Andrius GUDAITIS: Ką bendro turi MMA, kiškis ir ežiukas?

Šią savaitę mano ausis fiksavo daugiausiai diskusijų dviem temomis:

1. MMA padidinimas nuo 2025 metų.

2. Kaip bankrutuoja siuvimo pramonė.

Aš jau esu įpratęs, kad bent dalis informacijos į viešumą pakeliama tik tam, kad galima būtų pasiekti kitų tikslų. Pvz. MMA padidinimas labai gera priemonė politikams pasireklamuoti, kad kokie jie „geri“ ir padidino MMA daugiau nei siūlė darbdavių atstovai.

Visas šis trišalės tarybos „spektaklis“ man primena vieną pasakojimą susijusį su konsultacine veikla

Vieną dieną susirinko kiškiai į susirinkimą. Skundžiasi tarybai, kad lapė baigia juos užvaikyti, brolius ir seseris suėsti. Iškėlė klausimą – ką daryti, kad lapė jų neėstų?

Taryba nusprendė nueiti pas protingiausią girios gyventoją – pelėdą. Nuėjo, išdėstė savo problemas ir paklausė – „ką mums daryti, kad lapė mūsų negaudytų ir neėstų?“.

Pelėda pagalvojo ir tarė – „Jums reikia tapti ežiukais! Tad lapė susibadys snukutį ir nebelys prie jūsų.“

Apsidžiaugusi kiškių taryba grįžta su sprendimu į kiškių susirinkimą. Praneša gerą žinią. Ją visi pasitinka su garsiais plojimais. Kai plojimai nurimsta, vienas iš gale esančių mažų, lapės užvaikytų kiškučių klausia – „O kaip mums tapti ežiukais?“. Stojusi tyla pradėjo spausti ausis.

Kodėl man ši istorija asocijuojasi su MMA didinimu

Visų pirma užduosiu klausimus:

1. Kaskart kai buvo padidinamas MMA, žmogui, gaunančiam MMA, gale mėnesio likdavo santaupų ar ir toliau gyvendavo nuo atlyginimo iki atlyginimo?

2. Padidinus MMA, ar kiti atlyginimai likdavo „prikalti“ ankstesniame lygyje, ar jie taip pat reaguodavo ir padidėdavo?

3. Ar verslas susidariusi atlyginimo skirtumą po MMA padidinimo padėdavo į produkto kainą?

4. Ar dėl padidėjusių produktų paslaugų kainų vėl nesumažėdavo pinigų vertė (infliacija) ir žmogus, gaudamas MMA ir toliau negali išgyventi iš atlyginimo?

5. Jei žmogus neišgyvena iš MMA, gal reikia vėl grįžti į pirmą klausimą?

Yra sakoma, kad tik kvailas žmogus kartodamas tą patį veiksmą tikisi skirtingo rezultato. Protingas – išmoksta pamokas ir daro pakeitimus priimdamas sprendimus.

Grįžtant prie siuvimo įmonių bankrotų – tai pavyzdys, kokią žalą sukelia neprotingi sprendimai. Sutinku, kad žmogus negali išgyventi iš MMA, sutinku ir su tuo, kad įmonės turėtų koncentruotis į aukštesnę pridėtinę vertę, tačiau perėjimas nuo vienų produktų prie kitų reikalauja laiko, žinomumo rinkoje išsikovojimo, kitaip tariant – laiko, kurio įmonėms nepaliekama. Todėl bankrutavus įmonėms, darbuotojai liks gatvėje, jiems bus mokamos „bedarbio išmokos“.

Ką galima būtų daryti kitaip?

Visų pirma orientuotis į investuotojų pritraukimą, kurie atidarytų gamyklas ir visą produkciją išsivežtų į užsienį. Investuotojas pasiskaičiuotų kokį didesnį nei šiuo metu esantis tam tikrame regione atlyginimas galėtų mokėti, įvertintų investicijų atsipirkimą ir siūlydamas geriau apmokamą darbą nukonkuruotų darbuotojus iš tokio darbdavio, kuris negeba surasti aukštesnės pridėtinės vertės produktų, negeba padidinti savo efektyvumo, kad galėtų konkuruoti su kitais.

Tokiu atveju gautume, kad MMA mokanti įmonė bankrutuoja, tačiau darbuotojai nelieka „gatvėje“ – jie dirba pas naują, aukštesnį atlyginimą pasiūliusį darbdavį. Toks atlyginimo padidinimas bus susietas su aukštesnės pridėtinės vertės produktu, įmonės aukštesniu darbo efektyvumu ir dėl to nepadarys įtakos kitų įmonių darbuotojų atlyginimams – vadinasi:

(a) nesukels didelio infliacijos efekto;

(b) žmogus, gaudamas didesnį atlyginimą, galės džiaugtis, kad kažkiek pavyko „atsidėti“ nuo atlyginimo.

Tokia situacija leistų panaikinti dabar vykstantį trišalės tarybos spektaklį:

1. Jei bus tinkama darbdavių darbo vietų pasiūla (konkurencija), nebus žmonių gaunančių MMA ir „darbuotojų atstovai“ neturės pagrindo dalyvauti šiame spektaklyje.

2. Darbdaviai taip pat „nesilaužys“ dėl savo neefektyvumo, nes supras, kad arba didina savo efektyvumą, ieško naujų produktų, arba nesugebės išgyventi nes neras darbuotojų.

3. Valstybės atstovams nebelis kur vaidinti „svarbiais ir reikšmingais“.

Gal atėjo laikas pradėti galvoti kitaip?