Algimantas RUSTEIKA: Psichozė jau neprimena beprotnamio – tai jau beprotnammis

Kodėl tu ne taip, kaip noriu, rašai apie Ukrainą?

Dabar gali parašyt apie orą, grybus, savo vaikystę, Visatos kilmę ar gimstamumą Zimbabvėje, įdėti į feisbuką daugybos lentelę ir aiškinti, kad tai nesąmonė, kalbėt apie ką tik nori – vis tiek viskas baigsis taip pat.

Po penkių minučių sulėkę šimtai ims komentuot apie Ukrainą. Ir visi bus pikti, viskuo nepatenkinti ir puls iki kraujų draskyt vienas kitą, o daugiausiai klius tam, kuris parašė.

Kodėl tu ne taip, kaip noriu, rašai apie Ukrainą, kodėl per daug ar per mažai rašai apie Ukrainą, kodėl nepasmerki, kodėl pasmerki, kodėl nepakankamai pasmerki, kodėl nepasakei, kas agresorius (tarsi kas to nežinotų), kodėl pasmerki ne taip kaip reikia pasmerkti, kodėl ne taip, kaip noriu, pasmerki, kodėl?

Kodėl negalvoji kaip aš apie Ukrainą, kodėl nerašai kaip noriu, kad parašytum apie Ukrainą, ir kas pas tave per draugai feisbuke, kodėl jie ne tokie kaip reikia, ir ką tavo sekėjai rašo, ir kodėl tu leidi jiems taip komentuoti ir galvoti apie Ukrainą, kodėl, kodėl ir dar kartą kodėl – seilės, snargliai ir kraujai tik tykšta į visas puses!

Psichozė jau neprimena beprotnamio

Tai JAU yra beprotnamis. Tą rašo solidūs žmonės, užauginę vaikus, klumpantys bažnyčiose ir kryžiukais pažymintys kaktas, lūpas ir širdis išgirdę Dievo žodį apie artimo meilę ir nuodėmių atleidimą, dideli profesoriai ir visai neprofesoriai, garbingi vyrai, moterys ir visiškai žali jaunikliai.

Ir vis labiau įsitikinu, kad atėjus tikrai išbandymo valandai ir vėl, kaip kadaise, susiteptume vienas kito krauju ir nuspaudžiant ginklo gaiduką ranka nesudrebėtų, o protu ir gailestingumu tikrai tikrai nesusiteptumėme. Nes ta neapykanta neišgalvota, nesuvaidinta.

Ar iš tikrųjų, nuoširdžiai manote, kad tuo tarpusavio ėdimu ir neapykanta padėsit Ukrainai ar atitolinsit karą nuo savo namų?

Niekam tuo nepadėsit ir nieko neatitolinsit. Tik padėsit tą psichozę kurstantiems valdžios menkystoms, kurie naudojasi karo pretekstu savo durnystėms ir bizniams, jų gobšumui ir nusikaltimams nusiplauti.

Ir atitolinsit neišvengiamą jų krachą. Tie, kurie karą naudoja karui su savo žmonėmis, labai džiaugiasi, privertę mus kariauti vienas su kitu, jie šito karo taip laukė ir išnaudos progą iki galo. Vis dar turiu vilties, kuri miršta paskutinė, kad tai baigsis ir šalis atsibus. Bet kuo toliau – tuo mažiau.

Nes kuo dabar 101 proc. įsitikinau – daugiausia išminties tautoje yra pas vadinamuosius „paprastus“ žmones. O daugiausia idiotizmo – pas „protinguolius“, vadinamuosius „inteligentus“ ir profesionalius tautiškus patriotus. O dabar jau ir pas visiškais glušais patapusius „opozicionierius“, kurių pavardės greitai taps bukumo matavimo vienetų pavadinimais.

Šioje psichozėje sveikas protas ir elementarus mandagumas nebegalioja

Susireikšminę bukagalviai moko pasaulį gyventi ir įsivaizduoja esantys labai svarbūs sprendimų priėmėjams ir procesams, kurie nuo jų visiškai nepriklauso. Gyvena praeities pasaulyje, kuris jau miršta. Šuoliuoja alternatyvios realybės prerijomis ant padvėsusio arklio ir nepastebi, kad patys negyvi.