Apklausa: beveik pusė „77.lt“ skaitytojų netiki, kad karas Ukrainoje baigsis šiais metais

Beveik pusė piliečių netiki, kad karas baigsis 2024 m., daugiau nei trečdalis galvoja, kad jį laimės Rusija

Jau netrukus bus minimos antrosios karo Ukrainoje metinės, tačiau šio konflikto pabaigos vis dar nematyti. Rusija toliau tęsia savo karinius veiksmus Ukrainoje, pastaroji – bando atremti agresiją, o Vakaruose vis dažniau pastebimas karo nuovargis.

Mažėjant dėmesiui ir susirūpinimui situacija Ukrainoje, vis dažniau abejojama, kada gi pavyks šį konfliktą užbaigti. O skirtingų nuomonių nestinga. Vieni kalba apie ilgą, įstrigusį konfliktą, kiti – optimistiškai mano, kad karas baigtis gali dar šiemet.

Šį klausimą pateikėme ir „77.lt“ skaitytojams. Jų paklausus, ar karas Ukrainoje pasibaigs jau šiais, 2024 metais, vos 6 proc. atsakė teigiamai ir pareiškė manantys, jog karas pasibaigs Ukrainos pergale.

Net 38 proc. atsakė tikintys, kad karas gali pasibaigti šiais metais, tačiau Rusijos pergale. Dar 45 proc. „77.lt“ skaitytojų sakė manantys, kad karas šiais metais nesibaigs, o 11 proc. teigė nežinantys kaip atsakyti į šį klausimą.

Ekspertai nemato galimybių, kad karas baigsis jau netrukus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar praėjusį gruodį pareiškė, kad Rusijos invazijos į Ukrainą pabaigos nematyti, Kijevo sąjungininkų nuovargis po beveik dvejus metus trunkančio karo tik didėja, o ir pats Kremlius vis labiau tiki pergale [1].

Neseniai panašią nuomonę pareiškė ir Norvegijos žvalgyba. Jos teigimu, Rusija, dėl didesnio karių skaičiaus ir tokių šalių, kaip Šiaurės Korėja ir Kinija materialinės paramos, įgyja karinį pranašumą Ukrainoje.

Tai reiškia, kad Ukrainai reikės didelės Vakarų karinės pagalbos, kad galėtų tikėtis pakeisti situaciją sau naudinga linkme.

„Šiame kare Rusija šiuo metu yra stipresnėje pozicijoje nei prieš metus ir įgyja pranašumą“, – sako karinės žvalgybos vadas Nilsas Andreasas Stensonesas, pristatydamas kasmetinį Norvegijos saugumo tarnybų parengtą rizikos vertinimą.

Jo teigimu, Maskva galėtų „mobilizuoti maždaug tris kartus daugiau karių nei Ukraina“, be to, Rusija esą „geriau nei tikėtasi“ prisitaiko prie sankcijų, o pramonė geba „gaminti užtektinai amunicijos, karinių automobilių, dronų ir raketų, kad galėtų visus metus tęsti karo veiksmus.

Be to, N. A. Stensoneso duomenimis, Rusija gauna karinės paramos iš Irano, Baltarusijos ir Šiaurės Korėjos. Kinija, jo žiniomis, netiekia ginklų, tačiau perduoda „mašinų, automobilių, elektronikos ir atsarginių dalių“, kurios yra naudingos Rusijos ginklų pramonei.

Barbara Zanchetta, Londono karališkojo koledžo Karo studijų katedros profesorė, taip pat teigia, kad karo Ukrainoje pabaigos perspektyvos išlieka niūrios: palyginti su praėjusių metų tuo pačiu metu, Rusija yra stipresnė ne tik kariniu, bet ir politiniu požiūriu, o padėtis mūšio lauke išlieka neaiški, Vakarų vienybė pradeda svyruoti [2].

Michaelas Clarke'as, buvęs Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto generalinis direktorius teigia, kad pramonės amžiaus karas dideles ekonomikos dalis pirmiausia orientuoja į karinių medžiagų gamybą, o tai rodo ir Rusijos gynybos biudžetas nuo 2021 m. patrigubėjęs ir kitais metais jau galintis sunaudoti net 30 proc. visų valstybės išlaidų.

Eksperto teigimu, dėl to karas Ukrainoje taps „ilgesniu ir labiau traumuojančiu“, o artimiausi metai parodys, ar tai Rusija ir jos rėmėjai, ar Vakarų sąjungininkai yra pajėgesni ir labiau pasirengę prisitaikyti prie pramoninių modernaus karo poreikių.

M. Clarke'o nuomone, 2024-ieji ir Kijevui, ir Maskvai bus „konsolidacijos metai“: Rusijai trūks įrangos ir apmokytos karinės jėgos, kad galėtų pradėti didesnį strateginį puolimą iki 2025 m. pavasario, o Ukrainai toliau reikės milžiniškos Vakarų finansinės ir karinės paramos.

Savo ruožtu Benas Hodgesas, buvęs Jungtinių Valstijų kariuomenės Europoje vadas, teigia, kad artimiausiais mėnesiais Ukraina, ruošdamasi susigrąžinti iniciatyvą, turi imsis šių veiksmų: atkurti nusilpusius karinius dalinius, tobulinti verbavimo sistemą, didinti šaudmenų ir ginklų gamybą bei gerinti gebėjimą veikti prieš stiprius Rusijos elektroninio karo pajėgumus. Eksperto nuomone, būtent taip Ukraina karo eigą gali pakreipti jau sau naudinga linkme.

Jau ir Rusijos visuomenė galvoja apie taiką?

Remiantis praėjusių metų rudenį atlikta apklausa, 94 proc. ukrainiečių tiki Ukrainos pergale kare prieš Rusija, o 68 proc. apklaustųjų tiki ir nepriklausomos valstybės vientisumo atkūrimu [3].

Kiek daugiau nei 68 proc. respondentų tiki, kad Ukraina atgaus visas savo teritorijas, kurios jai priklausė 1991 m. ir tik mažiau nei 1 proc. mano, kad Ukraina bus visiškai okupuota Rusijos.

Ukrainiečių, tikinčių pergale prieš Rusiją, procentinė dalis nuo 2022 m. balandžio mėnesio kinta nedaug: nuo 97 proc. iki 94 proc.

Keičiasi ir pačios Rusijos gyventojų požiūris į karą. Dar prieš Naujuosius metus leidinys „Moscow Times“ skelbė, jog kas antras rusas norėtų, kad karas Ukrainoje baigtųsi 2024 m.

Paklausti, ko linki rusams Naujaisiais metais, 50 proc. respondentų įvardijo „taiką, saugų dangų ir specialiosios karinės operacijos pabaigą“ [4].

Kita vertus, leidinys „Kyiv Independent“ skelbia Levados centro apklausos duomenis, kurie rodo, kad 77 proc. rusų ir toliau pritaria plataus masto karui prieš Ukrainą, o tik 16 proc. respondentų pasisako prieš karinius veiksmus. Be to, didžioji dauguma apklaustų rusų toliau mano, kad Rusija galiausiai laimės kare [5].