Andriukaitis debatuose melavo, bet neraudonavo: teigė, kad Lietuva sukioja laiką pati

„Savarankiška“ Lietuva be Briuselio leidimo negali net reguliuoti savo žiemos ir vasaros laiko

Kandidatas į linksniuojamus kaip vienus svarbiausių visoje Europos Sąjungos istorijoje vyksiančius rinkimus Vytenis Povilas Andriukaitis apsimelavo, debatų metu pradėjęs kalbėti apie laiko sukiojimą. Politikas taip norėjo oponuoti buvusiam parlamentarui Petrui Gražuliui, kad net pradėjo kalbėti netiesą, neva Europos Komisija prie jo akių yra nusprendusi, kad Lietuva gali pati nuspręsti, kaip ir kada jai persukti savo laiką.

Ketvirtadienį vykusiuose debatuose į europarlamentą, kuriuose dalyvavo politinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Petras Gražulis ir Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis, užvirė tikra diskusija dėl galimybės sukioti vasaros ir žiemos laiką Lietuvoje [1].

P. Gražulis reiškė nusivylimą, jog šiuo metu Europos Sąjunga nebeatlieka savo, kaip laisvas valstybes vienijančios bendrijos pareigų, o Lietuva esą net pati negalinti nuspręsti, kaip elgtis su vasaros ir žiemos laiku.

„Įsivaizduokite, kokiu lygmeniu sureguliuota ta Europa – net žingsnio į šoną savarankiškai negali žengti. Greitai nereikės nacionalinio parlamento, nes viską reguliuos Briuselis. Ir einame tuo centralizacijos keliu labai stipriai“, – laidoje kalbėjo P. Gražulis.

V. Andriukaitis: P. Gražulis skleidžia neteisybę

Oponuodamas P. Gražuliui signataras rėžė, kad šis kalba netiesą, mat Europos Sąjungos narių laiko sukinėjimas atiduotas į pačių valstybių rankas.

„Tas buvo padaryta jau prieš keturis metus. Europos Komisija, man dalyvaujant, priėmė sprendimą perleisti šią teisę pačioms šalims narėms ir tai yra būtent Lietuvos sprendimas. Todėl šiandien ir yra neatitikimai tarp valandų ir tarp šalių“, – tvirtino V. P. Andriukaitis.

Tačiau reaguodamas į tokį oponento tvirtinimą, P. Gražulis rėžė, jog visi dabartiniai europarlamentarai tvirtinę, jog ši teisė nesuteikta nacionalinėms valstybėms – Europos Sąjungos šalims.

77 aiškinasi tiesą: kaip yra iš tikrųjų?

Remiantis Europos Komisijos (EK) duomenimis, nėra atnaujinimų, nurodančių, kad valstybės narės gali savarankiškai nuspręsti sukti ar nesukti laikrodžius iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai.

Paskutinį pranešimą laiko persukimo tema Europos Parlamentas (EP) pateikė dar 2019 metais, kuriame tvirtino, kad laiko turėtume nebesukioti jau nuo 2021-ųjų [2], tačiau ši data taip niekad ir neatėjo.

Taigi, 2019 metais tai vis dar buvo tik diskusijų lygmenyje tarp europarlamentarų.

2019 m. gruodžio 2 dieną Tarybai pirmininkaujanti Suomija pateikė informaciją apie tuometinę padėtį, susijusią su Komisijos pasiūlymu dėl sezoninio laiko keitimo.

„Taryba dar nepasiekė bendros pozicijos šiuo klausimu“, – nurodoma Europos Vadovų Tarybos veiksmų sekoje [3].

Tačiau. Šalys narės gali laisvai nuspręsti, kuriai laiko zonai jos nori priklausyti: Vakarų Europos, Vidurio Europos ar Rytų Europos laiko juostai [4].

Pirmą kartą ES teisės aktai, kuriais buvo koordinuojama vieninga nacionalinė praktika laiko atžvilgiu, buvo priimti dar 1980 metais, siekiant užtikrinti sklandų bendrosios rinkos veikimą.

Dabartinė direktyva įsigaliojo 2001 m., o pagal jos nuostatas visos valstybės narės pereina prie vasaros laiko paskutinį kovo sekmadienį, o paskutinį spalio mėnesio sekmadienį grįžta prie savo standartinio žiemos laiko.