A. Rusteika įvardino, ką iš tiesų Lietuvai reiškia žmonių pajamų padidinimas ir mokesčiai

Mokesčiai ir kainos auga greičiau nei išmokos ir atlyginimai

Kaip ir kiekvienais metais, išaušus sausio pirmajai, kainos parduotuvių lentynose „simboliškai“ šokteli į viršų, o žmonių pajamos ir valstybės skiriamos išmokos, deja, ne visada žingsniuoja greta su kylančiomis kainomis. Publicistas Algimantas Rusteika pastebi, kad valdantieji vieną ranką tiesia, o kita – dvigubai daugiau atima. Tas pats vyksta ir su mokestine sistema – skelbiama apie nuolat didėjančius mokesčius ir neva išmokas, bet realiosios žmonių pajamos pastaruosius metus tendencingai mažėja, nes jas paprasčiausiai „suvalgo“ infliacija.

Tradiciškai pradedant naujus metus valdantieji žada augsiančias pajamas, priimami nauji mokestiniai paketai, neva turintys „palengvinti gyvenimą“. Valdžios atstovai įtikinamai teigia, kad visko nereikia suprasti „paraidžiui“ ir, jei negaunate 10 eurų į kišenę, dar nereiškia, kad išvis nieko negaunate. Tačiau, kad ir kaip beskaičiuosi, pasak A. Rusteikos, visi sprendimai – žmonių nenaudai ir valdančiųjų pilnesnėms kišenėms, nors galėtume gyventi išties gerai.

Pavyzdžiui, anot A. Rusteikos, žmonėms pajamos keliamos mažiau nei siekia infliacija – gyventojams išdalinamas surinktų mokesčių perteklius, gautas per žvėriškai padidėjusias kainas pernai metais [1].

Lietuvą dažnai mėginama lyginti su skandinavų šalimis ir mėgstama teigti, kad mokesčių procentas nuo BVP yra dar per mažas. Tačiau, A. Rusteikos teigimu, lyginti mus su tomis valstybėmis yra nesąžininga, mat ten mokesčiai surenkami nuo keleriopai didesnių pajamų, o ne nuo tokių atlyginimų, kuriuos gauna lietuviai.

Dažnai girdime ir tai, kad išmokos dar ne pakankamai didelės dėl to, kad esą lietuviai dar neturi įpročio viską fiksuoti ir dirbti tik oficialiai – dalis verslų ir gyventojų vengia mokesčių. A. Rusteika įsitikinęs, kad tam yra svari priežastis – sąžiningai sumokėję visus mokesčius verslai paprasčiausiai turėtų bankrutuoti ir nebeišsilaikytų rinkoje. O tuo tarpu ofšoruose įsikūrę milijardieriai ir toliau vogtų iš žmonių nieko nebaudžiami.

Lietuvoje nebuvo dar nei vienos naudą žmonėms atnešusios mokesčių reformos

A. Rusteika taip pat negaili kritikos valdantiesiems teigdamas, kad nei viena mokestinė reforma dar nebuvo nukreipta paprastų gyventojų labui ir suteikusi kokių apčiuopiamų rezultatų ir nesujaukusi ne tik verslų, bet ir žmonių gyvenimų.

Jis teigė pasigendantis mokesčių sumažinimo, o ne jų kėlimo, sukeliančio tik nuolatinį visuomenės erzelį ir nepasitenkinimą. Žmonės pasigenda ne nuolatinio kainų kėlimo, o jų ir mokestinių reformų subalansavimo.

„Jie iškilmingai pasižada ar net pasirašo mokesčių nedidinsiantys. O po to bemat prapliumpa kalbos apie mokesčių reformą, valdžios kurmiai išsitraukia skaitliukus ir sutaukši, kiek biudžetas dėl mažyčio sumažinimo „praras". Ir „kompensuoja praradimus", padidindami dar daugiau duokles kitose srityse. Ir vadina tai iškilmingai – „optimizavimu" ir „perskirstymu“, – rėžė A. Rusteika [1].

