„Amžinieji chemikalai“ paliko pėdsaką delfinų DNR: jų biologinis laikrodis paspartėjo

Naujosios Zelandijos delfinų biologinio amžiaus nuokrypis susietas su konkrečiais teršalų mišiniais

Paprastųjų delfinų organizmuose aptikti tam tikri PFAS junginiai ir metalai gali būti susiję su spartesniu biologiniu senėjimu. Tokią sąsają nustatė Naujosios Zelandijos mokslininkai, palyginę gyvūnų chronologinį amžių su pagal DNR pokyčius apskaičiuotu epigenetiniu amžiumi.

Tyrėjai pabrėžia, kad svarbus buvo ne bendras išmatuotų teršalų kiekis. Ryškiausias statistinis ryšys nustatytas tik su tam tikru PFAS junginių ir metalų deriniu, todėl skirtingos tos pačios cheminių medžiagų grupės dalys gali veikti nevienodai.

Tyrimo rezultatai 2026 metų birželio 26 dieną paskelbti „bioRxiv“ platformoje. Tai yra pirminis mokslinio darbo rankraštis, kuris dar nebuvo recenzuotas nepriklausomų tos srities mokslininkų.

Epigenetinis laikrodis delfinų amžių nustato pagal DNR metilinimo pokyčius

Chronologinis amžius parodo, kiek metų gyvūnas iš tikrųjų nugyveno. Biologinis amžius apskaičiuojamas pagal organizme vykstančius molekulinius pokyčius ir gali skirtis nuo kalendorinio amžiaus.

Delfinų amžiui nustatyti mokslininkai naudojo epigenetinį laikrodį. Jis analizuoja DNR metilinimą – mažų cheminių žymių pasiskirstymą DNR grandinėje, kuris gyvūnui senstant keičiasi gana nuosekliai.

Epigenetinio amžiaus pagreitėjimas buvo apskaičiuotas kaip skirtumas tarp pagal DNR nustatyto ir pagal dantų augimo sluoksnius įvertinto amžiaus. Teigiamas nuokrypis reiškė, kad delfino biologinis amžius buvo didesnis, negu tikėtasi pagal faktiškai nugyventus metus.

Tyrimui panaudoti 2000–2023 metais žuvusių 75 paprastųjų delfinų mėginiai

Mokslininkai tyrė 75 paprastuosius delfinus, kurie Naujojoje Zelandijoje 2000–2023 metais išplaukė į krantą arba žuvo atsitiktinai patekę į žvejybos įrankius. Gyvūnų amžius pirmiausia nustatytas skaičiuojant jų dantyse susidariusius metinius augimo sluoksnius.

Ankstesniame tos pačios mokslininkų grupės darbe iš odos mėginių buvo sukurtas pirmasis paprastiesiems delfinams pritaikytas molekulinis amžiaus laikrodis. Jis chronologinį amžių galėjo nustatyti maždaug dvejų metų tikslumu, nors senesnių gyvūnų rezultatai buvo mažiau tikslūs.

Naujajame tyrime teršalų analizei buvo naudojami kepenų ir inkstų audiniai. Šešiolikos mikroelementų koncentracijos ištirtos 53 delfinų mėginiuose, o 28 skirtingų PFAS junginių kiekiai kepenyse išmatuoti 58 gyvūnams.

Seleno, cinko, vario, aliuminio ir mangano derinys paaiškino 55,4 proc. amžiaus nuokrypio variacijos

Ryškiausias ryšys su epigenetinio amžiaus pagreitėjimu nustatytas kepenyse išmatavus seleną, cinką, varį, aliuminį ir manganą. Šių penkių elementų derinys statistiniame modelyje paaiškino 55,4 proc. tarp delfinų nustatyto biologinio amžiaus nuokrypio variacijos.

Kai kurie iš šių elementų, įskaitant seleną, cinką ir varį, nedideliais kiekiais yra būtini normaliai organizmo veiklai. Jų poveikis priklauso nuo koncentracijos, cheminės formos, tarpusavio sąveikos ir gyvūno fiziologinės būklės, o per dideli kiekiai gali tapti toksiški.

Tyrime taip pat vertintas seleno ir gyvsidabrio molinis santykis. Šis rodiklis gali būti svarbus, nes selenas dalyvauja gyvsidabrio poveikį keičiančiuose biologiniuose procesuose, tačiau vien jo kiekis neleidžia paprastai nustatyti, ar gyvūnas buvo apsaugotas nuo toksiško poveikio.

Bendras PFAS kiekis senėjimo nuokrypio nepaaiškino, tačiau išsiskyrė keturi junginiai

Visų ištirtų PFAS koncentracijų suma neturėjo statistiškai reikšmingo ryšio su epigenetinio amžiaus pagreitėjimu. Sąsaja atsirado išskyrus keturis konkrečius junginius – PFBA, PFDA, PFHxS-B ir PFNA.

PFAS yra didelė tūkstančių sintetinių cheminių medžiagų grupė. Šie junginiai naudojami arba anksčiau buvo naudojami vandeniui, riebalams ir karščiui atspariose dangose, tekstilėje, maisto pakuotėse, pramonėje bei gaisrų gesinimo putose.

