Antrąją metų dieną iš Lietuvos išskraidinta beveik šimtas nelegalių migrantų

Pirmasis užsakomasis skrydis organizuotas Europos Komisijos lėšomis

Didžiuliai migrantų srautai pasienio ruožus tarp Baltarusijos ir Lenkijos, Latvijos bei Lietuvos užplūdo dar 2021-ųjų vasarą, tačiau situacija tapo itin įtempta tik rudenį, kai bijota, kad Baltarusijos režimo paskatinti, nelegalai jėga įsiverš į šalių teritorijas. Vis tik, naujieji 2022-ieji prasideda su tam tikru situacijos valdymo proveržiu.

Sausio 2-ąją pranešta, kad iš Lietuvos į gimtąją savo šalį Iraką išvyko net 98 irakiečiai – tai pirmasis toks užsakomasis reisas iš mūsų šalies, kuriame į gimtinę išvykę užsieniečiai Lietuvą paliko savanoriškai. Nors iki šiol iš Lietuvos išskraidinti jau 537 neteisėti migrantai, o 482 iš jų – savanoriškai, šis skrydis tapo pirmuoju, užsakomuoju reisu. Visa jo kaina – 30 tūkst. eurų, buvo padengta Europos Komisijos Lietuvai suteiktos paramos migracijos krizei valdyti lėšomis.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina, kad dėl organizuoto skrydžio buvo komunikuojama su visais Lietuvos vežėjais, o šiai paslaugai pasirinktas mažiausią kainą pasiūlęs paslaugos teikėjas. Ministrė teigia, kad migrantų išgabenimo procesai yra nenutrūkstantys, tačiau tokie ar analogiški skrydžiai gali būti organizuojami tik surinkus pakankamo dydžio grupę:

„Procesas vyksta nuolatos, kai neturime tokio dydžio grupių, tai organizuojame tų žmonių grąžinimą įprastiniais reisais, nuperkami bilietai ir tie asmenys grąžinami į kilmės šalis. Kai surinkome didelę grupę žmonių, tokiu atveju suorganizavome užsakomąjį skrydį“, – sako A. Bilotaitė [1].

Ateityje, tokie skrydžiai gali būti organizuojami ir vėl. Kaip teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas, vado pavaduotojas Rimantas Petrauskas, organizuoti antrą ar trečią skrydį jau būtų kur kas paprasčiau. Patirtis rodo, kad organizacinius reikalus planuoti ir koordinuoti su Irako institucijomis nebuvo itin sudėtinga. Tai reiškia, kad esant poreikiui, skrydis gali būti kartojamas.

Išvykti migrantus skatina ir tūkstantį eurų siekianti išmoka, ir prasti Lietuvos orai

Kaip praneša VSAT, skrydis į Iraką praėjo be didesnių nesklandumų. Migrantams dar esant Vilniaus oro uoste, keletas sumanė parūkyti laukimo salės tualete, buvo iškviesti ugniagesiai, tačiau didesnių problemų tai nesukėlė.

„Tai tikrai jokių incidentų nebuvo – skrydžio metu buvo numatytas ir maitinimas vieną kartą tiek palydos pareigūnams, tiek migrantams. Pinigai jiems buvo sumokami dar prieš sodinant į lėktuvą“, – teigia VSAT vado pavaduotojas R. Petrauskas [2].

Be pirmosiomis šių metų dienomis jau išskridusių migrantų, paskutinę 2021-ųjų metų savaitę Lietuvą paliko dar 25 migrantai, iš kurių 20 buvo irakiečiai. Sugrįžti į savo kilmės šalis norą išreiškė dar apie 150 migrantų, vis tik, dalis jų neturi jokių dokumentų, todėl turi laukti naujų identifikacijos dokumentų čia, Lietuvoje. VSAT duomenimis, dažniausiai migrantai išvyksta namo ne tik suvilioti piniginės paskatos, tačiau ir dėl ilgo sulaikymo termino, prastų orų Lietuvoje bei namų ilgesio.

Išsiųsti namo pigiau, nei išlaikyti Lietuvoje

Vis tik, vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė būtent finansinį faktorių įvardina kaip esminį. Ministrė teigia, kad sprendimas tris kartus padidinti valstybės išmoką panorusiems namo grįžti migrantams pasiteisino. Be to, bus svarstoma išmokos mokėjimą pratęsti. Šiuo metu, į savo gimtąją šalį išvykti sutinkantys migrantai gauna 1 tūkst. eurų išmoką. Ši sąlyga galioja iki šių metų sausio 20 dienos, tačiau yra taikoma tik dabar Lietuvoje apgyvendintiems asmenims.

Pasak A. Bilotaitės, sumokėti 1 tūkst. eurų išmoką valstybei apsimoka labiau, nei neribotą laiką išlaikyti migrantą:

„Bazinės išlaidos, kurios tenka vieno migranto išlaikymui per metus, yra apie 11 tūkst. eurų. Akivaizdu, kad mums žymiai labiau apsimoka tiems žmonėms pasiūlyti tūkstančio eurų išmoką, nupirkti bilietą ir organizuoti skrydį ir taip turėti mažiau iššūkių ir kitų problemų“, – situaciją aiškina ministrė.

Šiuo metu Užsieniečių registracijos centruose gyvena 3 tūkst. 166 užsieniečiai. Iš viso, per praėjusius metus į šalį pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų, kurie veržtis į Vakarus yra skatinami Aleksandro Lukašenkos režimo.