„Amžino karo šalis – JAV.“ Džefri Saks.

Stebina jaunų protų mulkinimas ir propagandos įtaka Lietuvoje

Jei kas nepažįstate šio žmogaus iš viešosios erdvės, tai nesunkiai tą galite padaryti su google pagalba. Ir youtube pilna medžiagos su jo pasisakymais įvairiomis geopolitikos temomis, atsakymais į sudėtingus, jau istoriniais tapusius, klausimus.

Kai klausausi šio žmogaus, manęs vis neapleidžia mintis: kokio lygio vyksta jaunų protų mulkinimas Lietuvoj, kaip turi būti sugadintas lietuvių, plačiąja prasme, genofondas, kad jie pasitenkina 3–5 minučių tekstu panoramoje, kur iš esmės nieko nepasakoma, nebent puse lūpų paminimas koks nors faktas ir tuoj pat išverčiamas kalnas propagandos, kaip reiktų tą faktą vertinti. (Propoganda, priminsiu, tai viskas, kas nukreipta į emocijų sukėlimą ir emocingą reakciją). Jokio žingeidumo, jokios abejonės, jokio noro sužinoti tikrą tiesą, jokios analizės ar bent jausmo, kad klanasklaida tave tiesiog laiko už neadekvatų nemokšą, kuriam tiks bet koks niekalas, pateiktas kaip tikras dalykas per tv ir kitą masmedia. Tiesa, pirmą šių metų pusmetį vienas kandidatas į prezidentus, jo garbei reikia paminėti, sukelė sistemininkų klanasklaidoje nedidelį cunamį, tačiau po pirmo amo netekimo atsigavę dabar jau dažnokai tenka per tv išgirsti apie tai, kaip mes stojome į ES „už alų ir skalbimo miltelius“.

Takerio Karlsono interviu su Putinu atskleidė pagrindinės žiniasklaidos nutylimas geopolitikos spalvas

Kai įžymusis Takeris Karlsonas paėmė iš Putino interviu, tai lrt panorama Pumprickaičių lupomis įstengė pasakyti vos pora sakinių, kas užėmė net dešimt sekundžių. Tuo tarpu tikrai besidomintis geopolitika žmogus atidžiai išklausė tą neįtikėtiną, tame laiko kontekste, Takerio darbo rezultatą mažiausiai du kartus: anglų ir rusų kalbomis. Ir, patikėkit, kokiomis naujomis spalvomis nusidažo pasaulio vaizdas. Kodėl du kartus, paklausite. O tam kad suvokt, kaip šitas interviu buvo išverstas į vieną ir į kitą kalbą, ir kaip tų šalių visuomenių buvo suvokta interviu esmė su visais niuansais. O jei prie to dar pridėti ir paties T.Karlsono interviu Saudo Arabijoje iškarto po interviu su Putinu, apie tai kaip jis ruošėsi tai daryti, kaip buvo nustebęs dėl to eskurso į gilią istoriją, kokius įspūdžius jis išsivežė iš Maskvos. Beje, LDK paminėjimas tame, Lietuvai turi didžiulę politinę reikšmę, O Abiejų tautų respublikos nutylejimas -Lenkijai.

O dabar pats sau sąžiningai atsakykite: koks procentas žmonių Lietuvoje, išskyrus tikrus profesionalus, tai padarė? Tikrai nykstamai mažas skaičius, kuris parodo koks samonės ir proto užtemimas yra nusileidęs ant Lietuvos.

Taikos derybos Šveicarijoje – prastai surežisuotas teatras?

Bet grįžkime prie amžino klausimo dėl Krymo priklausomybės, apie kurią, kaip netikėtai kylo triukšmo banga, tai netikėtai ji ir nuslopo. Nejaugi jau rastas teisingas visom pusėm Atsakymas ir visi dėl to sutarė? Nieko panašaus, niekas dėl nieko kol kas nesutarė, nežiūrint į skaitlingus susitikimus aukščiausiu lygiu, į kuriuos ne visi svarbiausi aukščiausio lygio vadovai "galėjo" atvykti, nors dar išvakarėse lankėsi gretimoje šalyje. Tai gali reikšti tik viena, kad ne tokiose susitikimuose ir ne tokiu būdu sprendžiami taikos klausimai ir ne tarp šių derybų subjektų, kitaip variant ne tokiame formate. Tai kas vyko praėjusį savaitgaly buvo prastai surežisuota pakazucha.

Rusijoje gausu naudingųjų iškasenų: civilizuoto pasaulio šalys karu sprendžia jų pačių problemas

Ir dar: netikėtai sužinojome, kad vargui ir kančiai pasmerktoje Ukrainoje turto žemės gelmėse yra už 12–13 trilijonų dolerių, o kiek tuomet vertingų iškasenų turi Rusija? Kadangi Rusija yra 28 kartus didesnė ir naudingomis iškasenomis turtingesnė šalis, bet tebunie jos lygios šia prasme, tai Rusija verta mažiausiai 336–364 trilijonus, į kuriuos ir nukreipti viso civilizuoto vakarų pasaulio šalių žvilgsniai, ir kuriuos verkiant reikia pasidalinti, kad būtų išspręstos visos jų problemos. Va kam reikalingas karas ir dėl ko, nežiūrint į nieką, net pridėjus 4% nuo Lietuvos BVP, jo „negalima“ nelaimėti. Koks keistas sprendimas, lyg sprendėjai nežinotų, kad bet koks karas visada baigiasi taikos sutartimi, o tikėtis, kad Rusija, ketvirta pasaulio ekonomika („Politiko“), bus sutriuškinta mūšio lauke, gali tik visiškai aklas, kurčias ir beprotis.

Visgi atsakymas į šio amžiaus klausimą „Kam priklauso Krymas?“ guli paviršiuje. Kai objektyviai atsakysite į klausimus: kas moka atlyginimus biudžetininkams, kas moka pensijas pensininkams, ir kokiais pinigais, kas tiesia kelius, tiekia vandenį, šildo būstus ir t.t., tuomet ir turėsite vienintelį tikrą ir teisingą atsakymą.