Daugelis PFAS aplinkoje skyla labai lėtai, todėl jų aptinkama vandenyje, dirvožemyje, žuvyse, laukiniuose gyvūnuose ir žmonių organizmuose. Naujojo tyrimo rezultatai rodo, kad vertinant galimą poveikį neužtenka visus PFAS sudėti į vieną bendrą rodiklį.

Teršalų derinys paaiškino 66,7 proc. delfinų epigenetinio amžiaus skirtumų

Į vieną statistinį modelį įtraukus svarbiausius metalus, keturis išsiskyrusius PFAS junginius ir seleno bei gyvsidabrio santykį, buvo paaiškinta 66,7 proc. epigenetinio amžiaus pagreitėjimo variacijos. Šis rodiklis apibūdina modelio gebėjimą paaiškinti tirtos grupės skirtumus.

Rezultatas nereiškia, kad teršalai sukėlė lygiai 66,7 proc. biologinio senėjimo arba tiek pat sutrumpino delfinų gyvenimą. Statistinis modelis parodo tarpusavio ryšį, tačiau pats savaime neįrodo priežasties ir pasekmės.

Delfinai gamtoje vienu metu susiduria su daugybe teršalų, įskaitant PFAS, metalus, mikroplastikus ir kitus pramoninius junginius. Dėl šios priežasties mokslininkai siekia tirti mišinių poveikį, kuris gali skirtis nuo kiekvienos medžiagos poveikio atskirai.

Delfinų lytis senėjimo nuokrypio nepakeitė, tačiau reikšminga buvo lytinė branda

Tyrime nenustatyta, kad epigenetinio amžiaus pagreitėjimas reikšmingai skirtųsi tarp patinų ir patelių. Vis dėlto lytiškai subrendę delfinai turėjo didesnį biologinio amžiaus nuokrypį negu nesubrendę gyvūnai.

Šis rezultatas rodo, kad biologinį amžių gali veikti ir natūralūs gyvenimo tarpsniai. Lytinė branda susijusi su hormoniniais, medžiagų apykaitos ir elgsenos pokyčiais, todėl jos poveikį reikia atskirti nuo aplinkos taršos.

Teršalų koncentracija taip pat gali didėti gyvūnui senstant, nes dalis medžiagų ilgainiui kaupiasi audiniuose. Vienkartinis po gyvūno mirties paimtas mėginys neparodo, kada prasidėjo poveikis ir kaip teršalų kiekis keitėsi per visą jo gyvenimą.

Delfinai gali perspėti apie jūrų taršą, tačiau tyrimo rezultatų negalima tiesiogiai perkelti žmonėms

Delfinai laikomi svarbiais jūrų ekosistemų būklės indikatoriais. Jie gyvena gana ilgai, kvėpuoja oru ir minta žuvimis, todėl jų organizmuose gali kauptis tie patys aplinkos teršalai, su kuriais susiduria pakrančių gyventojai bei jūrų produktus vartojantys žmonės.

JAV Aplinkos apsaugos agentūra nurodo, kad tam tikrų PFAS poveikis siejamas su imuninės ir hormoninės sistemų sutrikimais, vystymosi problemomis, padidėjusiu cholesterolio kiekiu bei kai kuriomis vėžio formomis. Skirtingi PFAS junginiai pasižymi nevienodu patvarumu ir toksiškumu, o daugelio jų poveikis tebėra nepakankamai ištirtas.

Naujosios Zelandijos delfinų tyrimas tiesiogiai nenagrinėjo žmonių sveikatos. Jis taip pat neparodo, kad tokios pačios teršalų koncentracijos žmonėms sukeltų tokį pat epigenetinio amžiaus pokytį.

Nerecenzuotas tyrimas dar neįrodo, kad tarša paspartino visų delfinų senėjimą

Darbo autoriai nustatė statistines sąsajas, tačiau neatliko kontroliuojamo eksperimento. Todėl negalima atmesti, kad rezultatams turėjo įtakos mityba, ligos, stresas, gyvenamoji vieta, genetiniai skirtumai arba kiti neišmatuoti teršalai.

Tyrimo imtis buvo palyginti nedidelė ir sudaryta iš nugaišusių, į krantą išmestų arba žvejybos metu žuvusių gyvūnų. Tokia grupė nebūtinai tiksliai atspindi visą sveikų ir laisvai gyvenančių paprastųjų delfinų populiaciją.

Rezultatus turės patikrinti nepriklausomi recenzentai ir tyrimai su kitomis delfinų populiacijomis. Ilgalaikis tų pačių gyvūnų stebėjimas padėtų nustatyti, ar teršalų koncentracijos pokyčiai iš tiesų vyksta anksčiau už epigenetinio amžiaus pagreitėjimą.

Šaltiniai

Yahoo. (2026). Common dolphins may be aging early from metals and “forever chemicals,” and the warning may be for us
https://www.yahoo.com/news/science/articles/common-dolphins-may-aging-early-070700442.html

The Cool Down. (2026). Common dolphins may be aging early from metals and “forever chemicals,” and the warning may be for us
https://www.thecooldown.com/green-tech/common-dolphins-aging-pollution-forever-chemicals/

bioRxiv. (2026). Epigenetic age acceleration is associated with contaminant exposure in common dolphins (Delphinus delphis)
https://www.biorxiv.org/content/10.64898/2026.06.22.733504v1