Apklausa: 84 proc. respondentų mano, kad Rusijos ir Baltarusijos atletai turi dalyvauti olimpiadoje

„77.lt“ skaitytojai palaiko rusų ir baltarusių sportininkų grįžimą į olimpines žaidynes

Pernai gruodį Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) nusprendė, kad pavieniai Rusijos ir Baltarusijos sportininkai galės dalyvauti 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Tai padaryti jie galės kaip neutralūs atletai, po neutralia vėliava. Komandoms dalyvauti ir toliau bus neleidžiama.

Dėl šio TOK sprendimo sporto bendruomenėje ir visuomenėje kilo aktyvios diskusijos. Vieni sportininkai net ėmė kalbėti apie žaidynių boikotą. Savo ruožtu piliečiai aštriai kritikavo šį sprendimą, nors kiti ir teigė, kad juo stebėtis nereikia.

Pasidomėjome, ką apie tai mano ir mūsų skaitytojai. Pateikus dienos klausimą, ar Rusijos ir Baltarusijos sportininkai turėtų dalyvauti olimpinėse varžybose, sulaukėme „77.lt“ skaitytojų nuomonės.

Net 84 proc. jų teigė, kad Rusijos ir Baltarusijos atletai turėtų dalyvauti olimpiadoje, o politika ir kultūra neturi būti maišomi.

1 proc. „77.lt“ skaitytojų teigė, kad šie atletai gali dalyvauti olimpiadoje, jei atstovauja ne Rusiją ir Baltarusiją. 8 proc. teigia, jog olimpinėse žaidynėse sportininkų iš šių šalių matyti nenori.

1 proc. dar nėra apsisprendę šiuo klausimu, 2 proc. visiškai nesidomi sportu, tad šis klausimas jiems neaktualus, o 4 proc. mano, kad yra ir svarbesnių klausimų.

Ankstesnės visuomenės apklausos rodo išsiskiriančią piliečių nuomonę

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa rodo, kad TOK sprendimą leisti atskiriems Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti Paryžiaus olimpinėse žaidynėse neutraliu statusu palankiai vertina beveik trečdalis Lietuvos visuomenės. Nurodoma, jog 5 proc. apklaustųjų šį TOK žingsnį vertina labai palankiai, o 25 proc. – greičiau palankiai.

Tuo metu neigiamai leidimą Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti olimpinėse žaidynėse vertina daugiau nei pusė – 56 procentai – respondentų. Dar 14 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Pažymima, jog TOK sprendimą dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo olimpinėse žaidynėse su neutraliu statusu kiek dažniau palankiai vertina respondentai su aukštuoju išsilavinimu, specialistai ir tarnautojai. Nepalankiai šį sprendimą dažniau vertina jaunesni nei 50 metų žmonės, miestų gyventojai.

Išskiriama ir respondentų grupė, kuri šį sprendimą vertina labiau palankiai nei nepalankiai: tai yra ne lietuvių tautybės gyventojai. 46 proc. iš jų sprendimą vertina palankiai ir 38 proc. nepalankiai.

Lietuvos valdžia TOK sprendimą vertina itin nepalankiai, bet apie boikotą nekalba

Praėjusių metų pabaigoje TOK nusprendus, kad pavieniai Rusijos ir Baltarusijos sportininkai galės dalyvauti 2024 m. olimpiadoje kaip neutralūs atletai, Lietuvoje šis sprendimas buvo sutiktas itin neigiamai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas išreiškė nusivylimą dėl šio sprendimo. Jo teigimu, ministerija savo pozicijos keisti neketina – toliau palaikys ukrainiečius.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis irgi kritikavo TOK, teigė, kad šis sprendimas prieštarauja viskam, ką turėtų palaikyti olimpinės žaidynės.

Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad TOK sprendimas leisti pavieniams Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti olimpiadoje nuvilia, bet jo teigimu, TOK dar gali persigalvoti ir uždrausti šalių agresorių atletams varžytis po neutralia vėliava.

Vis dėlto, apie visišką žaidynių boikotą nekalbama, galimybę boikotuoti Paryžiaus olimpines žaidynes skeptiškai įvertino ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Ji teigia, jog toliau sieks įtikinti tarptautines federacijas, kad šios neleistų atrankos varžybose dalyvauti po neutralia vėliava, pažymėjo, kad Lietuva laikysis bendros pozicijos su Ukraina, Baltijos ir Skandinavijos šalimis.

Vis dėlto, ji asmeniškai prieštarauja boikoto galimybei.

„Apie boikotą nekalba niekas, bet bus kažkoks kolektyvinis sprendimas. Mano asmenine nuomone, joks boikotas dar niekada niekam neatnešė naudos ir manau, kad šių šalių nedalyvavimas būtų didžiausias laimėjimas Rusijos, nes jie džiaugsis, kad jiems bus lengviau ir patogiau olimpinėse žaidynėse“ – sakė D. Gudzinevičiūtė [1].

D. Gudzinevičiūtės teigimu, LTOK jau išsiuntė laišką TOK, su prašymu Paryžiaus žaidynėse neleisti dalyvauti rusams ir baltarusiams kaip neutraliems sportininkams. Vis dėlto, ji pažymi, kad Baltijos ir Skandinavijos šalys turi itin mažai įtakos pasaulinėse sporto organizacijose.

O TOK prezidentas Thomas Bachas atremia kai kurių šalių kritiką ir teigia, jog nebijo, kad Ukraina boikotuos 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes.

„Kodėl Ukraina turėtų bausti savo sportininkus už Rusijos kariuomenės įsiveržimą į Ukrainą ir atimti iš jų svajonę apie olimpines žaidynes? Jūs nesate karo rėmėjas vien todėl, kad nevykdote kiekvieno Ukrainos reikalavimo, juolab kad nuo pat karo pradžios beprecedenčiu solidarumu palaikėme Ukrainos sportininkus“, – sakė T. Bachas [2].

T. Bachas taip pat sakė, kad šis sprendimas nepakeis karo Ukrainoje eigos Rusijos naudai, o Rusijos ir Baltarusijos sportininkams leidžiama varžytis Paryžiuje tik kaip neutraliems sportininkams, be jokių nacionalinių simbolių, jei jie nepalaiko karo ir nėra susiję su Rusijos karinėmis ir saugumo tarnybomis.

Primename, kad 2024 m. vasaros olimpinės žaidynės vyks liepos 26 – rugpjūčio 11 dienomis Paryžiuje, Prancūzijoje.