Antrasis jūros vėjo parkas – kas mokės už brangesnę elektrą?

Premjeras apie antrą jūros vėjų parką: aiškinsimės, kam atiteks našta už brangesnę elektrą

Energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui paskelbus, kad antrasis 700 megavatų (MW) vėjo parko Baltijos jūroje konkursas yra peržiūrimas ir gali būti sustabdytas, priklausomai nuo jo ekonominės naudos, premjeras Gintautas Paluckas sako nemanantis, kad Vyriausybė mėgina sąmoningai stabdyti šio projekto plėtrą.

„Šiandien svarbu išsiaiškinti, kas mokės už papildomus kaštus, nes jūrinė kilovatvalandė kainuos tikrai daugiau. Ar tai bus viešųjų interesų atitinkančių paslaugų įkainis, kur bus paskirstytas pagal kilovatvalandės kainą visiems Lietuvos vartotojams, ar tai bus iš valstybės energetikos įmonių pelnų. Reikės apsispręsti“, – antradienį žurnalistams kalbėjo G. Paluckas.

Ministras pirmininkas pažymi, kad šiuo metu ieškoma sprendimų, kurie būtų naudingi tiek Lietuvos gyventojams, tiek verslo konkurencingumui. Jo teigimu – tokią pareigą turi bet kokia valdžia.

„Elektra yra brangi. Ir pageidautina, kad tos naštos nereikės nešti nei mūsų gyventojams, nei verslui, nes kitaip konkurencingumas ir mūsų asmeniniai finansai kentės“, – aiškino G. Paluckas.

„Užduoti klausimus ir skaičiuoti sąnaudas arba skaičiuoti investicinę grąžą arba sverti tam tikras sąlygas, kuriomis mėginama pritraukti investuotojus, absoliučiai visada yra sveika, ir tai turi daryti bet kuri valdžia“, – pridūrė jis.

Konkursas antrojo vėjo parko rangovui atrinkti paskelbtas pernai lapkritį, baigtis turėtų šių metų vasarą

Pirmąjį 700 MW galios parko konkursą 2023 m. laimėjo valstybės energetikos grupės „Ignitis“ bendrovė „Ignitis Renewables“,

Antrojo aukciono sąlygas Seimas supaprastino – leido jį laimėti ir vienai dalyvavusiai įmonei, nustatė 15 metų valstybės skatinimo laikotarpį, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengtų investuotojui, didesnei – skirtumą grąžintų vystytojas.

Kaip skelbta anksčiau, du vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų užtikrinti maždaug pusę viso Lietuvos elektros poreikio.

Jūrinio vėjo parko aukcioną vykdo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Megavatvalandę elektros konkursą laimėjusi įmonė galės parduoti mažiausiai už 75,45 eurus, daugiausiai – už 125,74 eurus.

Potencialų antrojo konkurso laimėtoją tikimąsi paskelbti balandžio antroje pusėje, tuomet jį iki 60 kalendorinių dienų laikotarpiu turėtų įvertinti vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.

Antrajame aukcione dalyvaus „Ignitis“

Antrajame aukcione dalyvaus valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Ignitis“, tai svarsto Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.

Europos Sąjunga (ES) valstybėms narėms kelia tikslą, kad iki 2030 m. jūrinėje teritorijoje būtų ne mažiau kaip 60 GW suminės įrengtosios galios vėjo elektrinių, o iki 2050 m. – jau 300 GW.

Kaip numatyta Seimo priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS), iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 GW (gigavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).

Parengta remiantis elta.