Antibiotikų skyrimas Lietuvoje gerėja, bet viena klaida vis dar gali brangiai kainuoti

Netinkamai kompensuojamų antibiotikų receptų Lietuvoje mažėja

Lietuvoje mažėja netinkamai kompensuojamų antibiotikų receptų skaičius. Tai rodo naujausia Valstybinės ligonių kasos specialistų atlikta antimikrobinių vaistų suvartojimo analizė.

Analizės duomenimis, 2025 m. visuose Lietuvos regionuose sumažėjo A sąrašo indikacijų neatitinkančių antibiotikų receptų skaičius. Palyginti su 2024 m. pirmuoju pusmečiu, netinkamų kompensuoti plataus veikimo spektro antibakterinių vaistų dalis sumažėjo nuo 31 proc. iki 16 proc. 2025 m. pirmąjį pusmetį.

Specialistai vertina, kad toks pokytis gali rodyti gerėjantį gydymo įstaigų supratimą apie racionalų antibiotikų skyrimą. Vis dėlto vien mažėjanti netinkamų receptų dalis dar nereiškia, kad problema išspręsta.

Antibiotikai vis dar skiriami ligoms, kurioms jie nėra rekomenduojami

Valstybinė ligonių kasa atkreipia dėmesį, kad antibiotikai vis dar neretai skiriami diagnozėms, kurioms pagal gydymo gaires antibakterinis gydymas nėra rekomenduojamas. Tarp tokių atvejų minimos ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, bronchitas ir peršalimas.

Svarbiausia taisyklė išlieka paprasta: antibiotikai veikia tik bakterijų sukeltas infekcijas. Jie nėra veiksmingi gydant virusines ligas, todėl netinkamas jų vartojimas nepadeda pasveikti greičiau, bet gali sukelti ilgalaikių problemų.

Tokie atvejai svarbūs ne tik konkrečiam pacientui. Kiekvienas nepagrįstai paskirtas ar netinkamai vartojamas antibiotikas prisideda prie bakterijų atsparumo didėjimo, o tai ateityje gali apsunkinti net įprastų infekcijų gydymą.

Bakterijų atsparumas antibiotikams išlieka viena didžiausių grėsmių sveikatos sistemai

VLK Vaistų suvartojimo stebėsenos skyriaus vyriausiasis specialistas, gydytojas farmakologas Adomas Danilevičius pabrėžia, kad netinkamas antibiotikų vartojimas turi platesnių pasekmių nei vien pavienis gydymo epizodas. Pasak jo, nepagrįstas antibiotikų skyrimas didina bakterijų atsparumą.

„Kiekvienas nepagrįstai paskirtas antibiotikas prisideda prie bakterijų atsparumo didėjimo. Tai reiškia, kad ateityje net ir gana lengvos infekcijos gali tapti sunkiau gydomos“, – sako A. Danilevičius.

Specialistas pažymi, kad gydymo įstaigose jau matomi teigiami pokyčiai. Vis dėlto racionalus antibiotikų vartojimas turi tapti nuoseklia praktika visoje sveikatos priežiūros sistemoje, o ne pavienėmis geresnės statistikos išimtimis.

Netinkamas antibiotikų vartojimas gali ilginti gydymą ir didinti išlaidas

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, antimikrobinis atsparumas išlieka viena didžiausių visuomenės sveikatos grėsmių Europoje. Ši problema kyla tada, kai bakterijos tampa atsparios vaistams, kurie anksčiau jas veiksmingai naikino.

Netinkamas antibiotikų vartojimas gali lemti blogesnius gydymo rezultatus. Pacientams gali prireikti ilgesnio gydymo, sudėtingesnių vaistų arba papildomų medicininių paslaugų.

Tai reiškia didesnę naštą ne tik pacientams, bet ir visai sveikatos sistemai. Didėja nepageidaujamų reakcijų rizika, gydymo trukmė ir išlaidos, kurias galiausiai patiria tiek žmogus, tiek valstybė.

Savivaldybių rodikliai skiriasi, todėl vien receptų statistikos nepakanka

VLK analizė parodė ryškius skirtumus tarp savivaldybių. Kauno regione daugelis savivaldybių pagerino arba išlaikė gana aukštus rodiklius, tačiau kai kuriose teritorijose netinkamų receptų dalis išliko didelė.

Ligonių kasos specialistai pabrėžia, kad svarbu ne tik stebėti antibiotikų išrašymo statistiką. Reikia vertinti ir priežastis, kodėl antibiotikai skiriami netinkamai, kokiose situacijose tai vyksta ir kokių veiksmų reikia imtis.

Tarp galimų sprendimų minimas naujų diagnozių įtraukimas į vaistų kompensavimo tvarką. Taip pat svarbi papildoma gydytojų ir pacientų edukacija, nes netinkamo vartojimo problema dažnai susijusi ir su pacientų lūkesčiais gauti antibiotikų net tada, kai jų nereikia.

Gydytojams sukurta programėlė su nacionalinėmis antibiotikų vartojimo rekomendacijomis

Siekiant skatinti racionalų antibiotikų vartojimą, Higienos institutas gydytojams sukūrė nemokamą mobiliąją programėlę „AntibLT“. Joje pateikiamos naujausios nacionalinės antimikrobinių vaistų vartojimo rekomendacijos.

Toks įrankis gali padėti gydytojams greičiau priimti sprendimus kasdienėje praktikoje. Rekomendacijų prieinamumas svarbus ypač tada, kai reikia įvertinti, ar antibiotikas konkrečiu atveju tikrai būtinas, kokį vaistą pasirinkti ir kokia turėtų būti gydymo trukmė.

VLK analizės duomenys rodo, kad gydymo įstaigų praktika jau keičiasi teigiama kryptimi. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad rezultatą reikia išlaikyti ir stiprinti, nes antimikrobinio atsparumo grėsmė nemažėja savaime.

Pacientai antibiotikus turi vartoti tik taip, kaip paskyrė gydytojas

VLK primena, kad antibiotikus būtina vartoti tik gydytojui paskyrus. Pacientai turi laikytis nurodytos dozės, vartojimo dažnio ir gydymo trukmės.

Negalima savavališkai nutraukti gydymo vos pasijutus geriau. Taip pat negalima dalytis likusiais antibiotikais su kitais žmonėmis ar vartoti anksčiau namuose likusių vaistų be gydytojo sprendimo.

Atsakingas antibiotikų vartojimas šiandien lemia, ar šie vaistai išliks veiksmingi ateityje. Kuo daugiau nepagrįsto vartojimo, tuo didesnė rizika, kad bakterinės infekcijos taps sunkiau gydomos ir pavojingesnės.