Vienas įrašas.549 583akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Aleksandras NEMUNAITIS: Kodėl dažnai didžiausi „laisvo žodžio“ gynėjai tampa didžiausiais cenzoriais?

•Nuomonės•Skaitytojo Laiškas
Aleksandras NEMUNAITIS: Kodėl dažnai didžiausi „laisvo žodžio“ gynėjai tampa didžiausiais cenzoriais?
Didžiausi „laisvo žodžio“ gynėjai dažnai tampa cenzoriais dėl socialinių ir psichologinių modelių, tokių kaip motyvuotas mąstymas ir grupinis mąstymas.
Komentuoti (0)

Pradėjau domėtis kodėl dažnai nutinka taip, kad didžiausi „laisvo žodžio“ gynėjai tampa ir didžiausiais cenzoriais?

Tai nėra atsitiktinumas ir tikrai ne vien lietuviškas reiškinys. Tai pasikartojantis socialinis ir psichologinis modelis, kurį tyrinėja socialinė psichologija, politinė filosofija ir komunikacijos mokslai.

1. Motivated reasoning (motyvuotas mąstymas)

Žmonės nuoširdžiai palaiko laisvą žodį tol, kol jis sutampa su jų pačių įsitikinimais. Kai kalba pradeda prieštarauti jų pasaulėžiūrai, ji imama suvokti ne kaip nuomonė, o kaip grėsmė, kaip problema, kurią reikia „suvaldyti“.

2. Moral licensing (moralinė licencija)

Kai grupė save laiko „teisingoje istorijos pusėje“, ji ima jaustis turinti moralinį leidimą elgtis taip, kaip kitu atveju laikytų nepriimtinu. Logika paprasta: mes geri, todėl galime sau leisti daugiau. Cenzūra čia nebeatrodo cenzūra, ji pateikiama kaip atsakingas, netgi būtinas veiksmas.

3. Groupthink (grupinis mąstymas)

Kai susiformuoja „vienintelė teisinga linija“, abejonės ima atrodyti ne kaip diskusija, o kaip nelojalumas. Klausimai tampa „kenksmingi“, kritika - „ne laiku“, o pats kritikuojantis asmuo - „problema“. Taip gimsta tylioji cenzūra: be teisinių veiskmų, bet su labai aiškiomis pasekmėmis (socialinis spaudimas).

4. Agenda control (darbotvarkės kontrolė)

Tie, kurie jaučiasi ginantys „demokratiją“, dažnai ima manyti, kad alternatyvūs balsai silpnina jų pusę ir padeda „kitai stovyklai“. Todėl nuomonių įvairovė pradedama laikyti ne demokratijos sąlyga, o rizika. Laisvas žodis paliekamas tik saviems.

5. Cenzūra kaip „gynyba nuo blogio“

Istorijoje cenzūra beveik niekada nebuvo pristatoma kaip blogis. Ji visada ateina su gerais lozungais: apsauga, atsakomybė, pažanga, saugumas. George Orwell tai apibendrino labai paprastai: didžiausias pavojus laisvei kyla tada, kai cenzūra pradedama laikyti moraline pareiga.

Todėl ir matome paradoksą: žmonės, kalbantys apie laisvę garsiausiai, dažnai pirmieji bando nutildyti tuos, kurie galvoja kitaip.

Kaip trūksta visuomenėje šviesulių, „elito“ atstovų, kurie cituotų Volterą:

„Aš nesutinku su tuo, ką tu sakai, bet aš iki mirties ginsiu tavo teisę pasakyti tai.“

Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.