Andrius GUDAITIS: Kam skirti mitai energetikoje?

Vienas iš mitų energetikoje – jei nebus biržoje aukšta kaina, tai niekas į atsinaujinančią energetiką neinvestuos

Jei tai būtų tiesa, tai kokiu tikslu investuojantys į atsinaujinančią energetiką, prieš gaudami paskolą iš banko, turi užsitikrinti PPA ilgalaike (10-15 metų), fiksuotos kainos sutartimi?

Ar investuotojas gali remtis biržos kaina, jei PPA ilgalaikė fiksuotos kainos sutartis to nenumato, o bankas be PPA sutarties neduoda pinigų?

Gal investuotojas sprendimo priėmimui domisi kokią PPA kainą gali gauti ir nuo to skaičiuoja – „bus biznis ar ne“?

Jei investuotojui biržos kaina nesvarbi, tai kodėl ją reikia taip sureikšminti?

Viešoje erdvėje yra kalbama apie „grandinių trumpinimą“ tarp ūkininko lauko ir vartotojo stalo. Akcentas dedamas, kad kuo daugiau tarpininkų, tuo labiau (bet nebūtinai) išsipučia galutinio produkto kaina.

Gal su elektros gamyba turime tokią pat situaciją? Tarp gamintojo ir vartotojo atsirado per daug tarpininkų ir laikas „trumpinti tiekimo grandines“?

Dar vienas mitas: tarp 08:00 ir 09:00 elektros kaina biržoje yra aukšta todėl, kad tuo metu yra apkrauti tinklai

Yra dar vienas gajus mitas, kad tarp 08:00 ir 09:00 elektros kaina biržoje yra aukšta todėl, kad tuo metu yra apkrauti tinklai. Teigiama, kad tokia kaina biržoje statoma tikslingai, kad vartotojai keistų įpročius – tuo metu mažiau naudotų elektrą.

Jei žiūrėti Litgrid tinklus – jie piką vasarą pasiekia tarp 13:00 ir 16:00. Žiemą tarp 10:00 ir 17:00. Tačiau ne 08:00-09:00.

Teigiama, kad ne Litgrid, o ESO pastotės tarp 08:00 ir 09:00 perkraunamos ir dėl to kaina aukšta. Patikrinti ar ESO pastotės VISOS perkrautos, ar tik kažkurios galimybių neradau, nes tokių „live“ duomenų nėra, tačiau tai ne esmė.

Esmė yra kitame:

Jei ESO turi problemą tarp 08:00 ir 09:00 tam tikrose pastotėse, tai jų pajėgumų išplėtimui investuoti turėtų ESO, kuri pinigus už tokius darbus pasiimtų tik per „reguliuojamos kainos“ dalį. Ne per biržą, o per „reguliuojamos kainos“ dalį, kurią nustato VERT. ESO neturi valandinio „reguliuojamos kainos“ tarifo. Jie turi 1, 2 arba 4 laiko zonų tarifus, tačiau ne valandinį. Todėl „auklėti“ vartotojus, kad tuo metu naudotų mažiau elektros turėtų ne elektros gamintojai ar tiekėjai, o būtent ESO kuris neturi tam įrankių.

Tad prie ko biržoje tuo metu turi būti nustatyta aukšta kaina jei problemą dėl pajėgumų trukumo turi ESO?

Jei ESO spręs pastotės problemą, tai vartotojas bus „nuskausmintas“ dvigubai – per VERT nustatytą reguliuojamos kainos dalį ir NEP ar gamintojo specialiai pakeltą kainą pelno padidinimui.

Tai ar tikrai gamintojai ir tiekėjai, pakeldami kainą biržoje, turi „auklėti“ vartotoją, jei tuo metu tikrai nėra vartojimo pikas?

O gal, vertinant, kad atsinaujinančios energetikos gamyba vyksta pagal PPA ir su birža neturi nieko bendro, reikia tokiu būdu paremti tiekėjus kurie pasiima kainos skirtumą tarp PPA ir biržos kainos?