Aiškėja pirmieji 2027-ųjų savivaldos rinkimų „koziriai“: tarp kandidatų – politikoje žinomi vardai

Rinkimų kova jau prasideda – nors balsadėžės dar toli

Iki 2027 metų savivaldos rinkimų dar liko laiko, tačiau politinė kova jau įgauna pagreitį. Seime siūloma konkreti balsavimo data, o partijos viena po kitos pradeda atskleisti, ką siųs į kovą dėl merų postų. Tautos ir teisingumo sąjunga jau paskelbė trylika kandidatų, o savo kortas vis aktyviau atverčia ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Pagal parlamento pirmininko Juozo Oleko pateiktą nutarimo projektą, savivaldybių tarybų ir merų rinkimai galėtų vykti 2027 metų kovo 7 dieną. Jei Seimas pritars, būtent ši diena taps pagrindine savivaldos rinkimų data [1].

Vyriausioji rinkimų komisija anksčiau buvo numačiusi platesnį galimą rinkimų laikotarpį – nuo vasario 14-osios iki kovo 14-osios. Įvertinus ankstesnių rinkimų praktiką, kadencijų terminus ir valstybines šventes, tinkamiausiomis laikytos dvi datos – vasario 28-oji ir kovo 7-oji.

Seimui pateiktame projekte pasirinkta vėlesnė iš jų.

Tautos ir teisingumo sąjunga jau dėlioja rinkimų komandą

Kol parlamentas dar turės galutinai apsispręsti dėl rinkimų datos, kai kurios partijos jau ruošiasi kampanijai. Tautos ir teisingumo sąjunga savaitgalį patvirtino trylika kandidatų į merus ir suformavo savivaldos rinkimų štabą [2].

Didžiuosiuose miestuose partija ketina kelti visuomenei gerai žinomus kandidatus. Vilniuje mero posto sieks žurnalistas Kristupas Krivickas, Kaune – Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas, o Klaipėdoje – buvęs parlamentaras Naglis Puteikis.

Kauno rajone partijos kandidatu pasirinktas savivaldybės tarybos narys Artūras Orlauskas, Klaipėdos rajone – buvęs meras Sigitas Karbauskas. Biržuose kandidatuos buvęs meras Valdemaras Valkiūnas, o Lazdijų rajone – europarlamentaras Petras Gražulis.

Partija savo kandidatus taip pat kelia Prienuose, Telšiuose, Radviliškyje, Panevėžio rajone, Utenoje ir Pasvalyje. Rinkimų štabui vadovaus V. Valkiūnas.

„Valstiečiai“ taip pat atskleidžia kandidatus

Tuo tarpu pasirengimą 2027 metų savivaldos rinkimams spartina ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Partijos taryba patvirtino dar 15 kandidatų į merus. Pasak LVŽS rinkimų štabo vadovės Ligitos Girskienės, galutinis partijos kandidatų sąrašas turėtų paaiškėti spalį [3].

Tarp patvirtintų pretendentų – Petras Valiūnas Alytaus rajone, Renata Sorakienė Jonavos rajone, Dalius Serafinas Kėdainių rajone, Romas Karmazinas Klaipėdoje, Kęstutis Tumelis Marijampolėje, Andriejus Stančikas Plungės rajone ir kiti kandidatai. Dalis pretendentų buvo patvirtinti dar pavasarį, todėl partijos rinkimų žemėlapis jau apima nemažai šalies savivaldybių.

LVŽS šiuo metu turi merus aštuoniose Lietuvos savivaldybėse ir visi jie ketina siekti dar vienos kadencijos. Tarp jų – Kęstutis Tubis Anykščių rajone ir Bronius Markauskas Klaipėdos rajone. Taigi „valstiečiai“ į rinkimus planuoja eiti derindami jau pareigas einančių merų patirtį su naujais kandidatais.

Politinė kampanija prasidės dar 2026-aisiais

Nors patys rinkimai vyks tik 2027 metų pavasarį, oficiali politinė kampanija prasidės jau 2026 metų rugsėjį. Vadinasi, artimiausiais mėnesiais rinkimų temos viešojoje erdvėje tik daugės.

Turėtų aiškėti ne tik nauji kandidatai į merus, bet ir partijų sąrašai, pagrindinės kampanijų žinutės bei strategijos. Vienos politinės jėgos remsis nacionaliniu mastu žinomais vardais, kitos – vietos politikais ir savivaldoje jau dirbančiais žmonėmis.

Kova vyks ne tik dėl merų postų, bet ir dėl vietų savivaldybių tarybose, kurios sprendžia daugelį kasdienių gyventojams svarbių klausimų.

Rinkėjai spręs dėl valdžios visose 60 savivaldybių

2027 metais merai ir tarybų nariai bus renkami visose 60 Lietuvos savivaldybių. Savivaldos rinkimai šalyje vyksta kas ketverius metus, o paskutinį kartą gyventojai vietos valdžią rinko 2023 metų kovo 5 dieną.

Tąkart pirmajame ture balsavo 48,91 proc. rinkėjų. Mero rinkimų baigtis ne visur paaiškėjo iš karto – 34 savivaldybėse prireikė antrojo turo.

VRK jau yra nustačiusi, kiek tarybos narių bus renkama skirtingose savivaldybėse. Didžiausia taryba išliks Vilniuje – joje bus 51 narys. Mažiausia taryba bus Birštone, kur numatyta rinkti 15 politikų.

Palyginti su 2023 metų rinkimais, tarybų sudėtis keisis trijose savivaldybėse. Akmenės rajone ir Kalvarijoje bus renkama po keturis tarybos narius mažiau, o Palangoje – keturiais daugiau.