Žmonės ir verslas, pasak visuomenininko, negali prisitaikyti prie valstybėje vykstančių nuolatinio chaoso sąlygų, kai mokesčiai kaitaliojami atsižvelgiant ne į ekonominius veiksmus, bet į „momentines užgaidas“, o valdantieji politinę naudą skaičiuoja „vienoje vietoje nupjaudami, kitoje – prisiūdami“ ir žiūrėdami, kas iš to gausis.

Visgi, naivu tikėtis, kad ateis diena, kai valstybei nieko nebetrūks – mokesčių bus surenkama pakankamai, o pensininkai galės mėgautis oriu užtarnautu poilsiu neatiduodami paskutinių skatikų naujiems valdžios užmojams apmokestinti dar ir turimą nekilnojamąjį turtą ar taršius automobilius, kuriuos, pasak A. Rusteikos, žmonės vairuoja ne todėl, kad nori teršti aplinką, bet todėl, kad geresnių neįperka.

A. Rusteika pridūrė, kad pinigų valstybėje užtektų viskam, jei ne šimtai ištaškytų milijonų „Independence“ laivui ar pusvelčiui išprivatizuojant valstybės turtą, per viešuosius pirkimus išplaunant didžiules sumas iš tų pačių laimėtojų.

„Pati geriausia mokesčių reforma būtų nekeisti nei vieno mokesčio 100 metų“, – pridūrė visuomenininkas.

Pinigus reikia vertinti ne pagal sumą, bet pagal sukuriamą perkamąją galią

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Linas Kukuraitis taipogi įsitikinęs, kad žmonėms Lietuvoje gyvenimas toli gražu negerėja, nors valdantieji per savo komunikacijos kanalus ir mėgina įteigti, kad yra priešingai [2].

Anot jo, metams baigiantis, spaudoje ir kituose informaciniuose kanaluose buvo nuolat pabrėžiama kaip neva kils senjorams, vaikams, neįgaliesiems skirtos išmokos, tačiau valdantieji esą skaičius ir informaciją pateikė taip, kaip jiems patogu, o tai, pasak parlamentaro, nebūtinai yra tiesa, mat realybę atspindi ne gaunama pinigų suma, bet jų turima perkamoji galia.

Parlamentaras įsitikinęs, kad realiosios žmonių pajamos mažėja jau gerus metus ir šiemet numatyti pajamų didinimai geriausiu atveju esą tik sušvelnins neigiamas pasekmes.

„Valdantieji, nuolat teigdami, kad viskas yra gerai, situacija – valdoma, žmonėms tik sukuria disonansą, kai realiame gyvenime patiriamas priešingas efektas. Viena dažniausiai kartojamų valdžios žinučių yra „viskas gerai“ – daromi rekordiniai didinimai, Vyriausybė yra geriausia istorijoje, situacija valdoma, problemų nėra, tačiau apklausos rodo, kad 9 iš 10 Lietuvos gyventojų mano, kad situacija šalyje blogėja. Ar gali būti, kad valdantieji gyvena kažkokioje kitoje tikrovėje, nei visi likusieji?“ – teiravosi L. Kukuraitis.

L. Kukuraičio teigimu, ministerijos komunikacijoje didinimai dedami prie didinimų, skelbiant, kad namų ūkių situacija neva gerės. Tačiau realybė tokia, kad niekas didinimų nelygina su infliacija, kuri viską ir „suvalgo“.

Politikas pabrėžė, kad ši Vyriausybė neįgyvendino dar daugelio savo darbų: nesiėmė jokių adekvačių sprendimų infliacijai suvaldyti, per vėlai pažadėjo paramą verslui, o minimalioji mėnesinė alga esą kilo kur kas mažiau nei priklausytų pagal Trišalėje taryboje suderintą formulę. Kaip ir praktiškai liko užšaldyti vaiko pinigai bei nemokamas maitinimas.