Alergija nėra tik sezoninis nepatogumas: negydoma ji gali turėti sudėtingų pasekmių

Alerginių susirgimų daugėja, o jų augimą lemia ne tik geresnė diagnostika

Liepos 8-ąją minima Tarptautinė alergijos diena primena apie vieną sparčiausiai pasaulyje plintančių lėtinių ligų. Specialistai pastebi, kad alerginių susirgimų daugėja ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje, o jų augimą lemia ne vien pažangesnė diagnostika.

Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė ir vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų paplitimo augimas šiandien jau nebekelia abejonių. Pasak jos, epidemiologiniai tyrimai Europoje ir visame pasaulyje patvirtina, kad per pastaruosius dešimtmečius alerginių ligų daugėja.

Gydytojos teigimu, geresnė diagnostika ir didesnis visuomenės informuotumas prie šios statistikos prisideda, tačiau vien tuo augimo paaiškinti negalima. Didžiausią įtaką daro aplinkos ir gyvenimo būdo pokyčiai – urbanizacija, oro tarša, klimato kaita, ilgesni žiedadulkių sezonai, pakitusi mityba ir mažesnis kontaktas su natūralia mikrobiota.

Lietuvoje dažniausiai diagnozuojamos kvėpavimo takų alergijos – alerginis rinitas, alerginis konjunktyvitas ir alerginė bronchų astma. Vis dažniau nustatoma alergija namų dulkių erkėms, gyvūnų pleiskanoms, pelėsiams, maistui, vaistams ar vabzdžių įgėlimams.

Alergija gali prasidėti bet kuriame amžiuje

R. Tamošiūnienė atkreipia dėmesį, kad vienas dažniausių klaidingų įsitikinimų yra manymas, jog jei žmogus vaikystėje nebuvo alergiškas, ši problema jo jau nebeužklups. Pasak gydytojos, alergija gali atsirasti bet kuriame amžiuje.

Nors daug alerginių ligų prasideda vaikystėje, nemažai žmonių pirmuosius simptomus pajunta tik suaugę. Tam įtakos gali turėti pasikeitusi gyvenamoji ar darbo aplinka, nauji alergenai, virusinės infekcijos, hormoniniai pokyčiai, rūkymas ar oro tarša.

Pasitaiko situacijų, kai žmogus daugelį metų turi genetinį polinkį, tačiau simptomai pasireiškia tik tada, kai imuninė sistema pradeda kitaip reaguoti į konkretų alergeną. Tokiais atvejais alergija gali prasidėti net ir tada, kai žmogus anksčiau panašių nusiskundimų neturėjo.

Gydytoja priduria, kad žmonės dažnai nuvertina ilgai trunkančią vandeningą slogą, nuolatinį nosies užgulimą, čiaudulį, akių niežėjimą ar ašarojimą. Taip pat neretai ignoruojamas sausas kosulys, gerklės kutenimas, odos niežėjimas ar pasikartojantys bėrimai.

Pasikartojantys simptomai ir dusulys gali įspėti apie rimtesnę reakciją

Pasak R. Tamošiūnienės, į gydytoją verta kreiptis, jei simptomai kartojasi tuo pačiu metų laiku, trunka ilgiau nei dvi ar tris savaites arba pasireiškia tam tikroje aplinkoje. Tokie požymiai gali rodyti, kad žmogaus organizmas reaguoja į konkretų alergeną.

Ypač svarbu neatidėlioti pagalbos, jeigu atsiranda dusulys, švokštimas ar spaudimas krūtinėje. Veido ar gerklės tinimas taip pat gali būti sunkios alerginės reakcijos požymis, kuriam būtina skubi medicinos pagalba.

Alergologė pabrėžia, kad alergija nėra tik laikinas diskomfortas, kurį pakanka ištverti. Negydoma arba netinkamai gydoma alergija gali progresuoti, o nuolatinis alerginis uždegimas gali lemti lėtinį nosies gleivinės pažeidimą, sinusitą, dažnesnius ausų uždegimus, miego sutrikimus, nuovargį ir blogesnę gyvenimo kokybę.

Pasak gydytojos, moksliniai tyrimai rodo, kad daliai pacientų alerginis rinitas ilgainiui gali progresuoti į bronchų astmą. Todėl užsitęsę ar pasikartojantys simptomai neturėtų būti laikomi tik sezoniniu nepatogumu.

Uždelstas gydymas gali bloginti miegą, darbingumą ir bendrą savijautą

„Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas Audrius Zinevičius atkreipia dėmesį, kad žmonės dažnai kreipiasi pagalbos tik tada, kai simptomai tampa sunkiai pakeliami. Pasak jo, alergija dažnai laikoma sezoniniu nepatogumu, todėl nemaža dalis žmonių gydytojo konsultaciją atideda mėnesiams ar net metams.

A. Zinevičius pažymi, kad užsitęsę simptomai gali reikšmingai paveikti miegą, darbingumą ir bendrą savijautą. Laiku nepradėtas gydymas, pasak jo, didina komplikacijų riziką, todėl svarbu kuo anksčiau pasikonsultuoti su gydytoju specialistu ir tiksliai išsiaiškinti simptomų priežastį.

Eksperto teigimu, galimybė greitai patekti pas specialistą ir atlikti reikalingus tyrimus leidžia tiksliau nustatyti diagnozę. Tai taip pat padeda greičiau parinkti tinkamiausią gydymą ir geriau kontroliuoti ligą.

A. Zinevičius pabrėžia, kad papildomas sveikatos draudimas suteikia daugiau galimybių operatyviai konsultuotis su gydytojais specialistais ir atlikti reikalingus tyrimus. Ankstyva diagnostika leidžia greičiau pradėti gydymą ir mažinti alergijos progresavimo riziką.

Šiuolaikinis alergijų gydymas neapsiriboja vien simptomų slopinimu

R. Tamošiūnienė sako, kad šiuolaikinis alergijų gydymas šiandien yra gerokai pažengęs ir neapsiriboja vien simptomų slopinimu. Gydymas remiasi trimis pagrindiniais principais – alergeno vengimu, medikamentiniu gydymu ir alergenų specifine imunoterapija.

Pasak gydytojos, būtent imunoterapija yra vienintelis metodas, galintis pakeisti natūralią alerginės ligos eigą. Ilgainiui imuninė sistema tampa mažiau jautri konkrečiam alergenui, todėl simptomai silpnėja, o daliai pacientų gali visai išnykti.

R. Tamošiūnienės teigimu, jei tie patys simptomai kartojasi kasmet arba nuolat pasireiškia tam tikroje aplinkoje, nereikėtų jų laikyti savaime suprantamu reiškiniu. Tokiu atveju svarbu nustatyti, kokie alergenai sukelia simptomus.

Ankstyva diagnostika leidžia tiksliai nustatyti alergijos priežastį ir laiku parinkti tinkamiausią gydymą. Kuo anksčiau alergija nustatoma ir pradedama kontroliuoti, tuo didesnė tikimybė išvengti jos progresavimo bei ilgalaikių komplikacijų.

Daugiau informacijos

Saulius Abraškevičius
AB „Lietuvos draudimas“ komunikacijos vadovas
Mob. +370 685 21479
El. p. saulius.abraskevicius@ld.lt