Vienas įrašas.549 584akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Aiškėja šokiruojanti detalė: prieš traukinio avariją Gudžiūnuose neveikė esminė saugumo sistema

•Auto•Evelina Aukštakalnytė
2 šaltiniai
Komentuoti (0)

Avarijos priežastimi galėjo tapti išjungta aširačių kontrolės sistema

Dar prieš Gudžiūnų geležinkelio stotyje įvykusį incidentą, kai nuo bėgių nuriedėjo skaldą vežę vagonai, tame ruože nebeveikė viena svarbiausių saugumo grandžių – aširačių kontrolės sistema. Kaip LRT RADIJUI patvirtino „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas, sprendimas ją išjungti buvo susijęs su gamintojo iš Austrijos informacija.

Tai reiškia, kad kritiniu momentu infrastruktūra jau veikė su ribota technine priežiūra, o galimi gedimai galėjo likti nepastebėti ilgiau nei įprastai [1].

Pasak V. Žalimo, jei sistema būtų buvusi aktyvi, aširačių perkaitimas galėjo būti identifikuotas gerokai anksčiau. Tuo metu dalis įrangos jau buvo nuimta ir perkelta kitur, todėl konkretus ruožas liko be pilnavertės kontrolės. Tai ypač svarbu vertinant pirminę incidento versiją, jog vagonai galėjo nuriedėti būtent dėl užsiblokavusių aširačių.

„Ruožas buvo pakankamai ilgas, kad užkaistų sistema ir užsiblokuotų. Vienoje atkarpoje sistema jau buvo atjungta ir pervežta į kitą vietą. Tai yra austrų kompanija. Sena sistema, bet buvo iki šiol palaikoma ir prižiūrima. Tiesiog jos modernizacijai poreikis yra daugybę metų.

Mes prašėme investicinių lėšų atnaujinti tą sistemą, bet tol, kol negavome jų, prižiūrėjome savo jėgomis su gamintojų atstovu, bet dabar detalių jiems nebeliko“, – LRT RADIJUI sakė V. Žalimas.

Aiškėja traukinio avarijos Gudžiūnuose detalės. DI sugeneruota nuotrauka

Eismas jau sugrįžo į senas vėžias

Tuo tarpu skelbiama, kad po avarijos jau buvo visiškai atnaujintas keleivinių ir krovininių traukinių eismas Kauno rajone, ties Vingytės kaimu, kur savaitgalį nuo bėgių nuriedėjo iš Palemono į Duisburgą vykęs lokomotyvas ir keturi vagonai [2].

LTG grupės duomenimis, incidentas paveikė 22 keleivinių traukinių reisus ir daugiau nei 800 keleivių, daliai jų kelionę teko tęsti autobusais, o tranzitiniai sąstatai laikinai buvo grąžinti į išvykimo stotis.

Šiuo metu eismas jau vyksta įprastai, nors kai kurie traukiniai dar gali nežymiai vėluoti, o abiejų pastarųjų incidentų – tiek Vingytėje, tiek Gudžiūnuose – aplinkybes aiškinasi speciali LTG tyrimo grupė.

Atskleidė liūdną realybę apie šalies infrastruktūrą?

Šeštadienio naktį Kauno rajone, Jiesios teritorijoje, nuo europinės geležinkelio vėžės nuriedėjo iš Vokietijos važiavęs traukinio lokomotyvas kartu su keturiais krovininiais vagonais. Incidentas įvyko apie vidurnaktį, o jo likvidavimo darbai truko visą naktį. Dėl avarijos buvo smarkiai sutrikdytas eismas – sustojo tiek europinės, tiek plačiosios vėžės traukiniai, paveiktos svarbios kryptys tarp Kauno, Kybartų, Marijampolės ir Mockavos.

Dalis keleivių buvo priversti kelionę tęsti autobusais, o tranzitinis judėjimas kuriam laikui visiškai sustabdytas. Nors žmonės nenukentėjo ir pavojingi kroviniai nebuvo pažeisti, incidentas iškėlė rimtų klausimų dėl geležinkelių infrastruktūros patikimumo.

Avarija įvyko vienoje jautriausių tinklo vietų, kur susikerta skirtingo pločio vėžės, todėl net ir nedidelis trikdis gali turėti didelių pasekmių. Specialistai šiuo metu šalina nuo bėgių nuvažiavusius vagonus ir siekia kuo greičiau atkurti eismą, tačiau tuo pačiu pradėtas tyrimas dėl galimų priežasčių.

Šis įvykis sutapo su platesnėmis diskusijomis apie šalies infrastruktūros būklę – prastėjančius tiltus, augantį jų nusidėvėjimą ir nepakankamą prevencinę priežiūrą. Pastaraisiais mėnesiais buvo fiksuoti ir kiti incidentai, tarp jų – masiškai prakirstos automobilių padangos magistralėje Kaunas–Klaipėda dėl duobių, kas dar labiau sustiprino susirūpinimą dėl bendro transporto sistemos saugumo Lietuvoje.

https://77.lt/byra-jau-ne-tik-tiltai-ir-keliai-bet-ir-gelezinkeliai
Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.