A.Bilotaitės vienybės pradžiamokslis: vairavimo egzamino laikymui rusų kalba - „ne”

Vairavimo egzamino rusų kalba Lietuvoje laikyti nebus galima

Daugeliui vertybė – tai obuolių pyragu kvepiantys namai, šeimos susibūrimai ir santarvė bendruomenėje. Be abejo, didi vertybė – ir valstybinė lietuvių kalba, kuri, kaip žinoma, yra viena iš seniausių kalbų pasaulyje, ypač vertinama kalbininkų dėl savo archajiškumo.

Agnė Bilotaitė – Lietuvos vidaus reikalų ministrė, išreiškė tvirtą ir, dalies lietuvių nuomone – subjektyvią poziciją kalbėdama apie vairavimo egzamino laikymo sąlygas. Moters teigimu, Lietuvoje turi būti uždrausta laikyti vairavimo egzaminą rusų kalba [1].

A. Bilotaitė raudonos spalvos tušinuku žymisi kriterijų neatitinkančius asmenis. Ji mano, kad lietuvių kalbos naudojimas – šalies vienybės elementas – vienintelis, kuris apjungia savus, nepastebimai iš žaidimo išmetant kitus asmenis? Tokiu būdu neva „atstatomas” vienybės principas, už Putino nuodėmes, taip sakant, kariant su tuo nesusijusius žmones?

Galima manyti, kad tokia pozicija grindžiama menamu siekiu skatinti integraciją bei lietuvių kalbos naudojimą visuomenėje. Kitaip tariant, ministrė pabrėžia, esą vairavimo egzaminai turėtų būti laikomi tik lietuvių kalba, kadangi tai yra oficiali valstybės kalba, kurios poziciją neva būtina stiprinti – visose gyvenimo srityse. Šis sprendimas argumentuojamas lietuvių kalbos svarba ir siekiu užtikrinti, jog šalies piliečiai bei gyventojai esą kuo geriau integruotųsi į lietuvišką aplinką (ypač kalbos mokėjimo kontekste). Ministrės teigimu, ji inicijuoja didesnę komunikaciją tarp vairuotojų, kelių eismo taisyklių laikymąsi ir saugumą. Vis dėlto, galbūt menkai tesusimąstoma, jog kol prioretizuojami vieni, siena diskretiškai statoma prieš kitų nosį.

Kai kurie žmonės dėl tokio sprendimo, iš tiesų, nulydi Agnę aplodismentais. Tačiau kita lietuvių stovykla su ministrės nutarimu nesutinka. Jiems kyla klausimas: vienybės principas šių laikų kontekste – tai dalies ignoravimas?

Bilotaitė sako, kad rusų kalbos naudojimas – naudingas tiems, kurie dar nesimoko lietuvių kalbos arba turi sunkumų ją įsisavinant. Tačiau kerta kirviu, esą lietuvių kalbos naudojimas yra esminis (ir, suprask, vienintelis) integracijos ir šalies vienybės elementas.

Tai – nusistatymas prieš kariaujančią Rusiją ar prieš rusakalbius?

Dėl vidaus reikalų ministrės direktyvos, dalis tautiečių „kilnoja antakius”: juk vertybinės pozicijos yra tos, kurios kiekvieną žmogų pasitinka atviru glėbiu – neskirstant, objektyviai atsižvelgiant į supančias aplinkybes, poreikius bei galimybes. Jei kalbėtume jos kalba, iš principo galėtume sakyti, kad rusiškai kalbantis žmogus iškart – Vladimiras Putinas.

Bilotaitė tvirtina, kad sprendimas, jog nuo kitų metų vairavimo egzaminą galima bus laikyti lietuvių ar kita Europos Sąjungos (ES) kalba, susijęs su vertybine šalies pozicija dėl šalies agresorės Rusijos kalbos vartojimo.

„Priimtas sprendimas, kad vairuotojo pažymėjimą, tą teorinę dalį laikyti bus galima lietuvių kalba arba kitomis Europos Sąjungos kalbomis. Rusų kalba to nebebus galima daryti“, – trečiadienį tvirtino A. Bilotaitė. Šiuo – ašakų nuo žuvies rūšiavimo – principu ji, kaip pati sako, remiasi ir „kontroliuodama migracijos procesus“.

„Nėra priimtina, kad rusų kalba, šalies agresorės kalba yra teikiamos viešosios paslaugos“, – reiškė nuomonę vidaus reikalų ministrė.

Tautiečiai gūžčioja pečiais, kiek toli eis šis skirstymas; kiek Agnė sau leis. Juk, pakrapščius galvą, vertybės užima ne konkretų postą ir gyvena ne tam tikroje tautoje – jos atstovauja bendražmogiškumo principą. Be to, jei jau siekiama įtvirtinti lietuvių kalba, kyla klausimų, dėl kokių priežasčių į vairavimo egzaminą įtraukiamos ir kitos ES kalbos. Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių, taigi, logiškai mąstant, viskas ir turėtų vykti šia kalba – ne vienoms kalboms taikant privilegijas, o kitas – drastiškai išbraukiant.

„Šis sprendimas padės sumažinti išorės grėsmių poveikį nacionaliniam saugumui. Lietuvoje gyvenantiems ir ES laikinąją apsaugą turintiems ukrainiečiams bus sudarytos išimtys“, – tikslina sąlygas ministrė A. Bilotaitė [2].

Nuo 2025 m. sausio 1 d. vairavimo egzaminai – lietuvių ir kitomis oficialiomis ES kalbomis

Seniau Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. vairavimo egzaminus Lietuvoje bus galima laikyti tik lietuvių arba kitomis oficialiomis ES kalbomis. Siekiama ne tik skatinti valstybinės kalbos vartojimą, bet ir užtikrinti geresnį bendradarbiavimą su ES valstybėmis narėmis.

Ministrės įsakymas numato, kad praktinio egzamino metu asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, bus leidžiama dalyvauti kartu su vertėju, galinčiu versti iš/į pasirinktą ES oficialią kalbą. Tiems asmenims, kurie egzaminui ruoštis pradėjo pagal esamą tvarką, ketinama numatyti pereinamąjį laikotarpį.

Bendrovės „Regitra“ duomenimis, pernai teorijos vairavimo egzaminai rusų kalba buvo laikyti 10 381 kartus. Šiemet per 11 mėn. – 11 560. Daugiausiai užsieniečių rusų kalba laiko B kategoriją (lengvieji automobiliai), toliau C kategoriją (sunkvežimiai) ir A kategoriją (motociklai).

VRM visoms pavaldžioms įstaigoms taip pat išplatino rekomendaciją teikti paslaugas ir aptarnauti gyventojus valstybine lietuvių kalba arba kitomis oficialiomis ES kalbomis.