius.

Parlamentaras pabrėžė, kad pirminiuose pateiktuose duomenyse buvo vertinamas JK gyvenančių asmenų, kurie pasiskiepijo dvejomis dozėmis ir gyventojų, kurie nepasiskiepijo mirštamumas nuo Delta atmainos. „Vakcinuotų asmenų viena vakcinos doze statistika nėra tas pats, kaip pasiskiepijusių dviem dozėmis“, - atkreipė dėmesį A. Gedvilas.

Norint palyginti dviejų grupių rodiklius, pasak politiko, joms turi būti sukurta vienoda bazė. Tai yra, skaičiuoti 100 000 tos grupės žmonių ir imti amžiaus grupes.

Vis dar negaliu suprasti, kodėl mokslininkai, užuot bandydami sumažinti tą prarają Lietuvos visuomenėje, atsakant į klausimus, tą konfliktą bando gilinti ir stiprinti, patys pradėdami politikuoti ir išduodami tikrąsias mokslo vertybes? - svarstė Seimo narys.

Darbo partijos frakcijos Seime narys pastebėjo, jog Lietuvos žmonės jau pavargo nuo nuolatinio etikečių „klijavimo“, valdančiųjų nenuspėjamumo bei premjerės ir ministrų desperacijos.